Ne visiems greitai atšilsiantys orai atneša gerą savijautą. Kartu su vis dažniau danguje pasirodančia saulute skleidžiasi ir gėlių žiedai, sprogsta pirmieji medžių ir krūmų pumpurai, o jų žiedadulkės turi alergenų, galinčių sukelti alerginę reakciją. Mūsų šalyje kasmet daugėja žmonių, kenčiančių nuo alergijos.

 

Kas yra alergija?

 

Alergija – tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Alergenais gali būti augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, maisto produktai, vaistai, naminiai gyvūnai. Alergiją sukelia tai, kad imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir per keletą dienų ar savaičių ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus. Esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl į organizmą patekus specifiniam alergenui, gali įvykti alerginė reakcija. Vieniems žmonėms alergiją sukelia vieni alergenai, kiti – jautresni kitokiems alergenams. Pavasarį alergija dažniausiai pasireiškia alergine sloga arba šienlige (polinoze). Šienligė – viena dažniausių alerginių reakcijų. Manoma, kad šia alergijos forma skundžiasi apie 20–50 % žmonių.

 

Dažnas veiksnys, lemiantis alergenų atsiradimą, – paveldėjimas. Tikimybė susirgti šienlige kur kas didesnė, jei jūsų šeimos narius kamuoja alergija ar astma.

 

 

Pavojingiausia – šienligė

 

Šienligė – alerginė liga, kuri atsiranda dėl padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes. Ji dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą, nes augalai dulka nuo kovo iki spalio mėnesio.

 

Dažniausiai pasireiškiantys simptomai: nosies gleivinės paburkimas; gleivėta ir skysta sekrecija iš nosies; čiaudulys; galvos skausmas; uoslės pakitimai; vokų patinimas; akių junginės uždegimas – konjunktyvitas; niežulys nosyje, gomuryje, ryklėje, ausyse. Šienligės požymiai gali pasireikšti žmogui visą parą, todėl neišvengiamai nukenčia gyvenimo kokybė ir netgi santykiai su aplinkiniais. Ši liga sukelia daug nepatogumų: suprastėja miego kokybė, dažniau knarkiama, padidėja nuovargis, pablogėja darbo kokybė, sumažėja seksualinis potraukis. Žmogus tampa irzlus, nepasitikintis savimi, atsiriboja nuo aplinkinių. Alerginė reakcija gali sukelti vokų pažeidimus – kontaktinį dermatoblefaritą, atominį dermatitą.

 

Žiedadulkių daugiausia tvyro ore iki 10 val. ryto. Jų taip pat padaugėja saulei leidžiantis, todėl geriausia pabūti gryname ore ankstyvą popietę. Dažniausiai šienligė kamuoja žmones nuo 5 iki 45 metų. Pastebima, kad miesto gyventojus šienligė vargina tris kartus dažniau nei gyvenančius kaime. Tam turi įtakos užterštas oras. Mokslininkų nuomone, polinkį sirgti šia liga lemia ir metų laikas, kuriuo žmogus yra gimęs. Gimusieji pavasarį ir vasarą šienlige serga kur kas dažniau. Šienligė – ne vienintelė alerginė reakcija. Pavasarį paūmėja ir alerginis konjunktyvitas bei bronchinė astma.

 

 

Šienligė ar peršalimas?

 

Kartais šienligę sunku atskirti nuo peršalimo. Paprastai peršalimas trunka 5–7 dienas, o šienligė – tol, kol kontaktuojama su alergenu. Be to, pastaroji liga prasideda iškart po kontakto su alergenu. Jai būdingos vandeningos išskyros iš nosies, nekarščiuojama. Peršalimas prasideda praėjus 1–3 dienoms po užsikrėtimo virusu. Jam būdingos vandeningos arba tirštos gelsvos išskyros iš nosies, nedidelis karščiavimas.

 

 

Kryžminė reakcija

 

Žmonėms, alergiškiems augalų žiedadulkėms, taip pat gali pasireikšti kryžminės reakcijos. Taigi, priklausomai nuo augalo, kurio žiedadulkės sukelia alergiją, alergizuoti gali ir tam tikri maisto produktai. Alergiją sukelia tos pačios struktūros baltymai, esantys žiedadulkėse ir kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. Jei alerginę reakciją sukelia alksnių, lazdynų, beržų žiedadulkės, vadinasi, ją gali sukelti ir obuoliai, morkos, riešutai, bulvės, pomidorai. Javų žydėjimo metu gali alergizuoti duona, kruopos, medus. Žydint piktžolėms – saulėgrąžos, chalva, saulėgrąžų aliejus.

