Kai nepasiseka, aplanko neigiamos emocijos, ieškome būdų, kaip pasijusti geriau. Vieni renkasi pokalbį su patikimu žmogumi, kiti – pramogas, maistą ar seksą. Kokie saviguodos būdai ydingi ir kaip jų atsikratyti?

 

Nuoširdus pokalbisPortrait,Of,Nice-looking,Sweet,Lovable,Attractive,Winsome,Fascinating,Well-groomed,Lovely

 

Sakoma, kad pasidalintas džiaugsmas su kitu žmogumi padvigubėja, o pasidalintas skausmas sumažėja pusiau. Iš tiesų dažnas, patirdamas sunkumų, siekia paguodos ir patarimo iš brangų žmonių. Visgi tai nėra geriausia išeitis dėl kelių priežasčių. Visų pirma, daugelis neįsiklauso į kitų patarimus ir vis tiek galiausiai elgiasi taip, kaip jiems atrodo tinkama. Dažniausiai nori tik išsikalbėti, išlieti nuoskaudas, kad pasijustų geriau, sulauktų pritarimo, nes kitam galbūt taip pat buvo nutikusi panaši nesėkmė – taip pasijaučia tvirčiau. Tačiau pavojus slypi tame, kad paguoda ir pritarimas gali sustabdyti nuo veikimo: galite nesistengti pakeisti nepalankios situacijos, nes ir kitas taip pat vargsta: toksiškoje aplinkoje, už per mažą atlygį, su netinkamu partneriu ar pan. Per dažnas savo problemų pasakojimas gali varginti aplinkinius: jei kiekvienas susitikimas yra tik apie tai, kas jums nepasisekė, kas dar blogo nutiko, ilgainiui tų susitikimų vis mažės.

 

Patarimas. Jei savijauta pagerėja vien išsikalbėjus, galbūt verta nemalonias patirtis išlieti dienoraštyje. Norėdami patarimo kreipkitės tik į autoritetingą žmogų, kurio paklausysite. Siekite bendravimo ir linksmomis aplinkybėmis, kad netaptumėte toksiškais draugais, kurie nuolat viskuo skundžiasi.

 

Skanaus maisto pinklės

 

Iš filmų ir serialų iškyla vaizdai, kaip po skausmingo išsikyrimo, išdavystės ar tiesiog prastos dienos herojai tiesiai iš dėžutės šaukštu kabina ledus. Dažnas skausmą malšiname būtent skanesniu kąsniu. Maistas, ypač greitieji angliavandeniai, smegenyse stimuliuoja malonumo centrus – gaminasi vadinamieji laimės hormonai, todėl pasijuntame geriau, nurimstame. Tačiau širdgėlą ar nesėkmės kartėlį malšinti maistu pavojinga ne tik dėl to, kad susiformavęs įprotis „suvalgyti“ blogas emocijas didina nutukimo ir su juo susijusių sveikatos sutrikimų riziką, bet ir todėl, kad tai nėra efektyvus problemų sprendimo būdas. Kad ir kaip skaniai pavalgytume, tai ne tik padeda išspręsti blogų emocijų priežasties, bet ir gali prikurti naujų problemų – nuo tuštėjančios piniginės iki siaurėjančių drabužių.

 

Patarimas. Jei pasijutę prastai, patyrę nesėkmę, ištikus nelaimei ranka taip ir tiesiasi šaldytuvo ar spintelės link, nukreipkite mintis ir veiksmus kita linkme. Pavyzdžiui, išeikite pasivaikščioti, pabūkite gamtoje, užsiimkite muzikos, dailės ar kita terapija.

