Liepos mėnuo – tai metas, kada žydi įvairios vaistažolės ir noksta uogos. Nors dar pats vasaros įkarštis, reikėtų nepamiršti, kad tinkamai išdžiovinus vaistines žoleles, užšaldžius ar sudžiovinus uogas, žiemą ne tik galėsite gardžiuotis kvapnia arbata, bet ir padėsite sau bei artimiesiems sunegalavus. Be to, kai kurie vaistiniai augalai ir uogos gali būti naudojami kaip puiki kosmetikos priemonė.

 

 

Raminantys augalai

 

Liepą galima skinti melisą ir mėtas. Kvapios šių vaistažolių arbatos suteiks ramybės ne tik vasarą, bet ir niūriais žiemos vakarais. Raminamąjį poveikį turi ir jonažolės. Jos veikia kaip antidepresantas, mažina nerimą, įtampą, baimę. Norint lengviau užmigti, patariama gerti ramunėlių arbatą. Organizmą tonizuoja, nerimą, nemigą mažina ir galvos skausmą slopina paprastieji raudonėliai.

 

 

Vaistiniai augalai moterims ir vyrams

 

Ajerų arbatą rekomenduojama gerti moterims, kurias vargina skausmingos menstruacijos, taip pat toms, kurios turi problemų menopauzės laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu ypač naudingi ir gervuogių žiedai. Moterų ir vyrų lytinių hormonų veiklą reguliuoja nakvišos. Vyrams ypač naudingi skleisteniai, kurie gydo prostatos ligas. Liepą iš žydinčių aviečių gaminamas nuoviras jau nuo senų laikų buvo naudojamas nėštumo metu, norint sustiprinti gimdos raumenis. Tačiau nerekomenduojama jo gerti nėštumo pradžioje.

 

 

Alergijai ir konjunktyvitui gydyti

 

Alergijai, odos ligoms gydyti tinka dirvinės našlaitės ir lakišiai. Pastarieji ypač naudingi sergantiesiems egzema, odos bėrimais. Šis augalas tinka netgi alergiškiems kūdikiams. Mažylius galima maudyti jų nuovire, girdyti arbatėle. Ne tik liepos mėnesį, bet ir visą vasarą galima rinkti medetkų žiedus. Pastarosios vaistažolės naudojamos konjunktyvitui gydyti. Šios gėlės uždegimo slopinamasis ir antibakterinis poveikis ne tik sumažina patinimą, bet ir nužudo kenksmingas bakterijas akį supančioje membranoje.

 

 

Gydant virškinamojo trakto negalavimus, žaizdas ir peršalimą

 

Norintiesiems numesti svorio rekomenduojama gerti vaistinių veronikų arbatą, nes ji gerina medžiagų apykaitą. Virškinamojo trakto ligas gydo ir apetitą gerina kiečiai ir varnalėšų nuoviras. Sutrikusią virškinimo sistemos funkciją atstato rugiagėlių vainiklapių užpilas. Ne tik žaizdas, bet ir gastritą gydo gysločių lapai. Rekomenduojama paruošti iš jų arbatą. Ji gerina skrandžio sulčių išsiskyrimą esant mažam rūgštingumui. Tokia arbata naudinga ir gydant bronchitą bei kosulį. Žaizdas gydo kraujažolė. Šį žolės lapą galima dėti tiesiai ant žaizdos. Juodieji serbentai mažina ne tik temperatūrą, bet ir gali pagelbėti kenčiantiesiems nuo osteoporozės – patartina maudytis jų nuoviro vonioje. Liepos mėnesį žydi ir liepos. Liepų žiedai pasižymi uždegimą slopinančiu, imuninę sistemą stimuliuojančiu, atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu. Taip pat gali pagelbėti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu.

 

 

Kur rinkti vaistažoles?

 

Vaistažolių negalima rinkti miestuose ar kitose užterštose vietovėse. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Nederėtų vaistinių augalų rinkti parkuose, kitose poilsio vietose. Jie neturi gydomojo poveikio, nes yra sukaupę buitinių ir pramonės atliekų.

