Žana d‘Ark – prancūzų nacionalinė didvyrė, Katalikų bažnyčios šventoji. Patriotinio ir partizaninio judėjimo prieš svetimšalius bei legendų apie mergelę išvaduotoją veikiama patikėjo, kad jai yra lemta išvaduoti Prancūziją. Sosto įpėdinis Karolis po sėkmingų Žanos d‘Ark karo žygių su anglais buvo vainikuotas Karoliu VII. Tačiau kodėl Žana d‘Ark laikoma viena mįslingiausių pasaulio herojų?

 

(Gimė 1412 m. sausio 6 d., mirė 1432 m. kovo 30 d. Kiti laikosi nuomonės, kad ji mirė birželio 14 d. ar liepos 6 d. Anglų metraštininkai rašė, kad mergina sudeginta vasario mėnesį.)

 

Legendinės didvyrės istorija

Paprastos valstietės Žanos d‘Ark gyvenimas pribloškiantis. Šimtamečio karo nualintoje XV a. Prancūzijoje iš skurdžios šeimos kilusi mergina suvienijo viltį praradusią armiją ir pakeitė Europos istoriją. Prancūzijai patekus į Anglijos rankas, ji pasiryžo išgelbėti savo tautą ir monarchą.

Žanai d‘Ark tebuvo 17 metų, kai ji pradėjo vadovauti prancūzų armijai. Mergina nepabūgo nuvykti pas karalių ir jį įtikino pradėti karo veiksmus. XV a. pradžioje, kai moterys neturėjo jokių teisių, nieko neišmaniusi apie karo meną ir politiką neturtinga mergaitė staiga pradėjo vadovauti krašto nacionalinėms pajėgoms. Ji atkovojo Orleaną (todėl dar vadinama Orleano mergele), vėliau ne kartą nugalėjo anglų pulkus. Savo drąsa ir šaltu protu Žana d‘Ark stebino ne tik tėvynainius, bet ir priešus.

Vis dėlto drąsuolė devyniolikmetė pateko į britų nelaisvę ir 1431 m. kaip eretikė, ragana, veikianti pagal velnio mokymus ir nurodymus, nuteista mirti ant laužo. 1920 m. Žaną d‘Ark Romos katalikų bažnyčia paskelbė šventąja.

 

Mirtis – puikiai surežisuotas spektaklis?

Istoriniuose šaltiniuose esama neaiškumų dėl Žanos d‘Ark mirties datos. Ne mažiau spėlionių esama ir dėl mirties bausmės pobūdžio. Kai kas tvirtina, kad pirmiausia jai buvo nukirsta galva, o kūnas vėliau sudegintas. Istoriniuose dokumentuose išlikusios tikslios Žanos d‘Ark mirties bausmės aplinkybės – ji vedama gobtuvo pridengtu veidu, nors paprastai pasmerktieji eidavo apnuoginta galva. Todėl daugeliui tyrinėtojų kilo įtarimas, kad didvyrė buvo pakeista kita kaline. Anglų archyvuose aptikta dokumentų, bylojančių, kad, praėjus devyneriems metams po tariamo Žanos d‘Ark sudeginimo, ji gaudavo valstybinę pensiją. Kiti besidomintieji Orleano mergelės gyvenimu tvirtina, kad ji pabėgo iš kalėjimo slaptu tuneliu. Rasta duomenų, kad Žanos d‘Ark brolis po jos tariamos mirties tarpininkavo sesers ir karaliaus bendravimui. Taigi daugelis mano, kad Prancūzijos didvyrės mirtis tebuvo nepriekaištingai suvaidintas spektaklis.

 

Dvilytė asmenybė

Žvelgdami į kampuotą Žanos d‘Ark figūrą ir berniukiškas manieras, kai kurie manė, kad ji – ne mergina. Norint patikrinti šiuos gandus, buvo dukart atlikta medicininė apžiūra. Žana d‘Ark pasirodė esanti moteris, kenčianti dėl lytinių organų deformacijos. Todėl ji negalėjo turėti lytinių santykių.

