Pasaulyje niekas nestovi vietoje. Žmogus irgi banguoja tarsi vandenynas, kartu keičiasi jo emocinė būsena. Tai normalu, niekas negali visą laiką jaustis laimingas. Tik ką daryti, jeigu bloga nuotaika apninka dažniau, nei norėtųsi? Kodėl neišbandžius kelių veiksmingų moksliškai pagrįstų būdų, kurie skatins šypsotis ir tuoj pat pagerins nuotaiką?

 

Positive,Smile,Happy,Emotion,Selected,,Mental,Health,Assessment,Positive.,Thinking1 Mėgautis kava

 

Jaučiatės praradę ūpą? Metas kavos pertraukėlei! Įrodyta, kad šis gėrimas ne tik bematant pagerina nuotaiką ir suteikia energijos, bet ir turi ilgalaikės naudos. 16 m. trukęs mokslinis tyrimas atskleidė, kad kavos gėrėjai jaučiasi laimingesni, netgi gyvena keleriais metais ilgiau negu nemėgstantieji šio gėrimo. Tiesa, nereikėtų persistengti – teigiamas kavos poveikis pastebimas per dieną jos išgeriant ne daugiau kaip 2–4 puodelius. Įrodyta, kad kava mažina depresijos ir net savižudybės riziką. Neįtikėtina, tačiau visiškai nesvarbu, ar mėgaujamasi kava su kofeinu, ar be jo. Pasirodo, teigiamą poveikį psichinei sveikatai daro visai ne jis, o kitos kavos pupelių veikliosios medžiagos. Nieko keisto, kad vien išraiškingas kavos aromatas skatina pasijusti geriau!

 

2 Išeiti pasivaikščioti

 

Nors šiais laikais didžiąją paros dalį praleidžiame uždarose patalpose, mūsų organizmas nesukurtas tūnoti tarp uždarų sienų. Nors ir atitolome nuo gamtos, vis dar esame jos vaikai. Todėl nieko keisto, kad paprasčiausias pasivaikščiojimas gryname ore gali akivaizdžiai pagerinti nuotaiką. Moksliniai eksperimentai rodo, kad pakanka vos 20 min. lauke, jog nuvytume blogas mintis šalin ir imtume šypsotis. Stipriausias poveikis jaučiamas laiką leidžiant gamtos apsuptyje, o mieste ją bent iš dalies atstoja parkas ar bent jau žalias skveras.

 

Mokslininkai atliko bandymą su grupe ką tik egzaminų sesiją baigusių studentų. Visų jų organizme buvo padidėjęs streso hormono kortizolio lygis, jautėsi išvargę, suirzę. Pusė studentų savaitgalį turėjo ilsėtis laiką leisdami mieste – vaikščiodami po kavines, barus, parduotuves, filmus ir kitaip pramogaudami. Kiti tą patį laiką leido gamtos apsuptyje, mėgaudamiesi plaukiojimu, žvejojimu, vaikščiojimu po mišką. Po savaitgalio tirta, kaip pakito studentų emocinė būklė ir hormonų pusiausvyra. Pasirodo, kad laiką leidę gamtoje jautėsi gerokai labiau atsipalaidavę, laimingesni, jų organizme buvo kone dvigubai mažiau streso hormonų negu pramogavusių mieste.

 

3 Išbandyti meditaciją

 

Jeigu niekada nebandėte medituoti, neskubėkite numoti ranka sakydami „tai ne man“. Tai neprivalo būti tradicinė meditacija, kiekvienas gali rasti tinkamiausią jos formą, kurios esmė – pabūti čia ir dabar, su pačiu savimi. Nustatyta, kad medituojant vos 15–20 min. per dieną laimės jausmas gali išaugti apie 20 %. Reguliariai medituojančių žmonių smegenis ištyrę mokslininkai pastebėjo, kad jose geriau išsivysčiusios sritys, atsakingos už sąmoningumą ir emocijų kontrolę. Taip pat sumažėjusi smegenų sritis, atsakinga už baimę ir nervingumą. Įrodyta, kad medituojant organizme mažėja streso hormono kortizolio, todėl net susidūrus su įtempta situacija pavyksta greičiau nurimti, rasti tinkamiausią sprendimą.

 

4 Susitikti su bičiuliais

 

Kartais su draugais praleistas laikas duoda daugiau naudos negu buvimas su šeima. Pasitelkę specialią išmaniųjų telefonų programėlę mokslininkai analizavo, kaip žmonės jaučiasi bendraudami su skirtingais asmenimis. Tyrime dalyvavo apie 50 000 savanorių. Visi jie, naudodamiesi minėta programėlę, pabendravę su tam tikru žmogumi turėjo įvertinti, kaip tai paveikė jų laimės pojūtį. Paaiškėjo, kad pabendravus su bičiuliais laimė vidutiniškai išauga 8 %, su tėvais – 1,4 %, o su vaikais – 0,7 %. Taigi žmonės labiausiai atsipalaiduoja bičiulių rate, kartu užsiimdami vienijančia veikla, galėdami išsipasakoti, gauti nešališkų patarimų. Nepakanka su draugais tik susirašyti per socialinius tinklus ar susiskambinti. Teigiamas poveikis kelis kartus stipresnis bendraujant akis į akį.

