Atsikratyti antsvorio ir labiau rūpintis sveikata. Pagaliau išmokti suderinti asmeninį gyvenimą ir karjerą. Mažiau išleisti pinigų ir daugiau taupyti. Šie pažadai metai iš metų knibžda mintyse, pasitinkant Naujuosius. Įvairios apklausos rodo, kad 60–90 % šių užmojų taip ir nepaverčiama tikrove. Kaip kitais metais tapti laimingesniems?

 

pazadai

Būti realistams

 

2015 m. portalas finder.com.au apklausė 1050 australų. Paaiškėjo, kad 21 % žmonių norai netapo realybe dėl vienos labai paprastos priežasties – jų tiesiog buvo per daug. Tad psichologai pataria sugalvoti ar įvardyti vieną, blogiausiu atveju – kelis pačius svarbiausius norus. Tuomet bus lengviau koncentruotis į užsibrėžtus tikslus ir sumažės tikimybė blaškytis nuo vieno noro prie kito. Tikėtina, kad norai taps realybe, jei žmogus aiškiai žinos priežastis, kodėl jam šie tikslai svarbūs. Noras, susijęs tik su malonumu ar įdomumu, gali labai greitai išgaruoti iš atminties.

 

Apklausos rodo, kad 12 % žmonių koją į laimingesnį gyvenimą pakiša nerealūs naujametiniai pažadai. Psichologai kaip vienas įvardija didžiausią klaidą, kuri neleidžia siekti to, ko širdis geidžia: žmonės keliasi pernelyg nerealius ir nekonkrečius tikslus. Štai sutinkant 2016-uosius 54 % australų prisiekė labiau rūpintis sveikata ir sportuoti, 12 % žadėjo uždirbti daugiau pinigų. 38 % amerikiečių troško atsikratyti nereikalingų kilogramų, o 34 % geresnio gyvenimo viltis siejo su pinigais. Visgi žmonių mintyse šie norai pernelyg abstraktūs.

 

Anot psichologų, asmenys pamiršta apgalvoti veiksmus, kurie sudarytų galimybes norams išsipildyti. Tarkime, norint tapti sveikesniems ar atsikratyti antsvorio, naudinga apsvarstyti, kokias mitybos klaidas būtina pašalinti pirmiausia, aiškiai įvardyti kuriomis savaitės dienomis žmogus lankysis sporto klube ar daugiau laiko skirs mankštai lauke. Naudinga aiškiai apibrėžti laiką, kada norima pamatyti akivaizdų rezultatą, tarkime, 5 kg atsikratyti iki Velykų. Norint, kad pagerėtų finansinė padėtis, pravartu ne tik rečiau pasiduoti pagundoms švaistyti pinigus, bet ir sekti (geriausia užsirašyti) savo išlaidas. Tad jau pirmosiomis naujų metų dienomis rekomenduojama išanalizuoti, kuri gyvenimo sritis reikalauja daugiausia neapgalvotų išlaidų, rasti vietų, kuriose galima kuo pigiau apsipirkti, ir pan.

 

Nepamiršti užsirašyti

 

Mokslininkai aiškina, kad pažadą svarbu vykdyti kuo greičiau: svarbu užčiuopti tą momentą, kai žmogaus motyvacija didžiausia. Štai per pirmą savaitę pažado pavyksta laikytis 75 %, praėjus dviem savaitėms – 71 %, po mėnesio – 64 %, po pusmečio – 46 % apklaustųjų.

 

Visgi psichologai tikina, kad negana pažadų nevilkinti. Trokštamo dalyko reikia siekti kryptingai, tačiau pamažu. 25 % apklaustų žmonių viltys subliūško, nes įgyvendinant tikslus pritrūko ryžto sekti savo pažangą. Tad drastiški sprendimai, tarkime, iš valgiaraščio išbraukti visus mėgstamus nesveikus užkandžius ar prakaitą sporto salėje lieti 7 kartus per savaitę, gali gerokai sumažinti norą siekti tikslo. Pastebėta, kad žmonės dažniau sulaužo sau duotus pažadus, jei iš karto reikia pernelyg daug pastangų ar radikalių sprendimų.

 

Psichologai siūlo nepamiršti, kad ilgalaikiai tikslai vienu žingsniu neįveikiami, tad naudinga juos skirstyti į mažesnes užduotis. Tarkime, susirašyti konkrečius žingsnius, kuriuos svarbu padaryti per savaitę. Tuomet greičiau pastebimas progresas ir galima pasidžiaugti pergalėmis. Tai stiprina motyvaciją. Tyrimai rodo, kad aiškiai išdėstyti žingsniai 10 kartų padidina tikimybę, kad noras bus įgyvendintas. Veiklos sąrašą naudinga laikyti gerai matomoje vietoje. Tai kiekvieną dieną primins, kad neverta laiko švaistyti menkniekiams, geriau susikoncentruoti į tai, kas suteiks laimės.

 

Specialistės komentaras

Vilniaus psichoterapijos centro gydytoja psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė

 

Daugelis metų pradžioje tikisi įgyvendinti savo pažadus ar tikslus. Šie siekiai lyg ir turėtų motyvuoti. Kodėl daugelis jų taip ir lieka nepasiekti?

