Daugelis mano, kad plokščiapėdystė įgimta. Iš tikrųjų įgimta arba paveldėta ji būna labai retai. Dažniausiai plokščiapėdystė išsivysto dėl netinkamos avalynės, įvairių ligų, traumų ar blogos pėdų priežiūros.

 

 

Įgimta ir įgyta

 

Judri kūno atrama – pėda – atlieka daug funkcijų, patiria didelių dinaminių ir statinių krūvių. Pėda turi išgaubimus – skliautus. Jiems nusileidus pėda pasidaro plokščia, t. y. išsivysto plokščiapėdystė. Įgimta plokščiapėdystė būna dėl įgimto raumenų ir sausgyslių silpnumo, įgyta – dėl daugybės išorinių veiksnių: per didelio krūvio pėdoms, netinkamos avalynės, ilgo stovimo darbo, padidėjusios kūno masės, hormonų pokyčių, susijusių su amžiumi, ir įvairių ligų. Plokščiapėdystė būna skersinė, išilginė ir mišri.

 

Kaip nustatyti?

 

Kojos greitai pavargsta, jas skauda, sunku eiti, atsiranda pėdos pakitimų – tai gali būti plokščiapėdystės požymiai. Ją galima nustatyti namų sąlygomis. Pėdas reikia ištepti aliejumi ir atsistoti ant lygaus paviršiaus padėto balto popieriaus lapo. Išorinis pėdos kontūras turėtų būti vientisas, nenutrūkstantis, o vidinis – su aiškiai matomu išlinkimu. Jeigu jo nėra, tikėtina, kad pėda deformavosi. Kitas būdas plokščiapėdystei nustatyti – atsistoti ant lygaus paviršiaus ir kišti du pirštus skliauto zonoje, ties išlinkimu. Jeigu pirštai lenda lengvai, viskas gerai, jeigu bent vienas kliūva – verta sunerimti. Pastebėjus pėdos formos pakitimus, pajutus skausmą būtina kuo greičiau kreiptis į specialistą – jis paskirs gydymą tolesnei pėdos deformacijai sustabdyti.

 

Plokščiapėdystė kūdikystėje

 

Kiekvienas vaikas gimsta plokščiomis pėdomis. Jam pradėjus vaikščioti ima formuotis pėdos linkis. Labai svarbu vaikui žengus pirmuosius žingsnius apsilankyti pas ortopedą. Jeigu reikia, jis rekomenduos ortopedinę avalynę su kieta pakulne ir pėdos linkio pakilimu. Tėvai neturėtų skatinti vaikų vaikščioti tol, kol jie nesistoja patys. Nepradėjusių vaikščioti vaikų kojų raiščiai ir raumenys silpni, kaulai nevisiškai susiformavę. Todėl skatinant vaiką vaikščioti per anksti kojos stipriai apkraunamos, labiausiai kenčia pėdos. Svarbu vaikui suteikti galimybę aktyviai fiziškai judėti.

 

Aukštakulniai – žalingi

 

Moterys, nuolat avinčios aukštakulnius, rizikuoja išgirsti diagnozę skersinė plokščiapėdystė. Aukštakulniai ypač pavojingi paauglėms, kurių pėda auga ir formuojasi, kūno masė didėja. Jeigu 13–14 metų mergaitės kasdien avi aukštakulnius, joms būtina apsilankyti pas ortopedą, kad šis įvertintų pėdų būklę. Plokščiapėdė moteris, avėdama aukštakulnius, eina nerangiai, išsižergusi, plačiai mosuoja rankomis. Kasdieniai batai turėtų būti odiniai, minkštu padu, ne aukštesne kaip 3–4 cm pakulne, nespausti pirštų ir kulno.

 

 

Gydymas

 

Dėl plokščiapėdystės dažnai atsiranda kitų problemų: iškrypsta stuburas, kenčia kaulai ir sąnariai, laikysena tampa netaisyklinga, gali atsirasti koordinacijos, vidaus organų veiklos sutrikimų, galvos skausmas, pablogėti atmintis, sumažėti darbingumas. Neretai tenka pamiršti aukštakulnius ir kęsti pėdų skausmą, nuospaudas. Plokščiapėdystės gydymas individualus, priklauso nuo pėdos deformacijos stiprumo. Lengvesniais atvejais gali būti skirta ortopedinė avalynė su specialiais įklotais ar atramėle, pėdų masažai, vandens procedūros, specialios mankštos, dažni pasivaikščiojimai basomis po smėlį, žolę, samanas ir pan. Sunkesniais atvejais gali prireikti operacijos. Gydyti plokščiapėdystę padeda pėdos implantai. Procedūra trunka apie 15 min. Taikant vietinę nejautrą į pėdos ertmę įdedamas nedidelis implantas. Vaikščioti galima tą pačią dieną, reabilitacija trunka apie mėnesį. Nesigydydamas plokščiapėdystės žmogus gali tapti neįgalus. Visiškai išgydyti plokščiapėdystę galima tik vaikystėje. Suaugusiesiems šis procesas tik sustabdomas.

 

Profilaktika

 

Kad neatsirastų šios problemos, ortopedai pataria vengti ilgo stovimo darbo, rinktis patogią avalynę, o smailianosius ir aukštakulnius batus avėti tik būtiniausiomis progomis. Pravartu vaikščioti basomis: pėdos paviršiuje yra daug receptorių, kurie pėdų raumenis verčia susitraukinėti ir jie stiprėja, vystosi. Pėdų raumenis stiprina pratimai – važinėjimas dviračiu, plaukiojimas.

 

 

Įdomūs faktai

 

  • Plokščiapėdystė  – tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nusileidęs išilginis, skersinis skliautas arba abu skliautai.
  • Plokščiapėdystė atsirado maždaug prieš 200 metų.
  • Įgimta plokščiapėdystė pasitaiko apie 3 % pėdos deformaciją turinčių žmonių.
  • Labai retai plokščiapėdystė būna celiulito priežastis.
  • Vaikams plokščiapėdystė gali išsivystyti dėl rachito.
  • Mažiausiai plokščiapėdystės atvejų užregistruota Japonijoje.
  • Apie 70 % žmonių būdinga įvairaus laipsnio plokščiapėdystė.
  • Lietuvoje plokščiapėdystė nustatoma iki 30 % gyventojų.