 

5 Rašyti dėkingumo dienoraštį

 

Mokslininkai atliko eksperimentą – paprašė trijų savanorių grupių rašyti dienoraštį. Pirmoji grupė turėjo rašyti apie tai, kas tądien nutiko, antroji – kas suerzino, nuliūdino ar sukėlė kitų negatyvių emocijų, o trečioji – už ką buvo dėkingi. Visą dienoraščių rašymo laiką stebėta, kaip kinta tiriamųjų psichologinė būsena. Po 10 savaičių optimistiškiausiai nusiteikę ir labiausiai gyvenimu patenkinti buvo tie, kurie kasdien dienoraštyje už ką nors dėkojo. Neįtikėtina, tačiau jie netgi patyrė mažiau fiziologinių simptomų ar diskomforto: rečiau susidūrė su galvos skausmais, varvančia nosimi, perštinčia gerkle ir kt. Psichologai sako, kad pakanka kasdien 20 min. skirti rašymui, susitelkiant į tai, kas nutiko gero, už ką jaučiatės dėkingi, kas daro jūsų gyvenimą laimingesnį. Tai veikia lyg savotiška psichologinė terapija.

 

6 Užtraukti dainą duše

 

Bent kartą duše yra dainavę apie 60 % žmonių. Nors daugumai tai atrodo kvailas, o gal net erzinantis įprotis, mokslininkų teigimu, tai naudinga psichinei sveikatai. Pasirodo, tie žmonės, kurie rytą pradeda dainomis duše, būna pozityviau nusiteikę visą dieną. Be to, rytinė daina pažadina geriau nei puodelis kavos! Dainavimas taip pat prilyginamas jogai: abu skatina laimės hormonų endorfinų ir oksitocino išsiskyrimą. Dėl jų esame psichologiškai stabilesni, nesureikšminame nesėkmių ir stipriau išgyvename džiugias akimirkas. Įrodyta, kad net pabudus po nemalonaus sapno rytinis dainavimas greitai išblaško slogią nuotaiką, susierzinimą, o ilgainiui netgi mažina depresijos riziką. Atlikus tyrimą su kenčiančiais nuo lėtinio skausmo paaiškėjo, jog dainavimas netgi gali malšinti nemalonius ligos simptomus.

 

7 Atsiduoti aistrai

 

Padidinus seksualinių santykių kiekį nuo karto per mėnesį iki sykio per savaitę tikimybė jaustis laimingiems išauga tiek pat kartų, kaip ir netikėtai gavus 50 000 Eur. Tiesa, tik tuomet, jeigu intymūs santykiai teikia pasitenkinimą. Seksas nėra tik fizinis procesas, jis veikia ir psichiką, pasitenkinimą tiek tarpusavio santykiais, tiek gyvenimu apskritai. Apklausa atskleidė, kad tarp tų žmonių, kurie mylisi bent du kartus per savaitę, trečdalis jaučiasi labai patenkinti gyvenimu, o su nuolatiniu nerimu susiduria apie 9 %. Tarp tų, kurie mylisi retai, šis skaičius siekė net 20 %.

 

8 Išjungti socialinius tinklus

 

Pitsburgo universiteto (JAV) mokslininkai ištyrė socialinių tinklų poveikį vartotojų psichikai. Paaiškėjo, kad kuo dažniau juose lankomės, tuo mažiau esame patenkinti gyvenimu. Tyrime dalyvavo 1757 žmonės nuo 19 iki 32 m. Jie turėjo užpildyti anketą apie tai, kaip dažnai lankosi socialiniuose tinkluose, ką ten veikia. Kartu vertinta jų psichologinė būklė bei polinkis į depresiją. Tyrimas atskleidė, kad vidutiniškai socialiniuose tinkluose lankomasi 30 sykių per savaitę ir per dieną tam skiriama apie 61 minutė. Mokslininkus neramino tai, kad net ketvirtadalis dalyvių turėjo aukštą riziką susirgti depresija. Kuo dažniau lankomasi socialiniuose tinkluose, tuo didesnė šios ligos tikimybė. Tie, kurie juose naršo dažniausiai, turi 2,7 karto didesnę riziką susirgti šia psichikos liga.

 

9 Plačiai nusišypsoti

 

Įprastai šypsomės tuomet, kai esame laimingi. Tačiau mokslininkai teigia, kad viską galima apversti aukštyn kojomis ir šypseną paversti laimės kviesle. Teigiamai veikia net dirbtinė šypsena. Atliktas bandymas su grupe savanorių, kuriems teko išgyventi stresinę situaciją. Vieni į ją turėjo reaguoti natūraliai, antri – priverstinai išspausti kuklią šypseną, o treti – plačią šypseną. Rezultatai parodė, kad stresas mažiausią neigiamą įtaką padarė tų tiriamųjų būklei, kurie dirbtinai plačiai šypsojosi. Jų kraujyje buvo mažesnis kortizolio lygis, širdies ritmas mažiau padidėjo, o nuotaika liko geresnė. Natūrali šypsena veikia dešimtis kartų stipriau ir didina endorfinų koncentraciją organizme.