 

 

Alerginis rinitas

 

Ore sklandančios žiedadulkės sukelia alerginį rinitą (alerginę slogą). Sloga gali būti ne tik sezoninė, bet ir nuolatinė. Alerginio rinito simptomai: paburkusi nosies gleivinė, gausios skaidrios, vandeningos išskyros, čiaudėjimo priepuoliai. Šie požymiai primena peršalimo ar ūmios virusinės infekcijos simptomus, todėl dauguma alerginę slogą, šienligę bando gydyti vaistais nuo peršalimo ir nesikreipia į alergologą. Ilgai negydoma alerginė sloga gali išplisti į bronchus, sukelti dusulį, astmą, rinosinusitą, ausų uždegimą. Paprastai alerginė sloga gydoma antihistamininiais vaistais ir imunoterapija (organizmas mažomis dozėmis pratinamas prie alergeno). Pakoregavęs gyvenimo įpročius žmogus gali sau padėti.

 

 

Ignoruoti simptomų nevalia

 

Jeigu užsitęsė ūmi sloga, atsirado polipų, paūmėjo astma ar vartojami nuo alergijos vaistai nepadeda, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar alergologą. Ypač reikėtų sunerimti, jeigu pavasariop alergija pasireiškia kūdikiams. Stiprinant imuninę sistemą galima užkirsti kelią ligai progresuoti ir išsivystyti į astmą.

 

Negydoma monovalentinė (sukeliama vieno alergeno) alergija progresuoja, ir laikui bėgant žmogus tampa jautrus daugeliui alergenų. Paskirti tinkamą gydymą gali tik gydytojas. Tai padės išvengti varginančios ligos ar bent palengvinti jos eigą.

 

 

Šienligė ir astma

 

Kai kuriems žmonėms, sergantiems šienlige, gali išsivystyti astma – kasmet alergizuojančio sezono metu atsirandantys astmos priepuoliai po kurio laiko gali peraugti į lėtinę formą. Taip sezoninė astma išsivysto į lėtinę bronchinę astmą.

 

Manoma, kad apie 3–5 % Lietuvoje gyvenančių žmonių serga alergine astma. Jai būdingi kosulio ir dusulio priepuoliai. Vieniems jie pasitaiko tik žydint augalams, kitus kamuoja visus metus, o pavasarį dar paūmėja.

 

 

Gydymas

 

Gydytojas, atlikęs tyrimus ar odos jautrumo testus ir nustatęs, kokios medžiagos sukelia alerginę reakciją, padės jums išvengti šių alergenų. Jeigu paskirti medikamentai nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti imunoterapiją. Jos metu 2–5 metus iš eilės nuolat bus atliekamos išgryninto alergeno ekstrakto injekcijos. Šiuo gydymu siekiama palengvinti pasireiškiančius alergijos simptomus.

 

 

Kaip sau padėti?

 

Alergiją gydyti nėra paprasta, tačiau galima jos išvengti ar prislopinti laikantis tam tikrų taisyklių.

 

  • Dažniausias alergenas – žiedadulkės, – sklandančios pavasarį ore, todėl žydėjimo metu reikėtų vengti buvimo gamtoje.
  • Venkite lankytis gausiai žydinčiose vietovėse, ypač saulėtą, vėjuotą dieną.
  • Atostogaukite ten, kur yra mažesnė žiedadulkių koncentracija (prie jūros, kalnuose, vietovėse, kur auga spygliuočiai medžiai).
  • Stiprinkite imunitetą. Kuo stipresnė žmogaus imuninė sistema, tuo lengviau įveikiami negalavimai. Paūmėjus alergijai rekomenduojama vengti pervargimo, išsekimo, nemigos, įtampos ir streso, nenatūralaus ir sunkiai virškinamo maisto.
  • Venkite vabzdžių įgėlimo.
  • Rekomenduojama vėdinti namų, biuro patalpas, automobilį ne praveriant langus, o naudojant kondicionierių.
  • Grindis ir baldus reikėtų valyti drėgnuoju būdu. Patariama kasdien siurbti kilimus ir dažnai keisti patalynę. Taip pat rekomenduojama įsigyti geros kokybės patalynę, kurioje nesiveistų erkutės ir nesikauptų kiti alergenai.
  • Skalbinius rekomenduojama džiovinti uždaroje patalpoje, nes lauke jie kaups žiedadulkes, pelėsius, dulkes ir kitus alergenus.
  • Reikėtų dažniau keisti drabužius, trinkti galvą, nes ant jų taip pat lieka žiedadulkių.
  • Dažniau plaukite rankas.
  • Nešiokite akinius. Jie apsaugos akis ne tik nuo žiedadulkių, bet ir nuo UV spindulių poveikio. Dirbtinės ašaros ar akių lašai padės išplauti alergenus iš akių.
  • Nenaudokite kosmetikos priemonių, kuriose yra augalinės kilmės komponentų.
  • Jeigu vis dėlto neturite galimybės saulėtą dieną praleisti patalpoje, į lauką eikite nevėjuotą dieną po lietaus, geriausia – antroje dienos pusėje. Apsisaugoti nuo žiedadulkių galima ir tam tikromis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant medicinines kaukes.
  • Šienligės sezono metu vartokite daugiau vitamino C. Jis mažina histamino lygį kraujyje, kuris ir sukelia alergines reakcijas.
  • Jeigu vartojate vaistus nuo alergijos, griežtai laikykitės rekomendacijų. Nepamirškite patikrinti galiojimo laiko. Jeigu vaistai nelabai veiksmingi – pasitarkite su gydytoju.

