Skausmas kojose gali būti nesudėtingai išgydomas namie, bet gali ir reikšti rimtesnį sveikatos sutrikimą. Daug kas priklauso nuo to, kas sukelia skausmą ir kitus simptomus. Jeigu diskomfortas apatinėse galūnėse kelia nerimą, reikėtų neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją. Kojų skausmas gali būti susijęs su kaulų, sąnarių ar raumenų, kraujagyslių (venų ir arterijų), minkštųjų audinių ir odos infekcijų, periferinių nervų sutrikimais.

 

kojos

10 priežasčių, kodėl gali skaudėti kojas:

 

  • Raumenų spazmai. Staigų, tempiantį ir intensyvų kojų skausmą dažnai sukelia raumenų nuovargis, karštis ir dehidratacija. Raumenų spazmai dažniau vargina vyresnio amžiaus žmonės, sportininkus, užsiimančius ištvermės sportu ir kitus sportuojančius žmones, kurie sportuoja, nepaisydami trenerių rekomendacijų. Skausmas praeina, nustojus užsiimta konkrečia fizine veikla. Gali padėti švelnus tempimas ir masažas, šilti arba vėsūs kompresai.

 

  • Blauzdos raumens skausmas. Skausmą kyla dėl blauzdų uždegimo. Dažniausiai vargina tuos, kurie daug bėgioja, šokinėja, ypač ant kietų paviršių, užsiima sportu, kur reikia staiga pradėti ir sustoti (tenisas, krepšinis). Skausmas gali būti susijęs su plokščiapėdyste. Paprastai praeina pailsėjus. Gali būti dedamas ledas, vartojami vaistai nuo uždegimo.

 

  • Sausgyslių ir raumenų sužeidimai. Skausmas – vienas pirmųjų sausgyslių uždegimo simptomų. Dėti ledo kompresus, vartoti vaistus nuo uždegimo ir vengti visko, kas sukelia skausmą. Jeigu skausmas labai stiprus ir yra pažeista Achilo sausgyslė – kreiptis į gydytojus.

 

  • Kaulų lūžiai arba sąnarių patempimas. Esant nedideliems patempimams gali padėti ledas, spaudimas, spaudimas ir kojų pakėlimas aukščiau. Jeigu patempimas stiprus arba yra lūžęs kaulas – dėti ledo ir kuo skubiau sužeistąjį gabenti į skubios pagalbos punktą. Gali būti, kad reikės įtvaro arba gipsuoti koją.

 

  • Kraujo krešulys arba giliųjų venų trombozė. Kraujo krešulys, kuris susidaro venose, vadinamas giliųjų venų tromboze. Dažniausiai ji pasireiškia blauzdose arba šlaunyse. Rizika sirgti giliųjų venų tromboze tiems, kurie mažai juda, daug sėdi, rūko ir vartoja vaistus, skatinančius kraujo krešulių susidarymą. Rekomenduojama mūvėti kompresines kojines ir kreiptis į gydytoją.

 

  • Venų varikozė. Silpni vožtuvai ir venų sienelės gali išryškėti kaip tamsiai mėlynos arba purpurinės venos arti odos paviršiaus. Venų varikozė sukelia buką skausmą, ypač ilgai sėdint. Gali padėti kompresinės kojinės. Rekomenduojama dirbantiems sėdimą darbą reguliariai daryti pertraukėles ir per pasivaikščioti. Jeigu labai skauda, pasitarti su gydytoju.

 

  • Odos ir minkštųjų audinių infekcija. Oda arba infekcijos vieta parausta, patinsta, tampa jautresnė, kaista. Gali padėti šilto vandens vonelės. Jeigu pakyla temperatūra, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gali prireikti antibiotikų.

 

  • Apatinių galūnių periferinių arterijų liga (PAL). Ši liga susijusi su ateroskleroze. Savijauta gali pagerėti metus rūkyti, sumažinus sočiųjų riebalų ir cholesterolio turinčių produktų suvartojimą, palaikant normalų svorį, sportuojant, didinant vaikščiojimo greitį ir intensyvumą.

 

  • Stuburo kanalo susiaurėjimas (stenozė) ir išialgija. Rekomenduojama daug ilsėtis, gydyti uždegimą, simptomus malšinti šiltais arba vėsiais kompresais, užsiimti fizioterapija, daryti tempimo pratimus, palaipsniui didinant mankštos intensyvumą. Gydytojai gali rekomenduoti operaciją, jei tradicinės priemonės nėra pakankamai veiksmingos.

 

  • Diabetinė neuropatija. Nervus gali pažeisti aukštas cukraus lygis. Tai dažnai diabeto komplikacija. Gali sukelti skausmą abejose kojose, sumažinti jų jautrumą. Rekomenduojama reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir vartoti vaistus nuo skausmo.