Ak, kaip mums netinka rūgšti veido mina! Bet dar blogesnis dalykas – užrūgštėjęs organizmas. Jeigu nuolat jaučiatės pavargę, jus kamuoja įvairūs skausmai skausmeliai ir erzina negraži oda, pasidomėkite, ar nesate… per rūgštūs.

 

 

Kodėl taip nutinka?

 

Greičiausiai puikiai žinote, kaip maudžia raumenis po sunkesnio darbo. Dėl to kalta pieno rūgštis, kurios gamybą skatina didesnis fizinis krūvis ir kuri apsunkina audinius. Pailsėjus, nusimaudžius, pasimėgavus masažu arba tiesiog kaip reikiant išsijudinus, nemalonūs pojūčiai išnyksta. Tačiau rūgštys gali kauptis ir kitose kūno vietose. Po intensyvaus mokymosi, kivirčo su viršininku arba padauginus mėsos produktų, kavos, stiprios arbatos, kai pasidarote rūgštūs, savijauta pablogėja.

 

Mūsų kūnas tarytum Europos Parlamentas pilnas keisčiausių pareigybių turinčių parlamentarų. Jame kaupiasi įvairiausi cheminiai junginiai, skirtingos prigimties ir prieštaringų interesų. Organizmo sveikatos sąlyga yra tų, atrodytų nesutaikomų, elementų kompromisas (atitinkamos proporcijos, pusiausvyra ir gera atmosfera). Gerą organizmo būseną atspindi ir pH rodiklis. Daugumai audinių patinka šarminė terpė. Tik oda, skrandis ir makštis turi rūgštinį pH, ir tokia aplinka jiems būtina, kad galėtų normaliai funkcionuoti. Kiti vidaus organai, ypač kraujas, stengiasi išsaugoti neutralumą, kartais gali būti šiek tiek pašarmėję.

 

 

Kodėl dėl užrūgštėjimo keliama tiek triukšmo?

 

Kai šeimoje arba tarp draugų ima daugėti nesutarimų, kauptis įtampa, slogią nuotaiką ir nemalonią atmosferą vadiname surūgusia. Panašiai nutinka ir organizme. Rūgštys nusėda audiniuose ir papildomai juos apkraudamos pasunkina jų gyvenimą. Jos atsiranda natūraliai, kai virškinama tai, ką suvalgome: angliavandenius, riebalus ir baltymus. Taip pat rūgščių gamybą skatina protinis nuovargis, fizinis pervargimas, nejudrus gyvenimo būdas ir streso hormonai.

 

Kiekvieno mūsų organizmas yra aprūpintas rūgščių nukenksminimo, neutralizavimo ir šalinimo sistema. Išmetame jas kaskart, kai iškvepiame ar apsilankome tualete. Bėdos prasideda, kai rūgščių atsiranda tiek daug, kad organizmas nepajėgia jų atsikratyti arba neutralizuoti. Tada jis lipdo iš jų krisliukus ir nugrūda juos dažniausiai į jungiamąjį audinį

 

Papildoma našta nepatinka niekam. Rūgščių nuosėdomis apkrautas organizmas irgi priešinasi. Atkreipti dėmesį į nepageidaujamą veiksnį jis mėgina bloga savijauta, suprastėjusia išvaizda, galų gale ligomis. Štai kodėl tunkame, nervinamės dėl negražiai atrodančios odos, prasto virškinimo… Štai kodėl užklumpa reumatiniai susirgimai, netgi sklerozė arba cukraligė. Šį dėsningumą išaiškino vokiečių medikai, vadovaujami Renatos Kolier. Ši gydytoja išgarsėjo sukurdama originalią „organizmo nurūgštinimo“ programą (acidozės terapiją).

 

Šias išvadas patvirtina ir kitų šalių specialistai. Neatsitiktinai į rūgščių ir šarmų pusiausvyrą atsižvelgia ir sveikos mitybos programas sudarinėjantys dietologai. Tai, ką valgome, yra itin svarbus veiksnys tinkamam organizmo pH palaikyti. Jeigu jums patiems šiek tiek rūpės jūsų organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra, galite išvengti daugelio negalavimų.

 

 

Rūgštys „vagia“ kalcį

 

Jau nėra jokių abejonių, kad osteoporozės naudai nuoširdžiausiai pasidarbuoja mėsos valgiai. Organizmo užrūgštėjimas nėra natūralios medicinos pramanas. Reumatologai ir ortopedai apie jį daug žino, o fiziologai paaiškina, kodėl būtent mėsa mus taip rūgština.