Natūralios priemonės šienligei gydyti:

 

  • Medus. Jame gali būti žiedadulkių likučių, kurie mažais kiekiais patekdami į organizmą po kurio laiko nustoja jį alergizuoti. Šaukštelis medaus arbatos puodelyje kelias savaites prieš šienligės sezono pradžią gali palengvinti nemalonius pojūčius. Tačiau nepatartina valgyti medaus, surinkto iš tokių augalų, kuriems esate alergiški. Taip pat negalima šiuo produktu per daug piktnaudžiauti.
  • Dilgėlės. Šiuolaikinių tyrimų duomenimis, dilgėlės gali palengvinti šienligės simptomus. Rekomenduojama gerti dilgėlių arbatą.
  • Svogūnai. Manoma, kad cheminė medžiaga – kvercitinas – padeda išvengti sezoninės alergijos.
  • Ežiuolės. Ežiuolės preparatai aktyvina T limfocitų cirkuliavimą kraujyje, o tai užtikrina gerą imuninį atsaką, kuris susijęs su alergijomis.
  • Raudonieji dobilai. Šie augalai slopina astmos priepuolius, kuriuos dažnai išprovokuoja alergija. Patariama gerti raudonųjų dobilų arbatą.
  • Melisos ir ramunėlės. Sergantiems šienlige rekomenduojama kasdien išgerti 2–3 stiklines melisų arba ramunėlių arbatos.
  • Rugiagėlės. Jeigu alergija vargina akis, įsilašinkite rugiagėlių žiedų antpilo. Šaukštą rugiagėlių žiedų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždenkite, palikite valandai pastovėti, po to nukoškite.
  • Žalioji arbata. Ašarojančias akis ryte ir vakare patariama praplauti atvėsinta žaliąja arbata, pasaldinta medumi.
  • Šalpusniai. Sergantiems alergija patariama miegoti ant pagalvės, prikimštos ankstyvųjų šalpusnių lapų.
  • Gabalėlis ledo. Jei sudirginus žiedadulkėms pradėjote čiaudėti, į burną įsidėkite gabalėlį ledo ir lėtai sučiulpkite – čiaudulys kaipmat išnyks.

Žydėjimo kalendorius

 

Kontroliuoti alerginę reakciją kur kas lengviau, kai žinote, kada ir kokie augalai žydi. Alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės, nes jos smulkiausios, prasiskverbia giliausiai į kvėpavimo takus. Alergizuoja ir medžių žiedadulkės, tačiau jos yra stambesnės, todėl turi mažiau alergenų. Taip pat svarbu, kurių augalų žiedadulkes platina vabzdžiai, o kurias išnešioja vėjas – pastarosios kvėpavimo takus erzina stipriau. Iš Lietuvoje augančių augalų dažniausiai alergiją sukelia javų, motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino žiedadulkės, taip pat lazdynų, alksnių, beržų žirginiai. Svarbu žinoti, kad žydėjimo laikotarpiui įtaką daro oro sąlygos, todėl žydėjimo kalendorius gali kisti 7–14 dienų. Ankstyvieji medžiai kartais pražysta ir visu mėnesiu anksčiau (vėlyvieji – 10 dienų, žolės – iki 20 d. anksčiau). Taip pat įtakos turi ir geografinė padėtis – savaitę vėliau augalai gali pražysti šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje. Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore būna gegužės mėnesį.

