Ligos, kuriomis anksčiau sirgo vyresnio amžiaus žmonės, dabar pakerta ir 30-mečius ar 40-mečius. Ezoterinių mokslų atstovai aiškina, kad psichosomatinės priežastys veikia fizinį kūną, tad intensyvus organizmo senėjimas prasideda maždaug nuo 39-erių. Tad kokios ligos dažniausiai vargina šiuolaikinius žmones?

 

ligospagalamziu

Gera sveikata nebesigiria ir 30-mečiai

 

Seniausiuose pasaulio šventraščiuose – vedose – rašoma, kad ligos pirmiausiai subręsta subtiliuosiuose žmogaus kūnuose. Negydant sielos ir nekeičiant požiūrio į gyvenimą, netobulinant savo charakterio, negandos pereina ir į fizinį kūną. Psichosomatikos specialistai pastebi, kad išsėtinę sklerozę, kuria pasaulyje serga apie 1,2 mln. žmonių, gali sukelti nelankstus mąstymas, geležinė valia, įvairios baimės, žiaurumas sau ir aplinkiniams. Ezoterinių mokslų atstovai pateikia versiją, kad šia 20–40 metų žmonėms (dažniausiai diagnozuojama apie 31–33 gyvenimo metus) būdinga liga susergama tuomet, kai genomas yra paveiktas juodosios magijos arba iš kartos į kartą lydimo šeimos prakeiksmo. Tyrimų metu pastebėta, kad abiems tėvams sergant išsėtine skleroze, tikimybė susirgti atžalai padidėja iki 20 %, sergant seseriai – 4,4 %, o broliui – 3,2 %. Norint sušvelninti šios ligos simptomus, profesorius Georgas Jelinekas rekomenduoja ne tik kasdien užiimti meditacija, bet ir pasisemti kuo daugiau saulės energijos bei valgyti augalinį maistą. Šia liga sergantis vyras, stebėjęs likimo draugus, teigia, kad simptomus lengvina ir dienoraščio rašymas.

 

Specialistai vis dažniau kalba, kad 30-mečių rykšte tampa ir širdies bei kraujagyslių ligos. Naujausi duomenys rodo, kad nuo jų miršta 56 % lietuvių, o šis rodmuo užima trečią vietą pasaulyje. Teigiama, kad širdies ir kraujotakos problemas gali rodyti neišvystyta širdies čakra. Ezoterinių mokslų atstovai tikina, kad šiomis ligomis dažniausiai serga asmenys, kuriems trūksta meilės ir gyvenimo džiaugsmo. Nemylintieji savęs ir aplinkiniams nerodantys šiltų jausmų dažniau negatyviai žvelgia į pasaulį, o sutrikęs širdies ritmas signalizuoja apie primestinį nemielą gyvenimo būdą. Padidėjęs kraujo spaudimas siejamas su įsisenėjusiomis emocinėmis problemomis, užsisklendimu savyje, sumažėjęs – su vaikystėje patirtu tėvų meilės trūkumu, tinginyste. Mokslininkai pastebėjo, kad 56 % impulsyvių žmonių, kuriuos lydi dažni pykčio priepuoliai, ištinka infarktas. Norintiems sumažinti šių dažniausiai pasitaikančių ligų tikimybę rekomenduojama išmokti valdyti savo emocijas, ugdyti pozityvų mąstymą bei papildyti mitybą gamtos dovanomis. Širdžiai gali padėti gudobelė, medetkos, nasturtos, medus, džiovinti abrikosai, citrinų sultys.

 

40 – mečiai vargsta dėl nugaros

 

Pastebėta, kad širdies ir kraujagyslių ligos glaudžiai susijusios ir su cukriniu diabetu. Skaičiuojama, kad šia liga pasaulyje serga maždaug 250 mln. žmonių, o kasmet jos diagnozę išgirsta dar maždaug 7 mln. pasauliečių. Psichosomatikos specialistai aiškina, kad diabetas glaudžiai susijęs su poreikiu itin kontroliuoti aplinką, neišsipildžiusių lūkesčių ilgesiu, sielvartu ir apmaudu. Hormonų sistemos negalavimai dažniau būdingi ir įžeidiems, kategoriškiems, grubiems asmenims, mat neigiamos emocijos rūgština organizmą, tad dažniausia to pasekmė yra ne tik širdies ir kraujagyslių ligos, bet ir diabetas. Norint išlaikyti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme, rekomenduojama stengtis palaikyti dvasinę harmoniją, ugdyti atjautą. O Newcastle universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai siūlo nepamiršti ir pabadauti. Tyrimų metu pastebėta, kad gliukozės kiekis kraujyje susireguliuoja ir jautrumas insulinui padidėja vidutiniškai po 5 bado dienų.

