Kaizeno metodas – tobulėjimas mažais žingsneliais

„Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio“, – sakė senovės Kinijos filosofas Laodzi. Nuolatinis tobulėjimas, pokyčiai savyje ir pasaulyje – labai sudėtingas veiksmas. Dideliems pokyčiams neretai trukdo prigimtinė baimė ką nors keisti. Dažniausiai reikia išdrįsti žengti pirmą žingsnį, kad įsibėgėtų pokyčių virtinė.

Rytuose (ypač Japonijoje) gyvuoja Kaizeno metodas, kurio esmė yra į tikslą eiti mažais, bet reguliariais žingsneliais. Kaizeno (išvertus iš japonų kalbos „kai“ reiškia „pokytį“, „zen“ – „gerai“ arba „protas“) principais Tolimųjų Rytų šalyse vadovaujasi eiliniai gyventojai ir didžiulės korporacijos, tokios kaip automobilių gamintojas „Toyota“ ir skaitmeninių technologijų gamintojas „Canon“. Šiose bendrovėse per metus darbuotojai pateikia 60 – 70 pasiūlymų, kurie yra užrašomi, pasidalinami ir įgyvendinami. Daugelis iš tų pasiūlymų – tai ne idėjos dideliems ir labai svarbiems pokyčiams. Kaizeno metodas pagrįstas reguliariai daromas nedideliais pokyčiais, kurie skatina produktyvumą, saugumą ir sumažina nenaudingo darbo laiką. Pasiūlymai neapsiriboja gamyba ir rinkodara. Jo esmė – daryti pokyčius ten, kur jie gali būti padaryti. Vakaruose priimta laikytis požiūrio: „Jeigu nesugedę – netaisyk“, Rytuose priešingai, mokoma: „Daryk geriau, siek tobulumo, taisyk, net jei nesugedęs, nes jeigu to nedarysite, negalėsite konkuruoti su tais, kurie tą daro“. Šią tobulėjimo praktiką galima pritaikyti ir asmeniniame gyvenime.

Kaizeno metodo esmė – nuolatos atlikti nedidelius, bet realius patobulinimus. Maži dalykai nereiškia, kad jie yra nesvarbūs. Atvirkščiai, jie gali turėti labai didelę reikšmę. Pavyzdžiui, šiais laikais daugelis žmonių svajoja numesti daugiau ar mažiau svorio. Paprastai manoma, kad tai padaryti pavyks, pradėjus sportuoti ir sumažinus suvartojamo maisto porcijas. Tačiau tam reikia labai didelių valios pastangų ir gyvenimo būdo pokyčių, kuriems, ne paslaptis, daugelis žmonių nėra pasiruošę. Ir vargu, ar bus pasiruošę nuo kito pirmadienio. Kita vertus, bet kuris žmogus gali pradėti keistis po truputį, atsižvelgdamas į savo situaciją, nuo dabar. Pavyzdžiui, rasti kiekvieną dieną 10 laisvų minučių (namie, žiūrint televizorių), ir padaryti lengvą mankštą arba darbe telefonu kalbėti stovint arba vaikštant, o ne sėdint.

Galbūt atrodo, kad tokių pokyčių nepakanka trokštamiems rezultatams pasiekti? Netiesa! Užsienio mokslininkai atliko tyrimą, naudodamiesi žingsniamačiais, ir nustatė, kad liesi žmonės, kurie niekada nesilankė sporto klube, tiesiog daugiau judėjo per visą dieną. Jie vaikščiojo, kalbėdamiesi telefonu, palikdavo automobilį toliau nuo įėjimo, dažniau stovėdavo negu tie, kurie turėjo antsvorį. Tyrimo išvadose skelbiama, kad tokia veikla sudegina 300 papildomų kalorijų. Per metus aktyvesni žmonės gali numesti net iki 14 žmonių, vien pakoregavę savo gyvenimo įpročius.

Taigi pakeisti viską galima ir visai nebūtina verstis per galvą, kad tai būtų padaryta. Tiesiog tai reikėtų daryti mažais žingsneliais, net jei iš pradžių tokios pastangos atrodo juokingos ir nerimtos. Nedideli pokyčiai žmogaus organizmui yra naudingesni, nes nesukelia didelio streso. Kai organizmas apsipranta su vienu mažu pokyčiu, galima pereiti prie kito ir taip toliau.

10 minučių Kaizeno metodas gali padėti pasiekti tikslų, kurie šiandien atrodo neįmanomi. Jis gali pagerinti darbo efektyvumą ir pasitenkinimo jausmą. Darbo pradžioje reikėtų savęs paklausti trijų klausimų:

• Kokia mano svarbiausia problema?
• Ką galiu padaryti kitaip, kad problemos nebeliktų arba ji sumažėtų?
• Kaip suprasiu, kad problema mažėja?

Darbo metu paklausti savęs:

• Ar aš darau kitaip negu ankstesnieji mano sprendimai?

Pabaigoje paklausti:

• Ar problema šiek tiek sumažėjo šiandien?
• Jeigu taip, ką galiu padaryti, kad taip būtų kasdien?

Kaizeno metodą gali taikyti bet kas. Tam reikia labai mažai laiko. Teigiama, kad darbas įmonėse, kuriose vadovaujamasi Kaizeno metodu, našesnis, nes kiekvienas darbuotojas kiekvieną dieną dalyvauja priimdamas sprendimus, ne tik juos įgyvendindamas.