Pavasarį, rudenį kada oras vėsus ir drėgnas, ne vienas pajunta nemalonų lūpų perštėjimą, tuomet jos patinsta, atsiranda išbėrimų. Tai pūslelinės – užkrečiamosios ligos – simptomai.

 

Kaip atpažinti pūslelinę?

Ji atsiranda staiga, tad jokių išankstinių simptomų nėra. Viruso pažeistą vietą ima perštėti, ji patinsta, o palietus juntamas guzelis. Po kelių valandų susidaro vandeningų pūslelių, kartais susiliejančių į vientisą darinį, kurį peršti, atsiranda tempimo jausmas. Taip pat gali skaudėti galvą ir raumenis, apimti silpnumas, pakilti temperatūra. Vėliau vandeningos pūslelės išnyksta ir apsitraukia šašais. Jei uždegimas nėra ūmus, pūslelinė išnyksta per 3–5 dienas, sunkesnis uždegimas gali tęstis iki trijų savaičių.

 

Kodėl ji atsiranda?

Dažniausiai pūslelinė atsiranda nusilpus organizmui. Stresas, nesveika mityba, alkoholio ir antibiotikų vartojimas, dažni oro temperatūrų svyravimai silpnina imunitetą, todėl organizmui sunkiau kovoti su virusais ir infekcijomis. Taip pat gali atsirasti po traumų, moterims – po mėnesinių, nėštumo metu ir pan. Ypač pūslelinė kimba prie sergančiųjų onkologinėmis ligomis. Kartą užsikrėtus pūslelinės virusu, jis nervų sistemos ląstelėse lieka visam gyvenimui, o susidarius palankioms sąlygoms atsinaujina. Jei imunitetas stiprus, virusas gali nesukelti jokių simptomų.

 

Būtina gydyti

Negydoma pūslelinė gali būti pavojinga sveikatai: plisdama infekcija gali pažeisti didelius odos plotus, kartais – net vidaus organus. Komplikacijos gali sukelti smegenų ir minkštųjų dangalų uždegimą, taip pat susiformuoti kraujosruvų.

 

Kaip kovoti?

Vos pajutus pirmuosius pūslelinės simptomus būtina pradėti gydymą. Pasitarus su gydytoju arba vaistininku, pažeistas vietas tepti specialiu tepalu, gerti tabletes arba leisti injekcijas. Taip pat patariama naudoti imunitetą stiprinančus preparatus ir organizmo būklę gerinančias priemones. Jeigu pūslelinė išplinta, vargina daugiau nei 6 kartus per metus, gali prireikti antivirusinių vaistų. Svarbu žinoti, kad susidariusių šašų negalima krapštyti – priešingu atveju prasidės kraujavimas, o pažeistoms vietoms užgijus gali likti pigmentinių dėmių, randų. Pūslelių pažeistas vietas rekomenduojama laikyti sausai, švariai ir neuždengtas.

 

Liaudiški metodai

Protėviai tikėjo, kad pirmuosius pūslelinės simptomus galima palengvinti ledo gabalėliu ar dantų pasta su cinku. Taip pat tikėjo alavijų, česnakų, čiobrelių, mėtų, jonažolių, spirito kompresų veiksmingumu. Atvėsintus kompresus ant pažeistos vietos reikėtų laikyti pusvalandį. Kad prie pūslelinės neprikibtų dar kokia nors virusinė infekcija, lūpas reikia dezinfekuoti arbatmedžių aliejumi – ant vatos užlašinti 3–5 lašus aliejaus ir atsargiai patepti pažeistas vietas.

 

Pūslelinė ir nėštumas

Lūpų pūsleline sergant nėštumo metu rekomenduojamas tik išorinis medikamentinis gydymas ir tik pasitarus su gydytoju ar prižiūrinčia akušere-ginekologe. Rekomenduojama vartoti imunitetą stiprinančius augalinės kilmės produktus, išsitirti, ar organizme yra antikūnų šiam virusui, taip pat išsitirti ultragarsu ir įsitikinti, kad gerai vystosi vaikutis, laikytis higienos.

 

Apsisaugoti įmanoma!

Sveika ir visavertė mityba, vitaminų vartojimas, imuniteto stiprinimas, žalingų įpročių atsisakymas, mažesnis kiekis suvartojamos kavos, tiesioginių saulės spindulių vengimas, sportas ir tinkamos kosmetikos priemonės bei higiena gali sumažinti tikimybę susirgti lūpų pūsleline. Svarbu, kad nepristigtų vitaminų A, S, E, PP bei cinko. Patariama nepervargti, gerai išsimiegoti, vengti streso. Taip pat geriau vengti sąlyčio su sergančiuoju lūpų pūsleline, nesinaudoti jo higienos priemonėmis, nesibučiuoti, mylėtis naudojant prezervatyvus. Tėvams patariama neleisti svetimiems bučiuoti mažamečio vaiko į lūpas, nes itin dažnai lūpų pūslelinė perduodama dar vaikystėje.

 

Pūslelinė – vaistas nuo onkologinių ligų?

Vienoje Londono ligoninėje buvo atlikti tyrimai, kurių metu onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms pūslelinės virusas padėjo išgyti. Pūslelinės virusas buvo sušvirkštas 17 pacientų ir taikyta chemoterapija bei radioterapija. Po chirurginio navikų pašalinimo 93 % ligonių vėžinės ląstelės daugiau neatsinaujino. Tiesa, šis metodas buvo veiksmingas tiems, kuriems vėžys diagnozuotas ankstyvoje stadijoje. Taikant šį gydymo metodą, pūslelinės virusas prasiskverbia į vėžines ląsteles, auga jų viduje, dauginasi, tuo pačiu naikindamas vėžines ląsteles.

 

Esant lūpų pūslelinei patariama:

  • Nesibučiuoti.
  • Naudoti tik asmeninį rankšluostį.
  • Nesidalyti kosmetika ir asmens higienos priemonėmis su kitais.
  • Nevalgyti tais pačiais įrankiais ir indais.
  • Neliesti pūslelių nešvariomis rankomis.
  • Nepradurti pūslelių. Jų skystyje yra daugybė virusų, dėl kurių infekcija dar labiau išplistų.
  • Nesidaryti ilgalaikio lūpų makiažo.

 

Faktai ir įdomybės

  • Statistiškai net apie 90 % žmonių yra pūslelinės viruso nešiotojai.
  • Lūpų pūsleline suserga kas trečias planetos gyventojas.
  • Šia liga taip pat serga žuvys, paukščiai, kai kurie gyvuliai.
  • Senovėje lūpų pūslelinė liaudiškai buvo vadinama bučinių liga.
  • Iki šiol nepavyko surasti vaistų, kurie visiškai sunaikintų pūslelinės virusą.
  • Pūslelinės virusas neturi jokios įtakos vaisingumui.
  • Skiriami du pūslelinės tipai: pirmasis – tai bėrimas pūslelėmis ant lūpų, šnervių ir ausų kaušelių, antrasis – ant lytinių organų gleivinės, gimdos kaklelio, tarpvietės.
  • Lūpų pūsleline dažniau sergama pavasarį ir rudenį.
  • Vėžiui gydyti naudojamas genetiškai modifikuotas pūslelinės virusas.