 

 

Kovas. Paprastai kovo antroje pusėje pradeda žydėti lazdynas ir alksnis.

 

 

Balandis. Pirmoje mėnesio pusėje žydi lazdynas, alksnis, guoba ir miglė. Mėnesio viduryje žydėjimo metą papildo drebulė, tuopa, ąžuolas, blindė, ankstyvasis šalpusnis, europinis maumedis, o pabaigoje – klevas, uosis ir beržas.

 

 

Gegužė. Paskutinio pavasario mėnesio pirmą pusę pradeda žydėti pušis, paprastoji eglė, trapusis gluosnis, kalninė guoba, kiaulpienė ir balanda. Gegužės viduryje pražysta paprastasis kaštonas, paprastoji ieva, dirvinis bastutis, gyslotis, paprastasis šermukšnis, eraičinas, motiejukas, pašiaušėlis ir diršė. Mėnesio pabaigoje žydinčių augalų gretas papildo rugys, šunažolė ir paprastasis putinas.

 

 

Gydytojo komentaras

 

Kaip elgtis atpažinus pavasarinę alergiją, pataria gydytoja alergologė – klinikinė imunologė Algirda Krisiukėnienė.

 

Pavasaris – tai laikotarpis, kurio metu gali pablogėti alergiškų žiedadulkėms ar sergančių astma žmonių savijauta. Pavasarine alergija dažnai vadinamos alerginės ligos, kurių simptomai pasireiškia arba suaktyvėja prasidėjus augalų žydėjimui.

 

Pavasarinės alergijos pradžia kiekvienais metais skiriasi; ji priklauso nuo oro temperatūros. Jei žiema nėra šalta, pirmųjų alergijos požymių galima sulaukti jau vasario pabaigoje. Lietuvoje ankstyvą pavasarį pradeda žydėti beržinių šeimos medžiai (beržai, lazdynai), vėliau ateina žolynų žydėjimo periodas, kuris tęsiasi ir vasaros pradžioje. Vasaros pabaigoje intensyviai žydi piktžolės ir kiečiai. Nuo kiekvieno žmogaus organizmo jautrumo medžių, žolių, piktžolių žiedadulkėms priklauso tai, kuris laikotarpis bus nepalankiausias.

 

Dažniausiai pavasariop pasireiškianti liga – alerginis rinitas. Tai alerginės kilmės nosies ir akių gleivinės uždegimas, kliniškai pasireiškiantis vandeninga sloga, čiauduliu, akių ašarojimu ar nosies ir akių niežuliu. Aktyvus augalų žydėjimas taip pat gali pabloginti astma sergančių žmonių savijautą, gali padažnėti dusulys bei kosulys. Alerginio rinito ir peršalimo slogos simptomai labai panašūs. Alerginiam rinitui būdingas pasikartojantis čiaudulys, nosies niežulys. Alergija gali paūmėti būnant lauke, kur yra žydinčių augalų, o grįžus namo alerginės slogos požymiai gali palengvėti ar net išnykti. Tai nėra būdinga sergant sloga, kuri pasireiškia peršalimo metu.

 

Svarbu laiku nustatyti ir gydyti alerginį rinitą, nes kliniškai įrodyta, kad negydomas jis didina riziką susirgti astma. Atsiradus pirmiesiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti visus reikalingus tyrimus, kurie padės nustatyti ne tik diagnozę, bet ir išsiaiškinti, kokioms žiedadulkėms žmogus yra alergiškas. Tuomet skiriamas tinkamas gydymas vaistais, malšinančiais alergijos požymius ir gleivinės uždegimą. Taip pat rekomenduojamos priemonės, padedančios išvengti kontakto su simptomus lemiančiais alergenais. Paprastai patariama vengti ilgų pasivaikščiojimų gamtoje, miške ar šalia žolynų, gėlynų. Grįžus namo derėtų iškart persirengti drabužius, gerai išsišukuoti plaukus. Atostogauti rekomenduojama šalia vandens telkinių, kur yra drėgnas oras. Kambarius patariama vėdinti tik anksti ryte arba vėlai vakare, iškritus rasai ir nusėdus žiedadulkėms. Taip pat derėtų vengti įvairių produktų, turinčių žiedadulkių: medaus, augalinės kilmės vaistų ar homeopatinių preparatų.