Nelaimingus atsitikimus ar operacijas dažnai primena likę randai, kurie daugumai sukelia diskomfortą ir nepasitenkinimą savo išvaizda. Šiandien medicina smarkiai pažengusi, tad net kova su randais nėra sunki, o galutinis rezultatas leidžia vėl džiaugtis gyvenimu.

 

Randai ir jų tipai

Randas – tai natūrali organizmo reakcija į trauminį sužeidimą susižalojus, įsipjovus, nusideginus odą arba dėl ligos. Jį suformuoja jungiamasis audinys ir kraujagyslės. Randai skirstomi į hipertrofinius, keloidinius bei atrofinius.

Hipertrofiniai randai – tai stori raudoni arba rausvi iškilę randai. Keloidiniai randai atsiranda dėl per agresyvaus gydymo ir gali išplisti netgi už tikrojo rando ribų. Atrofiniai randai – mažos apskritos įdubos, esančios žemiau negu aplinkinė oda.

 

Rūkalai ir svaigalai

Rūkančiam žmogui žaizdos gyja lėčiau, nes jo kraujotaka yra sulėtėjusi. Viena surūkyta cigaretė valandai sutraukia kraujagysles, tad norint palengvinti gijimą, rekomenduojama atsikratyti šio žalingo įpročio. Randams gyti nepadeda ir svaigalų vartojimas – jie veikia kraujo krešėjimą, trukdo gijimo procesui ir skatina kraujosruvų formavimąsi.

 

Nematomi randai

Matysis randas ar ne, priklauso nuo daugybės veiksnių. Jei pjūvis buvo atliktas natūralioje odos raukšlėje, rando beveik nesimatys. Nemažai įtakos turi ir amžiaus, kūno vieta, kurioje yra randas, traumos pobūdis, paveldimumas, vartojami medikamentai, ligos, rando senumas ir pan. Vis dėlto visiškai pašalinti rando neįmanoma, tačiau padaryti jį vos pastebimu – tikrai galima. Rezultatas visada lengviau pasiekiamas, kai randas yra nesenas – kuo jis naujesnis, tuo mažiau laiko gali prireikti išgydyti.

 

Nuo ko pradėti?

Jei randas besiformuojantis, t. y. po traumos praėję nedaug laiko, drastiškų priemonių imtis nepatariama. Kadangi randas formuojasi 9–12 mėnesių, todėl šį laikotarpį geriausia naudoti specialius tepalus, gelius arba pleistrus. Susiformavus randui galima rinktis lazerinį gydymą, chirurginius metodus ir pan.

 

Silikono pleistras

Silikono terapiją rekomenduojama pradėti praėjus savaitei po operacijos ar sužeidimo, ir naudoti apie aštuonias savaites. Silikono pleistras skatina šviežio rando suminkštėjimą, jį lygina. Ilgiau naudojant išnyksta randėjimo simptomai. Pacientai, turintys dermatologinių problemų, prieš pradėdami naudoti šį pleistrą turėtų pasitarti su gydytoju.

 

Chirurginis gydymas

Statistiškai chirurginės rando korekcijos veiksmingos 50–90 %. Paprastai rando plastika atliekama ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po jo susiformavimo. Operacijos metu pašalinamas senas randas, visi žaizdos sluoksniai užsiuvami pasluoksniui. Odai suklijuoti gali būti naudojami specialūs klijai. Tokiu būdu randas lieka kur kas mažesnis ir mažiau pastebimas. Kitas būdas – į raumenis po randu suleisti botulino toksino. Ši injekcija sumažina raumenų susitraukimus, tad randas gyja greičiau.

 

Tepalai ir geliai

Specialūs tepalai ir geliai lygina, minkština ir švelnina randą bei skatina jo nykimą. Kokį preparatą besirinktumėte, svarbu tinkamas jo naudojimas. Gydomąjį paviršių būtina kruopščiai nuplauti, nusausinti ir tik tuomet tepti tepalą arba gelį. Leisti gerai išdžiūti, tada naudoti dekoratyvinę kosmetiką, rengtis drabužius. Šias priemones rekomenduojama naudoti ne mažiau kaip du mėnesius.

 

Lazerinis gydymas

Jei randas iškilęs ar nelygus, jį galima šlifuoti lazeriu. Taip pat specialiu lazeriu galima rando spalvą padaryti neryškią.

 

 

Kortikosteroidų injekcijos

Tai bene veiksmingiausias būdas gydant keloidinius randus. Naudojamos kortikoidų injekcijos (10–40 mg/ml), kurios gausiai infiltruojamos į randinį audinį. Šis gydymo būdas duoda pageidaujamą rezultatą, jei derinamas su chirurginiais, lazeriniais randų gydymo būdais, krioterapija.

 

Liaudiškos priemonės

Liaudiški vaistai randams gydyti – alavijai, medus.

 

Patarimai

  • Esant planinei operacijai rekomenduojama prieš tai vartoti polivitaminų, ypač riebaluose tirpstančių A ir D. Jei organizmui trūksta vitaminų arba nusilpsta imunitetas, tai gali turėti įtakos randų gijimui bei jų formavimuisi.
  • Po operacijos bent mėnesį rekomenduojama vengti pirties, karštos vonios, tiesioginės saulės, soliariumo. Svarbu žinoti, kad UV spinduliai gali paskatinti rando suvešėjimą ir netgi sukelti odos vėžį.
  • Nespaudinėti spuogų patiems, nes neteisingai elgiantis su spuogais, jų vietoje gali likti randeliai.
  • Prieš pradedant gydyti randelius, atsiradusius po paprastųjų spuogų, būtina apsilankyti pas gydytoją dermatologą, kuris paskirs tinkamiausią gydymą.
  • Mažinant randus, veiksmingiausia taikyti kelių tarpusavyje derančių metodų kompleksą.
  • Kokybiškas miegas yra būtinas, kad randų gijimo procesas būtų veiksmingas.
  • Deginantis saulėje randus reikia pridengti drabužiais arba būtinai naudoti apsauginius kremus.
  • Pirmoji pagalba namuose nusideginus odą – šaltas vanduo. Nudegusią vietą būtina šaldyti tekančiu vandeniu apie 15–20 min., kol skausmas sumažės. Tuomet dėti šalto vandens kompresus.
  • Šiuolaikiniai gydytojai nerekomenduoja taikyti liaudiškų metodų nudegintai odai, t. y. netepti sviestu, aliejumi, nebarstyti druska ir pan.
  • Gyjant randui būtina laikytis nepriekaištings higienos, kad nepatektų infekcija. Infekcijos didina netaisyklingo rando gijimo tikimybę, be to, gijimas truks ilgiau ir pan.

 

Faktai ir įdomybės

  • Venesuelos janomamių genties vyrai savo randus paryškina ryškiais dažais, nes jais didžiuojasi.
  • Moterims vyrai su randais atrodo patrauklūs. Biologijos mokslų daktaro Robo Buriso teigimu, moterys randus vertina kaip vyriškumo simbolį.
  • Pirmieji žinomi keloidinių randų aprašymai rasti Smito papiruse 2000 m. pr. Kr.
  • Vyresnių žmonių oda gyja lėčiau, o jaunų žmonių oda linkusi formuoti didesnius ir grubesnius randus.
  • Žmonių oda su tamsiu pigmentiniu epidermiu linkusi sudaryti didesnius randus negu oda su šviesesniu pigmentiniu epiderniu.
  • Randai ant aktyvių raumenų dažniausiai paplatėja arba yra labiau matomi negu randai, esantys mažiau aktyviose kūno vietose.