Norėdami jaustis gerai turime savo kūną tyrinėti lyg žemėlapį. Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, dalyvaujančių baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų apykaitoje. Jos valo iš žarnyno į širdį tekantį kraują ir saugo jį nuo kenksmingų medžiagų. Tik laiku pastebėjus pirmuosius negalavimus galima užkirsti kelią kepenų ligoms.

 

Kodėl tokios svarbios?

Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas, užimantis beveik visą ertmę po dešiniuoju šonkauliu. Jos reguliuoja cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, todėl yra svarbios virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai. Kepenys taip pat valo organizmą: detoksikuoja į kraują patekusias chemines medžiagas, kartu su tulžimi išskiria įvairius medžiagų apykaitos produktus, neleidžiančius organizmui pasisavinti nuodingųjų medžiagų. Be kepenų nebūtų sintetinami baltymai ir apdorojami hormonai.

 

 

Ligos ir jų požymiai

Nesveikas gyvenimo būdas yra svarbiausia visų ligų priežastis. Alkoholiniai gėrimai, rūkymas ir riebus maistas itin kenkia kepenims. Šis organas gali atstatyti savo veiklą po patirtos traumos ar apsinuodijimo. Tačiau jas pažeidžia padidėjęs kepenų fermentų kiekis kraujyje.

Dažniausios kepenų ligos – cirozė, hepatosteatozė, hepatitas A, B ir C bei vėžys. Kai kepenys nebegali iš kraujo pašalinti bilirubino, atsiranda pirmieji ligos požymiai – pagelsta akys ir oda, pradeda kauptis skystis pilve ir kojose. Kraujagyslių iškilimas į odos paviršių ir jų išsišakojimas – kepenų nepakankamumo požymis. Jeigu oda ima rausti ar mėlynuoti, iš nosies bėga kraujas, tikėtina, kad kepenys nebegamina pakankamai krešėjimo baltymų. Tada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Susirgęs kuria nors kepenų liga dažnas nepastebi pirmųjų organizmo siunčiamų signalų ir laiku nesikreipia į gydytoją.

Kiekvienas turime būti budrus ir reguliariai tikrintis sveikatą. Silpnumas, apetito stoka, pykinimas, kūno tinimas, pilvo skausmas – pirmieji sutrikusios kepenų veiklos simptomai, kurių, deja, daugelis nelaiko rimtos ligos požymiais.

 

Suriebėjusios kepenys

Paprastai rimtas kepenų ligas sukelia suriebėjusios kepenys. Pakitus kepenų formai (kai jose susikaupia daugiau negu 5–10 % kepenų ląstelių) prasideda kepenų steatozė. Padidėjus lipidų kiekiui kraujyje, po kurio laiko gerokai padidėja ir kepenys. Riebalų sluoksnis sutrikdo kepenų veiklą ir trukdo joms pasisavinti insuliną. Dažniausiai suriebėja nutukusių ir cukriniu diabetu sergančių žmonių kepenys, bet ši liga kartais gresia ir nestambiems žmonėms. Įprasta manyti, kad kepenų ligos užklumpa per dažnai piktnaudžiaujant svaigiaisiais gėrimais. Tai didina tikimybę susirgti šia liga. Tačiau kepenys suriebėti gali ir visiškai nevartojant alkoholio. Jos pažeidžiamos laipsniškai: iš pradžių suriebėja, vėliau atsiranda uždegimas, galų gale išsivysto cirozė. Suriebėjusių kepenų simptomai dažniausiai pasireiškia miego sutrikimu, skausmu dešinėje pilvo pusėje ir sumažėjusiu darbingumu.

 

Kada susergama?

Didžiausias kepenų priešas – alkoholis. Jį dažnai vartojant kepenų ląstelių veikla sulėtėja, jos pradeda riebėti, ląstelių uždegimas plinta į kitus organus. Girtaujant kasdien kepenų ląstelės žūsta. Toje vietoje ima formuotis jungiamasis audinys, kurio mazgeliai po tam tikro laiko sukelia kepenų cirozę. Vartojant svaigiuosius gėrimus reikėtų užkandžiauti – tada alkoholis išsiskirsto po organizmą bei maistą ir sumažėja tikimybė juo apsinuodyti.

Kepenys suriebėti gali ir ilgai vartojant medikamentus – vaistai ardo kepenų struktūrą. Todėl geriau pasikliauti natūraliąja medicina. Hepatitu galima užsikrėsti turint nesaugių atsitiktinių lytinių santykių ir nesilaikant higienos reikalavimų. Lytiškai santykiaujant reikia naudoti prezervatyvą. Grįžus iš lauko ir prieš valgant būtina plauti rankas. Visų tipų hepatitu greičiausiai užsikrečiama per maistą, vandenį, kraują (pvz., leidžiant vaistus nešvaria adata) arba turint tiesioginį kontaktą su sergančiuoju. Venkite auskarų vėrimo ir tatuiruočių salonų, kuriuose nesilaikoma higienos ir darbo saugos reikalavimų.

 

Riebiems produktams NE!

Vaisiai ir daržovės aprūpina organizmą vitaminais, stiprina imunitetą. Sergantieji kepenų ligomis turėtų valgyti lengvai virškinamą maistą ir visam laikui pamiršti aštrius, sūrius patiekalus. Taip pat reikėtų vengti kepto, rūkyto ir šaldyto maisto. Ridikėliai, bulvės, vynuogės, obuoliai, melionai turėtų būti įtraukti į kasdienį mitybos racioną, o sintetinius prieskonius geriausia keisti natūraliomis prieskoninėmis žolelėmis. Kad maistas būtų geriau virškinamas ir suaktyvėtų kraujotaka, valgant skirtingus patiekalus rekomenduojama daryti pertraukas.

Kuo liesesnius produktus renkamės, tuo mažesnė tikimybė, kad kepenys suriebės. Reikėtų valgyti įvairias košes, neriebią jautieną, vištieną, žuvį ir garuose troškintą maistą. Patartina vengti įvairių kepinių, tačiau balta džiovinta duona ir džiūvėsėliai nepavojingi. Geriau nevartoti nenugriebto pieno produktų: riebaus rūgpienio, jogurto, kefyro, fermentinio sūrio, majonezo. Šiuos produktus verčiau keisti grietine ar liesa varške, o gazuotus ir energinius gėrimus – žolelių arbata. Sunkiai sergantiesiems kepenų ligomis padės trūkažolių antpilas. Šaukštas smulkintų žolių užpilamas puse litro vandens ir paliekama 4–6 val. Nukoštas skystis geriamas po pusę stiklinės arba visą stiklinę tris kartus per dieną prieš valgį.

 

Ar žinote?

● Kepenys sveria 1,2–1,5 kg.

● Per parą kepenys pagamina 500–700 ml tulžies.

● Ketvirtadalio visų žmonių kepenys yra suriebėjusios.

● Hepatosteatozė nustatoma 57–74 % nutukusių suaugusių žmonių.

● Kepenys turi unikalią savybę savaime atsistatyti po patirto uždegimo, traumos, apsinuodijimo ar streso.

● Kepenys naudoja maždaug dešimt kartų daugiau deguonies negu tiek pat sveriantis raumuo.

● Per dieną kepenys praleidžia apie 2 000 litrų kraujo ir perfiltruoja jį 350 kartų.

● Kepenyse riebalų yra ne daugiau kaip 5 % jų svorio.