 

10 Kapstytis žemėje

 

Laimės pojūtį didina sodo darbai. Įrodyta, kad dirvožemyje gyvenančios sveikatai nepavojingos bakterijos Mycobacterium vaccae stimuliuoja laimės hormono serotonino išsiskyrimą ir veikia panašiai kaip vaistai nuo depresijos. Naudingą šių bakterijų poveikį galima patirti tik po žemę kapstantis plikomis rankomis, nemūvint sodo pirštinių. Neturite daržo ir gyvenate daugiabutyje? Anokia bėda, mat teigiamai veikia ir kapstymasis nedideliuose loveliuose ar vazonuose, kuriuos galima įkurdinti balkone ar net ant palangės. Juk pavasaris – sėjos metas, tad pats laikas pasiraitoti rankoves ir išbandyti augalininkystės talentą.

 

Trumpi patarimai

 
  • Įrodyta, kad nuotaiką akimirksniu pakelia džiugios, ritmingos muzikos klausymas. Dar geriau, jeigu pašoksite jos ritmu ar sudainuosite vieną kitą posmelį.
  • Pasijutus blogai, verta ką nors apkabinti. Jei šalia nėra artimo žmogaus, puikiai tiks ir augintinis. Įrodyta, kad apsikabinimai skatina oksitocino išsiskyrimą, o šis pakelia nuotaiką, leidžia jaustis mylimiems ir saugiems.
  • Susierzinus ar sunerimus patartina kelis kartus giliai ir lėtai įkvėpti bei iškvėpti. Toks kvėpavimas skatina nurimti nervų sistemą, todėl organizme mažėja streso hormonų, o jų vietą pakeičia laimės hormonų antplūdis.
  • Nusiminus verta pažiūrėti vaizdo įrašus su katėmis. Apklausus beveik 7000 žmonių paaiškėjo, kad dauguma jų, stebėję linksmus vaizdo įrašus su šiais gyvūnais pasijunta geriau, pralinksmėja. Esate šunų mylėtojai? Tinka filmukai ir su šiais keturkojais bičiuliais!
  • Norint pakelti nuotaiką, galima sudėlioti dėlionę. Tik ne pernelyg sudėtingą, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtą tikslą, kitu atveju galimas susierzinimas. Pavykus įveikti dėlionę organizmą užplūsta dopaminas, dovanojantis pasitenkinimą, didžiavimąsi savimi, kartu ir šypseną.
  • Jaučiate nervinę įtampą? Patartina pakramtyti kramtomąją gumą. Pasirodo, vos per kelias minutes tai numuša streso hormonų lygį organizme ir žmogus pasijunta saugesnis bei optimistiškesnis.
  • Pasijutus emociškai blogai, verta žiūrėti į ką nors žalią. Ši spalva pasąmoningai siejama su laime, saugumu, komfortu ir taika. Tai viena priežasčių, kodėl taip gerai jaučiamės gamtoje.
  • Norint pasikelti nuotaiką, palanku klausytis paukščių čiulbėjimo. Jeigu aplink nėra tikrų, tiks ir jų giesmių įrašas. Įrodyta, kad paukščių čiulbėjimas nuotaiką pakelia mažiausiai 4 val.!
 

Įdomu

  • Floridos (JAV) mokslininkai nustatė, kad laimė turi kvapą – pozityviausias emocijas sužadina rožių aromatas, bet veiksmingi ir visi kiti gėlių kvapai.
  • Laimės jausmas užkrečiamas – būnant šalia laimingo žmogaus tikimybė taip patiems pasijusti išauga apie 15 %.
  • Dauguma laimingiausi jaučiasi rytais.
  • 96 % moterų įsitikinusios, kad pasitikėjimą savimi ir gerą nuotaiką padės išsaugoti tinkamai pasirinkta apranga.
  • Tyrimai rodo, kad šiltu ir švelniu oru jaučiamės laimingesni nei šaltymečiu.
  • Vilkėdami ryškius rūbus mąstome pozityviau nei dėvėdami tamsius drabužius.
  • Įrodyta, kad kuo vaikystėje sulaukiama daugiau apkabinimų, tuo didesnis optimizmas būdingas suaugus.
  • Tyrimai rodo, kad 50 % laimės priklauso nuo įgimtų savybių, 40 % – nuo minčių, veiksmų ir elgsenos, o 10 % – nuo aplinkybių, kurios nepriklauso nuo žmogaus.
  • Estetiškai įrengtas interjeras ir gražūs supantys daiktai gali net 29 % sumažinti streso lygį.
 

Autorius Jūratė Survilė