 

Senų metų pabaigą ir naujų metų pradžią žmonės natūraliai supranta kaip tam tikrą ribą, virsmą, tačiau tai dažniausiai tebūna gana formalus suvokimas. Dažnai asmenys pasižada mesti svorį, sportuoti, sveikai maitintis, mesti rūkyti, nesibarti su artimaisiais ir pan., tačiau taip pat dažnai pažadai lieka neįgyvendinti. Žmogaus psichika priešinasi bet kokiam išoriniam ribų nubrėžimui, juk kur spaudimas – ten ir pasipriešinimas. Ribos turi keistis natūraliai, vykstant vidiniam kaitos ir augimo, brandos procesui. O jis tikrai ne visada sutampa su kalendoriniais metais. Vidiniai dalykai priklauso nuo žmogaus charakterio, temperamento ir dabartinio gyvenimo konteksto. Vieno žmogaus vidinis nusistatymas plastiškesnis, paslankesnis, greičiau transformuojasi, tad lengviau pasiekiami užsibrėžti tikslai, randama motyvacijos ir paskatų, o kito statiškesnis, inertiškesnis, tad pokyčiams vykti gali prireikti ir papildomo postūmio.

 

Ar naudinga savo pažadus pasakyti kitiems žmonėms?

 

 

Svarbiam, autoritetingam žmogui, kurio nuomonė asmeniui tikrai rūpi, apie tai pasakyti tikrai naudinga. Atskleidžiami tikslai skatina ir patį sakantįjį pasitempti, o pasakojant tokiam žmogui apie savo jau įgyvendintus tikslus didėja savivertė. Tačiau jeigu apie pažadus kalbama su ne itin svarbiu asmeniu, tuomet greičiausiai į pasižadėjimą bus žiūrima pro pirštus. Vis dėlto svarbiausia – susitarti pačiam su savimi: pasižadėti ir net savotiškai užsiprogramuoti, susitarti su pasąmone. Kai kuriems žmonėms padeda ne tik autoritetingo žmogaus pritarimas, bet ir planavimas. Nusprendus ką nors veikti, visada naudinga, suplanuoti veiksmus, apie planus papasakoti artimiesiems ar labai patikimam žmogui, sulaukti jų pritarimo palaikymo ir tuomet jau imtis veiklos. Pačiam nesunku užsiprogramuoti: prieš svarbų sprendimą daug kartų kartoti, kad nuo tikslios datos, tarkime, sausio 29 d., bus pradedama nauja veikla. Tad žmogus nusiteikia, pasiruošia – ir pirmyn!

 

Neretai neįgyvendinęs tikslų žmogus nusivilia savimi. Ką svarbu žinoti šiuo atveju?

 

Nelengva, kai sudūžta iliuzijos. Tai labai skausminga ir skatina depresiją. Ypač skaudu, kai nusiviliama savimi. Juk dažnai save žmonės tapatina su svajonėmis, tikslais, siekiais. Visgi šis nusivylimas padeda realiau pamatyti save, gyvenimą, iš naujo perkainoti vertybes. Tai deidealizacijos procesas, jis turi vykti iš lėto ir laipsniškai priartinti asmenį prie tikresnio, aiškesnio savęs, paskatinti aiškiai suvokti savo galimybes ir norus. Priimdamas savo depresiją ir liūdesį žmogus tampa brandesnis, įgyja daugiau išminties. Tuomet būna lengviau ir paprasčiau gyventi.

 

Įdomu

 

  • Psichologai tikina, kad žmogus ištesi vos 12 % sau duodamų naujametinių pažadų.
  • 15 % žmonių savo pažadų pavyksta laikytis tik pirmus tris mėnesius. O 40 % apklaustųjų viltys dužo rugsėjį.
  • 2016 m. gruodį pateikti Skrantono universiteto (JAV) duomenys rodo, kad pasitinkant Naujuosius metus 45 % apklaustų amerikiečių sugalvoja bent po vieną norą, o 38 % to nedaro niekada.
  • Tik 8 % apklaustų amerikiečių pavyksta įgyvendinti savo norus, 49 % prisipažįsta, kad tai nutinka retkarčiais.
  • Kiekvienais metais 24 % žmonių pažadai subliūkšta tarsi į orą paleisti muilo burbulai.
  • 47 % amerikiečių pasižada ateinančiais metais savarankiškai patobulėti ar šviestis. 31 % žada pagerinti santykius su šeimos nariais ar kolegomis.
  • 39 % 20-mečių pasiseka įgyvendinti savo tikslus, o tarp vyresnių nei 50 metų asmenų tokių tik 14 %.
  • 39 % žmonių tiki, kad įgyvendinti pažadus gali padėti artimieji ar draugai.
  • 5000 žmonių stebėsena parodė, kad tie, kuriems nepavyko išpildyti savo norų, neturėjo konkrečių užmojų.
  • Maždaug 15 % žmonių savo naujametinius pažadus išvis pamiršta.
  • Apklausos rodo, kad dažniau užsibrėžtus tikslus pasiekia vyrai.