Žmonės, besigydantys pas žiniuonius, ekstrasensus ar šamanus, skeptikams kelia tik juoką. Vis dėlto kartais ligoniai jų dėka pasveiksta – tai patvirtina ir medicinos ekspertai. Negi iš tikrųjų esama stebuklų? Ar tikrai šventieji paveikslai, relikvijos, prie kurių tikintieji meldžiasi prašydami sveikatos, arba popiežiaus palaiminimas padeda pasveikti?

 

 

Akivaizdu, kad taip. Tik dažniausiai suveikia ne magiški burtai ar stebuklingos žmonių, daiktų savybės, o paprasčiausia tikėjimo galia – jei manote, kad kažkas tikrai padės, tai ir padės iš tikrųjų! Tik kodėl, sakysite, šia nuostabia žmonių proto savybe nesinaudoja tradicinė medicina, kam skiriami brangūs vaistai ir sudėtingos operacijos? Visgi šiuolaikiniai gydytojai neretai padeda pacientams pasveikti vien tikėjimu, tačiau tai vadinama placebu.

 

 

Kas tai yra?

 

Placebas – bet kokia gydymui naudojama medžiaga, kuri yra neaktyvi, pavyzdžiui, cukrinė pastilė. Tai nepakeičiama priemonė atliekant medicininius naujų vaistų bandymus, kai norima sužinoti, kiek veiksmingas yra naujai sukurtas preparatas. Paprastai tokiais atvejais tiriamieji skirstomi į dvi grupes. Vienai jų skiriamas naujas vaistas, o kitai – placebas, bet abiem grupėms pasakoma, kad bus tiriamas naujųjų vaistų poveikis organizmui. Kartais nė patys gydytojai nežino, kuris pacientas geria tikruosius vaistus, o kuris – placebo. Tai vadinama dvigubai aklu eksperimentu. Po nustatyto laikotarpio tikrinama tiriamųjų sveikata, ir tokiu būdu ištiriamas vaisto poveikis. Taip pat gydytojas atskiram pacientui gali paskirti placebą vietoj vaistų ir stebėti jo sveikimą vien nuo… cukraus gabaliuko!

 

 

Įsivaizduojami vaistai – įsivaizduojamoms ligoms?

 

Žinoma, kartais į medikus kreipiasi vadinamieji hipochondrikai – asmenys, paranojiškai ieškantys ligų savyje, nors yra visiškai sveiki. Tokie žmonės išsigalvoja keistus simptomus ir netgi įtikina

 

save, kad tikrai juos jaučia. Gydytojai patvirtinę, kad šie yra sveiki, būna apšaukiami šundaktariais ir kreipiasi į kitus specialistus. Tokiais atvejais medikams iš tiesų daug paprasčiau paskirti placebo efektą sukeliančių cukrinių pastilių, paaiškinus, kad tai svarbūs vaistai, ir stebėti, kaip hipochondrikai „sveiksta“.

 

Vis dėlto placebas sėkmingai taikomas ir rimtai sergantiems žmonėms. Medicininių tyrimų rezultatai rodo, kad psichologinė būklė vaidina svarbią rolę ligos vystymosi procese. Pavyzdžiui, visiems žinoma, kad stresas padidina kraujo spaudimą, o chroninė hipertenzija yra širdies ligų rizikos veiksnys. Lygiai taip pat, kaip protas gali sukelti realų fizinės būklės sutrikimą, jis gali būti veiksmingas gydant ligas.

 

 

Svarbūs veiksniai

 

 

 

 

 

 

 

 

Placebo efektas žmones veikia skirtingai, o jo poveikis priklauso nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui:

 

 

 

  • Placebo charakteristikų. Jei tabletė ar piliulė atrodo kaip tikras medicininis preparatas, yra didesnė tikimybė, kad žmogus labiau  pajaus jos „poveikį“. Gerdami didesnio dydžio tabletes bent du kartus per dieną žmonės mano, kad pasveiks greičiau nei gerdami mažas tabletes vieną kartą per dieną. Dar geresnį efektą nei tabletės turi placebo injekcijos.
  • Žmogaus požiūrio. Jei ligonis tiki, kad gydymas jam padės, placebo efektas bus žymiai stipresnis. Tačiau kai kurių tyrimų duomenimis, placebas veikia net ir tada, kai asmuo būna nusiteikęs skeptiškai. Kasdien laiku vartodamas paskirtus preparatus ligonis stebi savo būklę ir dažniausiai vis viena įtikina save, kad poveikis yra.
  • Gydytojo ir paciento ryšio. Jei asmuo pasitiki daktaru, vertina jį, placebas veikia žymiai efektyviau.

 

 

Kaip placebas veikia?

 

Tikslūs psichologiniai mechanizmai dėl placebo efekto poveikio vis dar paslaptis, tačiau yra keletas teorijų, bandančių juos paaiškinti:

 

  • Savaime pasibaigiantys sutrikimai. Dauguma paprastų ligų, pavyzdžiui, peršalimas, dažniausiai praeina savaime, t. y. be jokio gydymo. Taigi ar vartojami vaistai, ar placebas, ar visiškai nieko nevartojama, ligos simptomai galiausiai vis viena praeina.
  • Pokyčiai elgsenoje. Placebas gali paprasčiausiai padidinti asmens motyvaciją geriau rūpintis savimi, taigi iš tiesų ligos simptomus sušvelnina ne cukrinės piliulės, o, pavyzdžiui, reguliari mankšta ar tinkamas poilsis.
  • Pakitęs suvokimas. Tikėdamasis jaustis geriau dėl placebo pacientas gali imti kitaip interpretuoti savo pojūčius, pavyzdžiui, aštrus veriantis skausmas gali būti suvokiamas kaip nemalonus dilgčiojimas.
  • Sumažėjęs nerimas. Placebas ir viltis pasijusti geriau gali nuraminti autonominę nervų sistemą ir sumažinti streso hormonų, pavyzdžiui, adrenalino, išsiskyrimą. O tai savaime lemia geresnę būklę.

 

 

Įdomūs faktai

 

  • Apytikriai trečdalis vartojančiųjų placebą pasijunta geriau ar pasveiksta. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad priklausomai nuo ligos šis skaičius gali svyruoti net iki 56 % visos žmonijos.
  • Lotyniškai „placebo“  reiškia „aš pamaloninsiu“.
  • Placebas nebūtinai turi būti tablečių ar piliulių pavidalu – tai gali būti ir specialios dietos, pratimai, fizinės terapijos, netgi chirurginės operacijos.
  • Kartais ligoniams pasireiškia priešingas efektas placebui, vadinamasis nocebo efektas, kai jie mano, kad nuo vartojamų tariamų vaistų ar gydymo būklė ne pagerėjo, o pablogėjo.