 

Dar viena 40-mečių sveikatos rykštė – kaulų ir raumenų sistemų ligos. 97 % sulaukusių 40-ties skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos, nugaros ir kaklo skausmais. Statistika rodo, kad kas antram tai tampa nedarbingumo priežastimi. Kaklo, sprando, raumenų problemos gali būti susijusios su nepakankamai išvystyta kaklo čakra. O štai psichosomatikos specialistai nugaros skausmus sieja su žmogaus vienišumu, kai iš aplinkos jis nesulaukia palaikymo, tad visus rūpesčius užsikrauna ant savo pečių. Taigi, žmonėms rekomenduojama ugdyti asmenybės vientisumą, suformuoti aiškius įsitikinimus, įsiklausyti į vidinį „aš“ ir dažniau semtis jėgų iš Visatos. Beje, nuo kaulų ir raumenų sistemų ligų kenčiantys žmonės dažniausiai nesugeba tinkamai pailsėti, nelanksčiai reaguoja į aplinką. Pastebėta, kad nugaros skausmai dažniau vargina ir išsiblaškusius, neviltį jaučiančius asmenis. Teigiama, kad apatinės nugaros dalies skausmai įspėja apie per didelį susirūpinimą materialine gerove, tad naudinga bandyti įveikti savo baimes.

 

Ką svarbu žinoti sulaukus 50-ties?

 

Įžengus į šeštąją dešimtį neretam tenka išgirsti vėžio diagnozę. Skaičiuojama, kad krūties vėžiu suserga 1 iš 9 moterų, o kasmet ši liga Lietuvoje diagnozuojama apie 1,5 tūkst. moterų. Teigiama, kad vėžys dažniausiai išsivysto abejingoms, nepastovioms ir savo moteriškumą neigiančioms gražiosios lyties atstovėms. Beje, su onkologinėmis ligomis siejami ir uoslės bei skonio sutrikimai, padidėjęs jautrumas.

 

Priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, o kasmet šią diagnozę išgirsta daugiau nei 2 tūkst. naujų pacientų. Psichosomatikos specialistai aiškina, kad prostatos vėžiui įtakos turi žiaurumas, polinkis į smurtą, kategoriškumas, pernelyg dažnai rodomas atkaklumas bei nesivaldymas sudėtingose situacijose. Prostatos vėžys, kaip ir lytinių organų, dubens, inkstų, tulžies pūslės sutrikimai, gali rodyti seksualinės čakros nesklandumus.

 

Pyktis, grubumas, žiaurumas, konfliktiškumas, tingumas, disciplinos stoka gali sukelti storosios žarnos vėžį. Šią diagnozę kasmet išgirsta daugiau nei 1,5 tūkst. lietuvių. Psichosomatikos mokslo atstovai teigia, kad vėžiui tarpti ypač palanki terpė, kai žmogus savyje laiko senas nuoskaudas ir sukrėtimus, slepia dideles savo ar artimųjų paslaptis ir dėl to neranda ramybės. Neapykanta, sąžinės graužatis, nuo vaikystės išlikęs nepasitikėjimas ir savęs gailestis ardo kūną. Pastebėta, kad vėžiu dažniau serga savikritiški, ypač patikimais laikomi ir aplinkinių interesus aukščiau už savo iškeliantys bei konfliktinių situacijų visais būdais vengiantys asmenys. Mičigano universiteto (JAV) mokslininkų tyrimai rodo, kad moterys, sulaikančios savyje pyktį, du kartus dažniau rizikuoja patirti ne tik širdies smūgį, insultą, bet ir susirgti vėžiu. Beje, žarnyno augliai, kaip ir diabetas, gali būti ženklas, kad negaluoja saulės rezginio čakra.

 

Tyrimai rodo, kad išgirdus vėžio diagnozę, susidoroti su kilusiomis problemomis gali padėti nuoširdus ir atviras pokalbis. Apklausos duomenimis, 30 % išgirdusiųjų šią diagnozę mielai apie tai pasikalbėtų ne tik su artimais žmonėmis, bet ir su panašaus likimo žmonėmis ar specialistais. O štai Indianapolyje (JAV) dirbančios neurologijos specialistės Gwen C Sprehn atlikti tyrimai parodė, kad santuokoje gyvenantys žmonės, išgirdę vėžio diagnozę, išgyveno ilgiau. 63 % sergančiųjų, galėjusių nuoširdžiai išsišnekėti su sutuoktiniu, tebegyveno ir po 5 metų, o 57 % – ir po 10 metų. Daugintis vėžinėms ląstelės, anot ajurvedos, neleidžia ir natūralios priemonės, tarkim, kurkuma, Indijos ženšenis, mėtos, ugniažolė.

 

Perkopus 60-metį – ligų vis daugėja

 

Mokslininkų tyrimai rodo, kad daugiausiai pokyčių žmogaus kūne vyksta įkopus į septintą gyvenimo dešimtmetį. Pastebėta, kad 1 iš 3 šio amžiaus žmonių sveikata ima silpti, tad ligų paūmėjimui gali turėti įtakos ir prasčiau funkcionuojantis žarnynas, storėjančios ir kietėjančios širdies arterijos. Nors ir 70 % 40-mečių kraujagyslės yra pakitusios, tačiau aterosklerozė dažniausiai pakerta garbaus amžiaus žmones. Norint pristabdyti ligą psichosomatikos specialistai siūlo mažinti ją sukeliančią įtampą, užsispyrimą, priešiškumą aplinkiniams ir destruktyvų mąstymą. Imunitetą alina ir gobšumas, nesiekimas užsibrėžtų tikslų, pavydas, melas bei nesąžiningumas.

