Prieš pokalbį būrėja Dalia Narbutienė perspėja, kad „tiesą ne visi pasiruošę išgirsti“. Tad silpnesnių nervų skaitytojams straipsnis tikriausiai turėtų būti mažų mažiausiai nerekomenduotinas. Nustebsite sužinoję, kad mes, pasak Dalios, – jokie savo likimo, kitaip tariant, karmos kalviai, greičiau – koreguotojai, galintys tik šį tą pakeisti. Tad kieno marionetės esame? Ar tik ne patys savo?

 

Kas yra karma?

Pradėkime nuo to, kodėl mes esame čia, Žemėje? Pagal reinkarnacijos dėsnius, mes turime daug gyvenimų, katalikai skelbia vieną. Visi sutaria tik dėl to, kad mes turime atpirkti savo nuodėmes ir taip pasiekti aukštesnį lygį. Visi sutaria, kad mes esame nubausti. Atlikę bausmę, pateksime kažkur kitur – į dangų, kitą dimensiją, pagal reinkarnaciją – į žemesnės ar aukštesnės sąmonės padarą, priklausomai nuo to, kaip gyvenome, ko nusipelnėme. Taigi, jei buvome blogi, atgimti galime net žiurke.

 

 

Tikriausiai dabar kyla klausimas, kas ta Žemė? Studijuodama angelų istoriją, susidūriau su teorija, kad arkangelas Gabrielius mus čia paliko su padaru, kurį esame įpratę vadinti šėtonu, kuris, beje, turi 99 vardus. Gal dėl to dabar mūsų nelanko angelai, o mes, pavargę kelti akis į dangų, nustojome tikėti viskuo – tapome ateistais. Norima pasakyti, kad ne kažkur anapus turime atlikti bausmę, o čia, Žemėje-pragare. Todėl ištisos kartos ieško atsakymo, kaip pasilengvinti bausmę. Taip atsirado meditacijos, maldos, mantros, atgaila, ritualai.

 

 

Taigi karma – vienas iš mūsų sluoksnių. Ją galima įvardyti kaip gyvenimo bausmę, pamoką už praeito gyvenimo niekšybes. Kol šių pamokų neįsisavinsime, ji kartosis.

 

 

 

Kas siunčia karmą?

 

Dievas, kitaip – Aukštesnės jėgos.

 

 

Mes dažnai vartojame žodį „karma“ vos pastebėję vieną kitą nelaimingą sutapimą. Kaip nustatyti, kada tai tik sutapimas, o kada reiškiasi karminiai dalykai?

 

Sutapimas, priešingai negu karma, nėra nuolat pasikartojantis ar statiškas reiškinys. Neretai girdime sakant, „jis turėjo būti daktaras, lakūnas ar mokytojas, o šiandien tik tarnautojas“. Ir iš tiesų, šis žmogus dažnai praranda darbą, nes sėdi ne savo rogėse. Nors laisvė rinktis iš mūsų neatimama, bet kiekvienam gyvenime skirta tam tikra misija. Todėl Indijoje naujagimiui sudaromas asmeninis horoskopas. Šiaurėje kūdikis nešamas pas šamaną, kuris nurodo, kuo vaikas turėtų tapti, ko siekti, ir tėvai ta linkme savo atžalą kreipia. Žinoma, esama ir gana žemiškų sąlygų, pvz., ekonominis šalies lygis. Valdžios sprendimai žmonių gyvenimams taip pat daro nemažą įtaką. Čia tinka posakis „gimęs su marškinėliais“, tik kiti gimsta ir gyvena „be marškinėlių“.

 

 

 

Ar karma gali išsikeroti? Kada ji sustoja? Juk viskas, sakoma, kažkada baigiasi.

 

 

Karma nesibaigia, kol žmogus gyvas. Tačiau išsikeroti ji gali. Juk mes negyvename šventai: taisydami vienas klaidas, darome kitas, gal net didesnes nei praeitame gyvenime. Tada, žinoma, gero nelauk. Kita medalio pusė taip pat nėra saldi – atlikęs savo gyvenimo misiją, atpirkęs karmą, žmogus irgi paprastai pasitraukia. Raskite kalinį, kuris liktų įkalinimo vietoje pasibaigus skirtam laikui. Taigi karma ateina su gimimu, baigiasi su mirtimi.

 

Kaip karmą sušvelninti pačiam? Ar ji gali pereiti vaikams?