Vienas iš artimiausių Žanos d‘Ark bendražygių – Žilis de Re, kurį vėliau pakorė ir sudegino dėl kaltinimų burtininkavimu, lytinių iškrypimų ir vaikų žudymo, tapo jos asmens sargybiniu ir mokiniu. Jis merginą įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. Vyriškį sužavėjo dvilytė būtybė, primenanti, kaip dabar sakoma, „uniseksą“.

1,58 m ūgio Žana d‘Ark neatrodė labai vyriška ar bjauri. Žanas d‘Olonas per teismo procesą pareiškė, kad ji buvo gražuolė ir turėjo vyriškiams patrauklią krūtinę. Tačiau tais laikais labiau vertintos ilgaplaukės ir apkūnios moterys. Žana d‘Ark savo trumpai kirptais plaukais, kad šie netrukdytų dėvėti šalmo, ir liesa figūra ne visai atitiko to meto moters grožio idealą. Todėl miegodama tarp karių, apnuogindama savo kūną besiprausdama, mergina karių troškimų nekurstė. O keletas susigundžiusių Žaną d‘Ark suvilioti riterių sulaukė iš jos nemalonių smūgių.

 

Įdomybės

● Žana d‘Ark buvo paprasta piemenaitė, ganydavusi tėvo bandą. Ji niekur nesimokė ir nemokėjo skaityti. Iš pirmo žvilgsnio atrodė kukli, niekuo neišsiskirianti mergina. Tačiau ji turėjo kažko nepaprasto – magiškos kibirkšties, suteikiančios ryžto pasiduoti aukštesnei ir galingesnei jėgai.

● Mergaitė nuo mažų dienų girdėjo Dievo balsą, kuris liepė palikti tėvų namus, iškeliauti į platųjį pasaulį ir jam pranešti neįtikėtiną žinią – ji, Žana d‘Ark, galinti išgelbėti Prancūziją.

● Orleano mūšyje didvyrė buvo sunkiai sužeista: anglų paleista strėlė į Žanos d‘Ark kūną įsmigo 15 cm, tačiau mergaitė pati ją ištraukė ir grįžo į mūšio lauką.

● Pati Žana d‘Ark prisipažino, kad ne kartą priešus apstulbino savo kardu. Be jo, kaudamasi mūšiuose, Orleano mergelė naudodavo specialiai jai pagamintą, J raide (tai yra pirmoji jos prancūziško vardo – Jeanne – raidė) išgraviruotą kirvį.

● Savo kareivius, kurie mūšio išvakarėse traukdavo pas laisvo elgesio moteris, Žana d‘Ark gerokai bausdavo: sėdėdama ant žirgo, vaikydavosi juos po visą stovyklą, mojuodama ir net sužeisdama garsiuoju kardu.

● Žanai d‘Ark net buvo suteikta teisė turėti savo vėliavą. Tačiau kokios buvo jos spalvos – nežinoma. Tai dar viena Mergelės mįslė. Burgundų metraštininkas rašė, kad visoje karališkoje armijoje „iš prancūzų senjorų tik viena Žana turi teisę išskleisti vėliavą“.

● Žana d‘Ark nešiojo auksinius pentinus, kuriuos galėjo turėti tik įšventintieji į riterių ordiną.

● Karolis VII Žanai d‘Ark suteikė privilegiją, kurią turėjo tik karalius, – pasigailėjimo teisę. Per visą Prancūzijos istoriją (išskyrus karaliaujančius asmenis) ji suteikta vienintelei Žanai d‘Ark.

● 1456 m. liepos 7 d. popiežius Kalikstas III reabilitavo Orleano mergelę. XX a. ji paskelbta Prancūzijos, Ruano ir Orleano globėja.