 

Šio amžiaus žmonėms spartėja ir smegenų pokyčiai, tad nieko keisto, kad vis daugiau asmenų suserga senatvine demencija. Pastebėta, kad Europoje ja serga maždaug 8 % 60-mečių ir 30–40 % vyresnių nei 80 metų. Neretai silpnaprotystė vystosi iš lėto: pradeda nykti etiniai, estetiniai jausmai, humoras, keičiasi ir blėsta emocijos, tampa sunku bendrauti. Žmones apima abejingumas, jie tampa pikti ir dirglūs, sutrinka dėmesys, pablogėja atmintis, jie nebegali įsiminti naujos informacijos. Vienas geriausių būdų stiprinti savo atmintį neleisti smegenims aptingti – spręsti kryžiažodžius, skaityti knygas. Beje, ši būklė labiau progresuoja, kai žmogus save menkina, kritikuoja, lieka abejingas aplinkai, nemoka atsiriboti nuo įtampos ar elgiasi nerangiai. Pastebėta, kad centrinės nervų sistemos pažeidimų bei mažojo smegenų pusrutulio veiklos sutrikimų atsiranda ir tuomet, kai nėra pakankamai išvystytos trečiosios akies ir karūninės čakros.

 

Specialisto komentaras

Bionergetikas, ezoterinių mokslų daktaras Mindaugas Stravinskas

 

Ar galima teigti, kad tik gimusio vaiko ligas daugiausiai lemia genetika ar karminės skolos, o jam augant itin didelę įtaką daro gyvenimo būdas?

 

Kiekvienas žmogus, ateidamas į šį pasaulį, atsineša lagaminą, kuriame yra visos ligos. Paskaičiuota, kad paveldimumas gali lemti 25 %, karma – 15–20 % ligų. Tačiau, kad tam tikra liga pasireikštų, jai reikalinga palanki terpė. Tad neretai žmogus pats pradeda save naikinti: netinkamai mąsto,įsitraukia į ginčus, nesubalansuotai maitinasi, nepaiso poilsio ir darbo režimo, nesportuoja, žiūri televizorių. Net ir besistengiančių gyventi sveikai žmonių psichinė būklė turi įtakos ligų atsiradimui. Jeigu asmuo yra labai jautrus, tuomet jam bet koks sveikatos negalavimas asocijuojasi su prakeiksmu ar nužiūrėjimu. Tačiau tai nėra tiesa.

 

Neretai žmonės savo ligą priima kaip Dievo siųstą bausmę. Ką naudinga žinoti šiuo atveju?

 

Anksčiau žmonės, norėdami sulaukti apsaugos, aukodavo aukas dievams. Visgi anapusinis pasaulis yra vadinamas ir mirusiųjų pasauliu, tad besimelsdamas žmogus iš jo pritraukia mirtį. Svarbu suvokti, kad melstis reikia bažnyčioje, tačiau iš jos neštis atributų į namus negalima. Tiek kryžius, tiek ligas reikia palikti bažnyčioje, o iš jos išėjus svarbu viską nusivalyti, gyventi džiaugsme. Tuomet ir ligų nebeliks. Susirgusiems žmonėms pirmiausiai rekomenduojama kreiptis į medikus. Beje, pradėję domėtis ezoteriniais mokslais, prisiminę netradicinės medicinos patarimus, žmonės rečiau sirgtų.

 

Įdomu

 

  • Teigiama, kad 99 % ligų kyla dėl nervų. Tyrimai rodo, kad 40 % diagnozuojamų susirgimų yra psichosomatinio pobūdžio.
  • Ištyrus 796 vyrus ir moteris, pastebėta, kad emocijų slopinimas 47 % padidina tikimybę susirgti širdies ligomis bei 70 % vėžiu.
  • Didžiojoje Britanijoje apklausus 2000 žmonių paaiškėjo, kad 32 metų sulaukę žmonės jaučia silpnėjančias čiurnas, o sulaukusieji 37 metų ima dažniau skųstis kelių problemomis.
  • Kas dešimtas apklaustasis dėl prastos savijautos kaltina pamaininį darbą, o ketvirtadalis – itin didelį stresą darbe.
  • 60 % apklaustųjų prisipažino, kad kūnui vis labiau senstant jie pradeda atidžiau rūpintis sveikata.
  • Vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga ir kitomis ligomis – glaukoma, amžine geltonosios dėmės degeneracija, katarakta. Regos problemos siejamos su nenoru matyti nemalonius vaizdus ir dėl to kylančio pykčio, neapykantos.
  • Daugiau nei 150 tyrimų parodė, kad reguliarus kontaktas su gyvūnais stiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo infarkto, mažina kraujo spaudimą, padeda sergantiems diabetu. Palengvinti psichines ligas ir senatvinę demenciją ypač padeda vištos.