Su vyru gyvename užsienyje, norime skirtis. Auginame du mažamečius vaikus. Vyras sutinka, kad jie liktų su manimi. Nekilnojamojo turto neturime, taigi dėl pinigų nesipešame. Norime išsiskirti Jungtinėje Karalystėje. Kaip tai padaryti? Per kiek laiko tokiu atveju išskiriama? Giedrė

 

Santuokos nutraukimą reglamentuoja teisė tos valstybės, kurioje santuoka yra nutraukiama. Remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, bylos dėl santuokos nutraukimo gali būti nagrinėjamos ir teisme tos valstybės, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, ir tos, kurioje jie gyvena. Taigi sutuoktiniai (ar vienas jų) gali pasirinkti vieną iš kurios nors valstybės teismų nustatytomis sąlygomis. Tarkime, jeigu užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai nusprendžia nutraukti santuoką nepriklausomai, kur ji buvo sudaryta, jie gali kreiptis tiek į Lietuvos teismus (nes jie yra Lietuvos piliečiai), tiek į valstybės, kurioje gyvena, teismus, jeigu joje sutuoktiniai turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba esant kitoms nurodytoms aplinkybėms.

 

Pagal LR civilinio kodekso 1.29 str., santuokos nutraukimą nustato sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, taikoma paskutinės jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o kai tokios bendros vietos nėra, – bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė. Lietuvoje ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą (LR civilinio proceso kodekso 381 str. 1 d.). Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui (LR CPK 538 str. 2 d.).  Pagal nurodytas aplinkybes jums su sutuoktiniu nebūtina atvykti į Lietuvą – jūsų pasirinktas advokatas ar kitas LR teisės aktuose numatytas atstovas gali atlikti visus reikiamus veiksmus ir atstovauti teisme.

 

Jeigu santuoką nutrauksite užsienio valstybėje, privalėsite kreiptis į Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos nutraukimo įtraukimo į apskaitą.

 

 

Su vyru gyvename nuomojamame bute. Nuomos sutarties su buto šeimininkais nesame sudarę. Šeimininkai ketina parduoti butą. Prieš kiek laiko jie privalo mums pranešti apie išsikraustymą? Gitana

 

Nuomos sutartis ilgesniam negu vienų metų terminui turi būti rašytinė, o prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (LR CK 6.478 str.). Tačiau neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu (LR CK 6.579 str. 2 d.). Jeigu nuomos sutartis (net ir žodinė) yra neterminuota, abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį apie tai viena kitą įspėjusios prieš vieną mėnesį, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai (pvz., gyvenamoji patalpa – butas) – prieš tris mėnesius (LR CK 6.480 str.). Nuomininkui nutraukiant tokią sutartį galioja vieno mėnesio terminas (LR CK 6.609 str. 1 d.).

 

 

Važiuodamas kaimynas kieme apgadino mano automobilį. Apie tai pasakė kaimynė, bet ji nesutinka liudyti viešai. Kalbėjau su kaimynu, jis kategoriškai neigia kaltę ir nesutinka atlyginti žalos. Kaip turėčiau elgtis? Viktoras

 

Tokiais atvejais visų pirma reikia kreiptis į policiją, kad užfiksuotų įvykį, ir kuo skubiau į kaltininko transporto priemonės draudimo bendrovę. Nežinant, ar kaltininko transporto priemonė yra drausta (jeigu drausta, tai kokioje bendrovėje), galima kreiptis į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą (www.cab.lt), kurio darbuotojai pagal automobilio valstybinį numerį nustatys, ar transporto priemonė drausta (jeigu taip, tai kokioje bendrovėje). Be abejo, žala bus atlyginta tik nustačius kaltininką, t. y. jeigu atlikus automobilių apžiūrą ir/ar ekspertizę, bus galima patvirtinti įvykusį faktą, taip pat jeigu nepraleisti nustatyti terminai. Be to, asmeniui už pasitraukimą iš įvykio vietos ar kitus nustatytus pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.

 

 

Studijavau pagal vieną studijų programą, tačiau prieš pat diplominio darbo rašymą studijas mečiau. Įstojau į kitą universitetą. Jį baigęs norėčiau baigti ir pirmąją studijų programą. Abejas studijas finansavo valstybė. Ar, kai baigsiu mokslus, kuriuos studijuoju dabar, užteks sumokėti tik už pirmosios studijų programos diplominio darbo kreditus? Karolis

 

Visų pirma kyla klausimas, kaip jūs pirmąsias studijas „metėte“? Pagal LR mokslo ir studijų įstatymo 55 str. 1 d. 10–11 p., galėjote aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka nutraukti studijas ar išeiti akademinių atostogų neprarasdamas studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į konkrečios aukštosios mokyklos, į kurią norite grįžti, statute nustatytą tvarką pirmiausia bus sprendžiamas studijų atnaujinimo klausimas (kaip tai galima padaryti, kokiomis sąlygomis ir apskritai ar galima) ir tik tuomet nagrinėjamas studijų apmokėjimo klausimas. LR mokslo ir studijų įstatymo 7 str. 2 d. nustatyta, kad aukštoji mokykla turi teisę nustatyti studijų tvarką, kainą, programas, savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus. Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi, kurią pasirašydamas studentas sutinka su visomis jam tenkančiomis teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, susijusia su studijavimu aukštojoje mokykloje. Taigi reikia žiūrėti į konkrečios aukštosios mokyklos statutą ir kitus studijas reglamentuojančius teisės aktus. Kita vertus, neaišku, kaip jūsų pasirinkta programa šiuo metu finansuojama ir apskritai ar ji tebėra.

 

 

Ketinu skirtis su vyru. Turime butą. Ar privaloma atlikti turto inventorizaciją? Kur reikėtų dėl jos kreiptis? Aldona

 

Skyrybų metu teismo pareiga yra ne tik išskirti sutuoktinius, bet ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir kitais principais padalyti jų užgyventą, taip pat ir asmeninio pobūdžio turtą. Iš klausimo nelabai aišku, kokia tiksliai yra situacija. Jeigu jūsų butas traktuojamas kaip daiktas ir jo nuosavybės teisės nėra įregistruotos viešajame registre (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre), jums reikia susisiekti su šia įstaiga ir atlikti reikiamus veiksmus (kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos sudarymą ir teisinę registraciją). Tačiau, jeigu butas teisiškai tvarkingai registruotas, jokios papildomos inventorizacijos nereikia, VĮ RC pažymėjimas apie nuosavybę yra pakankamas pagrindas. Jeigu su sutuoktiniu nepasidalijate bute esančių apyvokos (visų namų ūkyje naudojamų kilnojamųjų daiktų, baldų ir dekoracijų, išskyrus knygų rinkinius (bibliotekas), meno kūrinius ir kitas vertingas kolekcijas, taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktus) ir kitų daiktų, juos natūra padalys teismas atsižvelgdamas į jų vertę ir jūsų su sutuoktiniu bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainą, kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.). Jeigu natūra turto padalyti negalima, jis natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui jį įpareigojant kompensuoti kitam sutuoktiniui turto dalį pinigais (LR civilinio kodekso 3.127 str.). Tai daroma nustačius bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą bei sudarius turto balansą preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, išskyrus nustatytas išimtis.

 

 

Klausimus teisės specialistei galite siųsti el. paštu jurgita@priekavos.lt temų laukelyje nurodydami, kam siunčiate klausimus.