 

 

Visi – kunigai, būrėjai ir t. t., sutaria dėl vieno – praeities ar esamo gyvenimo nuodėmes atperka tik geri darbai. Tam tikra prasme čia kaip taškų rinkimo programa prekybos centre. Jei nugyvenote tinkamai ir darėte gerus darbus, vadinasi, jūsų vaikaičiai nepersineš jūsų blogojo palikimo. Pvz., jei eidamas lankyti ligonio už rankytės vediesi anūką, jis taip pat kažkada vesis savo vaikaitį – taip apsaugosi 7 kartas po savęs. Katalikai sugalvojo atlaidų sistemą. Taip ir renki savo gerų darbų kraitelę, kurią mirdamas palieki vaikams ir anūkams. Būkime vieni kitiems geri, ir karma mums bus lengvesnė, bet ji vis viena bus.

 

O gal esama ir geros karmos?

 

Ar gali būti gera bausmė? Sunku pasakyti. Karma tiek gera, kiek jūs buvote geri praeitame gyvenime. Nebent būtumėte be nuodėmės. Bet, kaip sakoma, angelai danguje gyvena, apie žemę nutylima.

 

 

 

Kuo skiriasi prakeikimas ir karma?

 

Prakeiksmai – kitų žmonių įtakos rezultatas, nepriklausomai nuo tavo praeitų gyvenimų. Dar, sakykime, prakeiksmą galima nuimti, perkelti kitam žmogui, o karmos neatsikratysi.

 

 

 

Kiek Jūs pati jaučiate karmos įtaką savo gyvenime?

 

Tiek, kiek visi žmonės „šioj ašarų pakalnėj“, kaip mano senoliai sakydavo.

 

 

 

Gal galite papasakoti įdomiausią Jums žinomą karminį atvejį?

 

Pažinojau moterį, kurią mušė vyras. Po kurio laiko ji nuo to vyro pabėgo – svajojo apie kitą, gerbiantį ir mylintį. Rado, bet su laiku pasirodė, kad ne tokį, kokio norėjo. Po kelių metelių ją vėl sutinku su mėlyne po akimi. Nuostabos nesukėlė, tad ištariau: „Vyras“. Iš pradžių ji gynėsi, bet vėliau pripažino ir paklausė, iš kur aš tai žinau. Atsakiau: „O tu pati juk nepasikeitei.“ Supyko ir tepasakė, kad vėl skirsis, nes sutiko naują vyrą – tokį, kuris ją mylės tokią, kokia esanti. Palinkėjusi sėkmės, nuėjau save burnodama, kad nepamokiau ką daryti, kad būtų kitaip. Žinojau, kad nesiklausys – dar ne laikas. Po metų sulaukiau jos skambučio: „Viskas, nebegaliu daugiau taip, padėk.“ Kai tąkart susitikome, moteris atrodė taip baisiai, kad vargiai pažinau – vėl mėlynės…

 

 

„Tikriausiai turėjau būti vienuolė, kad man taip nesiseka su vyrais. Nevagiu, nepaleistuvauju, net per išpažintį neturiu ką bepasakyti, tikriausiai aš prakeikta“, – nerimo vargšelė. Visą laiką ji gyveno kaip auka, nevertino gyvenimo, lenkėsi prieš vyrus. Ilgai nagrinėjau jos gyvenimą – metėme kortas, žiūrėjome į žvaigždes. Taip pat dalijau patarimus, kuriuos moteris netgi rašėsi. Po pusmečio vėl ją sutikau – atrodė kaip lėlė, be galo laiminga, sako: „Nepatikėsite, vyras susitvarkė, iš vaikų namų atsiėmiau vaikutį, gavau darbą – tik paukščių pieno ir betrūksta.“ Taip pasidžiaugusios išsiskyrėme. Po 2 mėn. ji mirė. Pagalvojau – ji jau atpirko savo karmą, matyt, taip reikėjo. Praeitame gyvenime ši moteris buvo vyras, mušęs moteris. Ką galėjo pakeisti? Iškart reikėjo būti savimi. Tik, deja, karmą keisti labai sunku.

 

 

 

Kosmoenergetikas Vytautas


Kiek man asmeniškai teko tuo domėtis, karma apima apskritai visus įvykius ir situacijas kiekvieno žmogaus (ir ne tik žmogaus) gyvenime. Karma yra šiame arba praeituose gyvenimuose padarytų gerų ir blogų poelgių rezultatai. Be reinkarnacijos sąvokos karmos dėsnį paaiškinti sudėtinga. Tada neaišku, kodėl žmonės kartais gimsta neįgaliaisiais – juk dar nespėjo padaryti nieko blogo.