 

Svaigalai – blogas pasirinkimas

 

Vienas pavojingiausių dalykų – nesėkmių skandinimas alkoholyje arba siekis pabėgti nuo problemų kupinos realybės pasitekus narkotines medžiagas. Tiek alkoholis, tiek kitos psichotropinės medžiagos veikia smegenų biochemiją ir sukelia priklausomybę, kurią įveikti itin sudėtinga. Ilgainiui vienos vyno taurės po sunkios darbo dienos nepakanka, reikia pusės, vėliau jau ir viso butelio ar dar daugiau. Alkoholis ir narkotikai tik pagilina jau turimas problemas bei sukuria šimtus kitų: griūva santykiai, prarandama reputacija, netenkama darbo, sušlubuoja sveikata. Priklausomybės susijusios ne tik su įvairiomis ligomis, bet gali privesti prie savižalos, netgi savižudybės.

 

Patarimas. Jei nesėkmės atveju sukilusias neigiamas emocijas norite / siekiate malšinti alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagos, reikia pasikonsultuoti su priklausomybės ligų specialistais. Apie galimą problemą pasakykite artimiesiems, kad nesistengtų pralinksminti spalvingu alkoholiniu kokteiliu ar kt.

 

Nebūtinai seksas

 

Visi žino, kad mylintis išsiskiria hormonų, kurie pakelia nuotaiką, nuramina, gerina miego kokybę ir apskritai teigiamai veikia savijautą. Nenuostabu, kad prastai pasijutę siekiame fizinio artumo. Tai visiškai sveikas būdas pasijusti geriau, bet yra niuansų. Sekso metu dalyvauja du žmonės, todėl svarbu, kaip suartėjimas paveiks kitą pusę – negalima naudotis kitu žmogumi kaip tam tikra savigalbos forma, nebent jis su tuo sutinka ir nesijaučia išnaudojamas, tiesiog kartu nuoširdžiai džiaugiasi kūniškais malonumais. Jei neturite pastovaus partnerio, gali būti pavojinga po prastos dienos ieškoti vienos nakties nuotykių. Tokia rekreacijos forma pavojinga tiek fiziškai (smurtas, lytiškai plintančios ligos ir kt.), tiek emociškai – kritusi savivertė, kamuojanti kaltė ar gėda ir pan.

 

Patarimas. Jei nusiraminti ir pasijusti geriau padeda orgazmas, jo galima siekti ir be partnerio – sekso prekių parduotuvėse apstu priemonių, padėsiančių sau suteikti fizinį malonumą.

 

Sportas – geriausia išeitis

 

Sporto nauda fizinei ir emocinei savijautai įrodyta daugybės mokslinių tyrimų. Jo metu išsiskiria ne tik laimės hormonų, bet ir hormonai, kurie atsakingi už tikslų siekimą. Fizinė veikla gali motyvuoti greičiau ir efektyviau spręsti problemas, ištaisyti klaidas, panaikinti nesėkmių pėdsakus. Sportuojant organizmas gauna ir daugiau deguonies, o didžiąją jo dalį pasiima smegenys. Kai jos gauna papildomai deguonies, veikia efektyviau – lengviau randame sprendimus, kyla naujų idėjų, į keblią situaciją pažvelgiame kitu kampu. Sportu pakeitę emocinį valgymą turėsite dvigubą naudą – ne tik pasijusite emociškai geriau, bet ir dailinsite kūno linijas. Tinka bet koks aktyvus judėjimas: vaikščiojimas, bėgiojimas, tenisas, kontaktinis sportas, svarmenų kilnojimas, šokiai, jodinėjimas ir begalė kitų.

 

Patarimas. Tam, kad sportą prisijaukinti būtų lengviau, įsigykite patogią ir gražią aprangą – ji motyvuoja judėti. Sportuodami klausykitės mėgstamos muzikos ar fone paleiskite mėgstamą serialą, komiko pasirodymą – padidės šansai pasijusti geriau.