 

Gyvulinės kilmės baltymuose yra daug sieros. Juos virškinant susidaro nemažai sieros rūgšties. Toliau tiesiog viskas paprasta. Organizmui reikalinga šarminė terpė, taigi rūgščių pertekliaus būtina atsikratyti. Atkurti tinkamą pH jis siekia visais įmanomais būdais. Kai įprasto rūgščių neutralizavimo ir šalinimo per kvėpavimą ir inkstus ima nepakakti, organizmas griebiasi atsarginių priemonių. Visų pirma, kauluose sukaupto kalcio, kuris panaudojamas rūgščių pertekliui neutralizuoti.

 

Medikai turėjo progos tuo įsitikinti, tikrindami grakščios figūros garbintojų sveikatą. Buvo tiriami pacientai, laikęsi šiek tiek išgarsėjusios, tiek ir prieštaringai vertinamos Atkinso dietos. Dietos pagrindas – mėsa (riebalai ir baltymai).

 

Tai, kad baltymų dieta ir osteoporozė yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, turėtų įsidėmėti į menopauzės laikotarpį įžengusios moterys. Jų kaulams organizmo užrūgštėjimas itin kenkia. Taigi, jeigu jums netoli penkiasdešimties ir esate įpratusi kirsti rūkytos mėsos gaminius, kotletus, paštetą ir guliašą, pats metas dažniau mėgautis daržovių patiekalais. Pasiguosti galime tuo, kad mūsų protėviai mėsos kasdien irgi nevalgė. Mokslininkai įvardija, kad kadaise net 65 % žmonių mitybos raciono sudarė augalinės kilmės maistas ir tik 35 % – gyvulinės. Kompiuterinė pirmykščių žmonių mitybos modelio simuliacija parodė, kad tais laikais vyravo gana sveika, šarminei organizmo terpei palanki dieta.

 

Apkūnių kūno formų moterys vis drąsiau gina savo grožio teises, o manekenės anoreksikės išprašomos iš madingų drabužių peržiūrų. Ar tai reiškia, kad mes sugrįžome į realybę? O gal pradedame skaičiuoti, kiek kainuoja sveikata? Matyt, ir viena ir kita. Mat įvairių dietų laikymasis ir badavimas organizmą irgi rūgština. Medikai pastebėjo, kad po keturių dienų badavimo jaunų moterų organizme akivaizdžiai padaugėja rūgščių, ir kauluose sumažėja kalcio.

 

Beje, dietos, draudžiančios valgyti angliavandenių turtingą maistą, didina organizmo užrūgštėjimo riziką, nes ieškodamas energijos jis doroja ne tik riebalus, bet ir baltymus. Taigi, jeigu nenorite susirgti osteoporoze, reikėtų liautis lieknintis. Mūsų organizmas turi įgimtą harmonijos poreikį ir nepakenčia, kai prigimties nepaisome. Būtinas proporcijas išlaikanti mityba padeda išsaugoti grakščias kūno linijas be jokio badavimo.

 

 

 

Rūgštus cukrus, rūgšti mėsa

 

Organizmą rūgština ne tai, kas rūgštu. Greipfrutai, citrinos arba vyšnios, kurių rūgštus skonis priverčia nevalingai susiraukti, cheminiu požiūriu veikia šarminamai ir labai palankiai. Medžiagas, kurios suteikia jiems skonį, organizmas kaipmat išskaido ir neutralizuoja. Pagrindinis „rūgštintojas“ yra mėsa, nesvarbu kiauliena ar jautiena, paukštiena ar paprastai tokia naudinga riebi jūrų žuvis. Tai ką daryti? Atsisakyti net žuvies? Jokiu būdu ne! Menas slypi proporcijose.

 

Valgant mėsą, būtina ją atsverti atitinkama porcija šarminančių produktų, t. y. daržovių ir vaisių. Grūdiniai produktai, rekomenduojami visų sveikos mitybos specialistų, taip pat gamina rūgštis. Taigi nederėtų tenkintis vien grūdeliais, prie jų reikia pridėti ir daržovių. Turbūt jau aišku, kodėl dietologai raukosi matydami daugelio mūsų mėgstamus sumuštinius su rūkyta dešra? Be to, norėdamas suvirškinti tai, organizmas turi pasitelkti skirtingus enzimus, nuo ko šiek tiek apkvaišta, tai toks „derinukas“ dar ir uolus rūgštintojas. Tinkamai subalansuotą dietą sudaro 80 % šarminiu poveikiu pasižyminčių produktų (daržovių ir vaisių) ir 20 % rūgštinančių (mėsa, žuvis, kiaušiniai, sūriai, soja ir žirniai, mat šios daržovės irgi rūgština).