 

 

Vadinasi, jie kažką blogo padarė kitiems savo praeituose gyvenimuose. Karma yra tarsi postūmis patekti į tam tikrą situaciją. Pavyzdžiui, nelaimingi atsitikimai, remiantis žiniomis apie karmą, nėra jokie atsitiktinumai.

 
Karma realizuojasi ne iš karto. Reikia šiek tiek laiko, kol ji tarsi sėkla (gera arba bloga) visiškai subręsta. Todėl daugeliui žmonių nesėkmės atrodo nepelnyta likimo skriauda. Jie neprisimena ir nesupranta, kodėl kai kurie dalykai nutiko būtent jiems.

 
Mano manymu, laikyti karma tik išskirtinius atvejus yra klaida. Pagal mano supratimą, karma yra absoliučiai visi įvykiai. Kiekvienas šiurpus nutikimas yra karma. Pavyzdžiui, lėktuvo katastrofa – tai karminis atvejis. Žmones į ją pateko ne atsitiktinai. Kiekvienas iš jų turėjo blogos karmos, susikurtos savo pačių veiksmais šiame ar praeituose gyvenimuose. Tačiau mes visada turime laisvę rinktis. Tinkamai ir sąmoningai sureagavę į pavojingą situaciją, galime sušvelninti blogos karmos poveikį.

 

 

Mano supratimu, karmos perduoti kitam neįmanoma. Aplinkiniams galima siųsti energiją, mintis, gerus ar blogus palinkėjimus. Tai, aišku, sukuria atitinkamą karmą tam žmogui, kuris siunčia. Tačiau blogos karmos pasekmes įmanoma kam nors užkrauti laikinai. Pavyzdžiui, nepaliaujamai skundžiantis problemomis, kaulijant užuojautos ir pan. Iš tikrųjų toks žmogus savo karmą ateičiai tik dar labiau apsunkina.
Kas kita – juodoji magija. Tam tikrą laiką žmogui ji gali suteikti ypatingų galimybių manipuliuoti kitais. Tačiau bloga jo karma kaupiasi itin sparčiai. Tai yra tiesus kelias į pragarą. Karmos dėsnio neįmanoma išvengti, apgauti, pakišti kažką kitą vietoje savęs. Džiugi žinia, kad blogą karmą galima apvalyti. Ji sunaikinama per maldą, atgailą, įvairiomis dvasinėmis praktikomis. Egzistuoja ne tik individuali, bet ir kolektyvinė karma, kurią žmonių grupė išgyvena bendrai (šeimos, darbo kolektyvo, tautos ir panašiai).

 

 

Paprastai tariant, karma yra seniai žinomas dėsnis, tautosakoje nusakomas patarle „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Kosmoenergetikai gali atlikti sukauptos praeituose gyvenimuose karmos valymą. Tačiau taisyti galima tik tą karmą, kuri dar nepasireiškė.

 

 

Nušvitimą pasiekęs ir dharmą pažinęs Gintaras Lunskis

 

Karma reiškia priežasčių ir pasekmių seką. Kažkur kažkada įvyko pirmasis įvykis, antrasis, trečiasis… Visatoje nėra nė vieno mažiausio įvykio, neturinčio priežasties ir pasekmės. Taigi visa visata yra vientisa ir ištisa karma. Nėra įvykio, kuris nedarytų įtakos visatai, nes nėra nieko atskiro. Taigi turime būti atsakingi net už savo mintis. Supaprastinus, karma yra tolygi lietuviškajam Likimui. Lietuviai net turi patarlę: „Kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi“. Bendrąja prasme karma suvokiama kaip žmogaus, žmonių grupių, civilizacijų likimas, jų santykiai.

 

 

Karma nebūna nei gera, nei bloga – kaip nebūna gero ar blogo vandens, nesvarbu ar jis suka malūnus, ar laužo užtvankas. Tiesiog vienos priežastys-pasekmės mums būna džiugios, o kitos skausmingos. Priklausomai nuo to, mes ir duodame atitinkamus pavadinimus.