 

Daugiau sveikų saviguodos būdų

 
  •  Ištikus nesėkmei labiau nei bet kada reikia išlikti šalto proto. Todėl itin vertingos kvėpavimo, meditacijos, jogos praktikos.
  •  Kritiškai įvertinkite nesėkmės mastą ir reaguokite adekvačiai, neleiskite sau įsigedėti, jei tai, pavyzdžiui, tėra prarastas ar sugadintas daiktas.
  •  Leiskite sau kurį laiką išjausti neigiamas emocijas, pripažinti jas, suprasti. Bėgimas nuo emocijų ar jų užgniaužimas didina emocinę įtampą, kenkia psichinei sveikatai.
  •  Pasitelkite muzikos, dailės, knygų terapiją ar užsiimkite rankdarbiais.
  •  Pasimėgaukite raminančia vonia, masažu, SPA procedūromis.
  •  Skaitykite įkvepiančių knygų ar žiūrėkite filmų, kur, nepaisant nesėkmių, galiausiai viskas išeina į gera. Tai padės neprarasti optimizmo.
  •  Mokykitės priimti klaidas ir nesėkmes kaip galimybę išmokti kažką nauja, patobulėti profesiniame ar asmeniniame gyvenime.
  •  Ieškokite sprendimų būdų, o jei situacija nuo jūsų nepriklauso – paleiskite ją ir be reikalo nesigraužkite.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatrė Aušra Stankūnienė

 

Kodėl pavojinga patyrus nesėkmę guostis maistu?

 

Nes maistu pakeičiame pastangas išspręsti neigiamas emocijas sukėlusias problemas. Kai valgoma norint „užvalgyti“ neigiamas emocijas, dažniausiai pasirenkamas kaloringas, riebus, greitai pagaminamas maistas, saldumynai, o tai gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus ir nutukimą.

 

Emocinis valgymas dažnai susijęs su socialiniu nerimu – tai nuolatinė viešų situacijų baimė. Žmonės, jaučiantys socialinį nerimą, linkę šį jausmą slopinti valgydami, dėl to didėja svoris. Antsvorio turintys žmonės dar blogiau jaučiasi socialinėse situacijose, nes jau ir prie taip nuolat lydinčio nerimo, nepakankamos savivertės prisideda pablogėjęs savęs vertinimas dėl išvaizdos pokyčių.

 

Kokie emocinio valgymo padariniai?

 

Dažna emocinio valgymo pasekmė – nutukimas. O jis lemia gyvenimo kokybės blogėjimą, somatinių ligų vystymąsi (širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto, sąnarių). Emocinio valgymo elgesys dažnai susijęs su nervinės bulimijos ar anoreksijos išsivystymu. Šie sutrikimai sukelia dar sunkesnių padarinių: persivalgymo priepuolius, vėmimą, dietų laikymąsi iki visiško išsekimo ir pan.

 

Kaip atsikratyti emocinio valgymo?

 

Reikėtų suprasti, kokie veiksniai sukelia emocinį valgymą. Tačiau tai nėra lengva, nes dažniausiai toks elgesys jau seniai tapęs įpročiu. Net supratus priežastis, keisti elgesį sunku. Derėtų rasti tinkamesnių būdų nusiraminti. Prieš atidarydami šaldytuvą bandykite suprasti, ar tai fiziologinis alkis, ar užplūdo jausmas, kurio jausti nenorite. Galima ramiai pakvėpuoti, skaityti knygą, klausyti muzikos, pabendrauti su artimu žmogumi, išeiti pasivaikščioti, sportuoti, atsipalaiduoti, medituoti – kiekvienas gali rasti tai, kas jam geriausiai tinka.

 

Rekomenduočiau konsultuotis su gydytoju dietologu, valgyti rekomenduotą maistą tam tikromis valandomis, atsisakyti užkandžiavimų. Svarbu suprasti, kad kalbama ne apie kokios nors dietos laikymąsi, kol nukris tam tikras kiekis kilogramų, bet apie gyvenimo būdo keitimą.

 

Na, o esamas emocines problemas geriausia spręsti padedant specialistui – psichologui arba psichoterapeutui.

 

Autorius Laima Samulė