 

Mėgstate kavą, juodąją arbatą, raudoną vyną? Deja, jie irgi pasižymi stipriu rūgštiniu poveikiu. Tad gerti jų be saiko nepatartina, ypač užkandant mėsa ar sūriu.

 

Taip pat stipriai organizmą užrūgština cukrus. Kaip tik dėl to kavos ir saldumynų mėgėjai smarkiai rizikuoja pažeisti savo organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.

 

Ne mažiau nei netikusi mityba organizmą užrūgštėti verčia stresas, nuolatinis skubėjimas ir įtampa, pervargimas ir miego stoka.

 

 

Pasitikrinti savąjį pH

 

Požymiai, rodantys padidėjusį organizmo rūgštingumą, gali būti ir kitų ligų simptomai. Vis dėlto verta pasidomėti, ar nemalonios savijautos priežastis nėra jungiamajame audinyje susikaupusios rūgščių nuosėdos. Suėmę pirštais paspauskite (negnybkite, tik paspauskite) didoką odos lopinėlį ant pečių, pilvo arba klubų. Jeigu kaip reikiant skauda, tai gali reikšti, kad jungiamajame audinyje yra susikaupę rūgščių kristalų, kurie ir sukelia skausmo pojūtį.

 

Tikslesnę diagnozę pateikia specialaus testo juostelės, rodančios cheminės šlapimo reakcijos pobūdį. Tokių galima įsigyti įvairiose vaistinėse.

 

 

Šarminantys produktai

 

Šie maisto produktai yra turtingi žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų – magnio, kalio, kalcio, o sieros, fosforo, chloro turi visai nedaug.

 

* Daržovės yra nepralenkiamos „šarminimo“ specialistės: salotos, salierai, špinatai ir svogūnai šarmina itin veiksmingai. Nuo užrūgštėjimo saugo burokėliai, agurkai, pomidorai, ridikėliai, kopūstai (taip pat ir rauginti), brokoliai, žiediniai kopūstai, cukinijos, morkos, pastarnokai, moliūgai, bulvės su lupenomis, šviežios pupos ir žali žirneliai.

 

* Vaisiai yra tas desertas, kuris nenuvils nei norinčiojo sulieknėti, nei norinčiojo būti šarmingesniam. Įsidėmėkite, kad džiovinti abrikosai, slyvos ir figos yra itin stiprūs šarmintojai. Jiems nedaug nusileidžia avokadai, arbūzai, obuoliai, melionai, citrinos, apelsinai, bananai, razinos, gervuogės, avietės, juodieji serbentai. Vynuogės irgi šarmina organizmą, bet jų sultys rūgština.

 

* Prieskoniai „šarmingųjų“ puotai – česnakai, krapai, mėtos ir pipirmėtės.

 

* Pieno produktai – įrodymas, kad ne visi rūgštaus skonio produktai rūgština mūsų organizmus. Šarminiu poveikiu pasižymi pieno produktai: ožkos pienas, išrūgos, sojos pienas. Kefyras ir pasukos – neutralūs, nešarmina, bet ir nerūgština.

 

* Kiti produktai: švelniai šarminti organizmą geba lašiniai, medus ir kiaulpienės.

 

 

Specialisto komentaras

 

Šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė

 

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra gali pakisti dėl įvairių priežasčių: trūkstant deguonies organizme, ilgai ir intensyviai dirbant fizinį darbą, patiriant ilgalaikį stresą, esant kepenų pažeidimams, prasidėjus įvairiems uždegimams, po didelių traumų, sergant cukriniu diabetu, ilgai badaujant, esant alkoholinei intoksikacijai, po ilgalaikių peršalimų.

 

Į rūgščių ir šarmų pusiausvyros pakitimus labai jautriai reaguoja visas mūsų organizmas. Pasunkėja kvėpavimas, atsiranda nemalonus burnos kvapas. Anksti pasireiškia nuovargis, silpnumas, nepaaiškinami galvos skausmai, padidėja prakaitavimas, silpnėja imunitetas, dėl to susergama infekcinėmis ligomis.

 

Norint išvengti padidėjusio rūgštingumo, labai svarbu stebėti savo organizmą, laikytis darbo ir poilsio režimo. Reikėtų subalansuoti mitybą: valgyti daugiau daržovių, saikingai vartoti mėsos produktus. Taip pat derėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Jeigu kraujo rūgštingumas padidėjęs, kartu su šeimos gydytoju reikia ieškoti sutrikimo priežasčių. Padidėjęs rūgštingumas gali rodyti paslėptą ligą.