 

 

Tokie dalykai kaip sėkmė, bausmė, dovana, atsitiktinumas neegzistuoja atskirai. Jei aš kam nors ką nors dovanoju, tai tam yra priežastis. Greičiausiai tas žmogus man yra padaręs kažką gero, nusipelnęs, brangus. Netgi toks visiškai nesavanaudiškas poelgis kaip auka nepažįstamiems žmonėms vis tiek yra vienokių ar kitokių pažiūrų, įsitikinimų pasekmė. O jie taip pat neatsidaro iš niekur – buvo nulemti dar kitų įvykių.

 

Visi mūsų gyvenime vykstantys įvykiai yra mūsų nuopelnai. Neišmanymas atsiranda todėl, kad neigiama reinkarnacija. Tik ji gali paaiškinti beprasmėmis vadinamas vaikų žūtis. Taip pat žmonės nesupranta, kad nė vienas jų neturi grynai individualios karmos. Šiame pasaulyje visi atsako už kiekvieną ir kiekvienas už visus. Vaikams reikia atsakyti už tėvus. Draugams – už draugus. Jei jus sieja bendri interesai ir įvykiai, tai ir bendros pasekmės neišvengiamos. Tarkime, aš skrendu su teroristu tame pačiame lėktuve. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškas atsitiktinumas. Mus visus sieja tiktai bendras tikslas pasiekti tą pačią stotį. Daugiau nieko bendro mes lyg ir neturime. Vis dėlto kol skrendame, mūsų likimas yra vienas. Ir jei visi žūsime katastrofoje, tai bus tikrai sunku suvokti, kaip „visiškai atsitiktinai“ žmonės susiejo vienodas likimas. O juk kažkas į lėktuvą pavėlavo, susirgo ir išvengė mirties. Atrodys, kad vieniems baisiai nepasisekė, o kitiems – neišpasakytai pasisekė. Tiesa tokia, kad „sėkminguosius“ apsaugojo intuityvus jų pasąmonės veikimas arba angelai sargai, nes jiems dar tiesiog ne laikas palikti šį pasaulį. O kitų neapsaugojo nei viena, nei kita, nes jiems – jau laikas.

 

 

Apskritai mes patys įvykiams galime daryti įtaką, keisti savo gyvenimą ir likimus. Pvz., jus išmeta iš darbo, griūva šeima, užklumpa liga. Dažnas tai įvardija kaip nepelnytą bausmę ar blogio jėgų veikimą. Tokia pasaulėžiūra yra atvirai satanistinė. Bet koks įvykis jūsų gyvenime yra pranešimas, skambutis jums, kurį privalu perskaityti, išgirsti ir keistis. Žmonėms patogu kaltinti velnią ar dievą, nes įvardyti sau, kad nesėkmių priežastis slypi jų viduje, yra labai sunku.

 

 

Mes visi esame savo šeimos, savo tėvų vaikai. Tai reiškia, kad vienaip ar kitaip pratęsiame jų gyvenimo būdą, manieras, įsitikinimus, pasaulėžiūrą. Tačiau toje pačioje šeimoje, giminėje gali gimti labai skirtingos brandos sielos. Jos būna pajėgios tiek perimti, tiek keisti šeimos karmą. Išmokyk vaikaičius mylėti ir skleisti šviesią pasaulėžiūrą. Tai bus pats geriausias geros karmos perdavimas šeimoje.

 

 

Beje, karmą galima išvalyti. Tai vadinasi gyvenimo peržiūra, atgaila, malda. O karmos siuntėjas gauna tokį atoveiksmį, kokią karmą siunčia. Jei aš spjaudau į pasaulį – tai kaip jis man atsakys? O jei aš jam šypsausi – jis man irgi nusišypsos.

 

 

Nors ir ne visiškai, bet karmą galima keisti. Lygiai kaip galiu ateiti susitaikyti, atsiprašyti, nustoti kariauti ir žaloti kitus, taip ir nematomose gyvenimo raiškose vyrauja tie patys dėsningumai. Liaudies išmintis sako, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kuo didesnis blogis, tuo didesnis gėris. Todėl į viską reikia žiūrėti lengvai ir laisvai. Mes negalime neklysti, todėl negalime išvengti ir kančios. Kančia yra tarsi pirštas, baksnojantis ten, dėl ko mes klystame. Taigi jei pamoką išmokstame – nebėra ir kančios.

 

 

Ši planeta tėra sielų mokykla. Būkite atviri mokslui, patirčiai, nebijokite klysti ir leiskite klysti kitiems. O tai reiškia drąsiai gyventi gyvenimą, patirti. Patirtis – tai pažinimas, tobulėjimas, branda, o tai yra pagrindinė kiekvienos sielos užduotis.