 

Vaistinius augalus reikia rinkti toli nuo pramonės įmonių, kelių, geriausia – laukuose, pievose, kur retai vaikšto žmonės. Miške surinkti vaistiniai augalai pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis. Geriausios vaistažolės surenkamos priekalnėse ir kalnų aikštelėse, kur dirvožemis turtingas mineralų, oras itin grynas ir švarus.

 

 

Kada rinkti geriausia?

 

Kiekvienas augalas turi savo augimo, žydėjimo ir subrandinimo laiką, tad reikėtų žinoti, kada geriausia skinti konkretų augalą, kad jo savybės būtų vertingiausios. Reikėtų žinoti, kad antžeminę augalo dalį (žolę) rekomenduojama rinkti nukritus rasai, saulėtą dieną. Geriausias laikas rinkti žolę – prieš augalo žydėjimą arba jo pradžioje, lapus – prieš žydėjimą ir augalams žydint, pumpurus – kol neišsiskleidę, žiedus – žydėjimo pradžioje, sėklas ir vaisius – kai visiškai sunoksta.

 

 

Kur ir kada rinkti vaistažoles?

 

 

Augalai Kada rinkti? Kur auga?
Ajerai Birželio–liepos mėn. Ežerų, tvenkinių, kūdrų uždumblėjusiuose pakraščiuose, pelkėse ir pelkėtose vietose.
Aviečių žiedai Birželio–liepos mėn. Drėgnesniuose miškuose, pamiškėse.
Dirvinės našlaitės Nuo balandžio mėn. iki vasaros pabaigos. Pievose, dirvonuose, upių, ežerų pakraščiuose.
Gervuogių žiedai Žydi gegužės– liepos mėn. pradžioje. Upių ir ežerų pakrantėse, krūmynuose.
Gysločių lapai Nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Paplitę visoje Lietuvoje, auga pievose, miškuose.
Jonažolės Birželio–rugpjūčio mėn. Saulėtose vietose ir kalkingame dirvožemyje. Auga sausuose miškuose, pamiškėse, pievose.
Kiečiai Pradeda žydėti liepos antroje pusėje ir žydi iki spalio mėn. Paplitę visoje Lietuvoje, dažnai auga sausuose šlaituose, šiukšlynuose.
Lakišiai Birželio–spalio mėn. Upių ir ežerų pakrantėse.
Liepos Žydi birželio–liepos mėn. Derlingose, drėgnose dirvose.
Medetkos Žydi birželio–spalio mėn. Auginamos darželiuose, soduose kaip dekoratyvinis arba vaistinis augalas.
Melisa Nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Auginama soduose, daržuose.
Mėtos Nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Auginamos drėgname dirvožemyje. Kai kurios mėtų rūšys auga miškuose.
Ramunėlės Žydi gegužės–rugsėjo mėn. Paplitusi visoje Lietuvoje, ypač dirbamuose laukuose, pelkėse, dykvietėse.
Raudonėliai Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Sausose derlingose dirvose, saulėtose vietose.
Rugiagėlės Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Auga javuose, dirvonuose, dykvietėse.
Vaistinės veronikos Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Pievose, miško aikštelėse, pamiškėse.
Varnalėšos Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Auga šiukšlynuose, dykvietėse, krūmynuose.

 

 

Vaistažolių laikymas

 

Surinkus vaistinius augalus reikėtų juos išrūšiuoti į atskirus indus. Taip pat pasirūpinti, kad augalai nebūtų suspausti. Atminkite, kad induose jų negalima laikyti ilgiau nei 3–4 valandas (kartais tik vieną arba dvi). Taip laikomi augalai susiguli, sušyla, genda. Be to, nepamirškite, kad netinkamai laikant prastėja jų gydomosios savybės. Tad nedelskite ir vaistažoles išdžiovinkite.

 

 

Džiovinimas

 

Žolelių džiovinimas – tai specifinis konservavimo būdas. Pašalinus vandenį susilpnėja fermentų veikla ir išsaugomos augalo gydomosios savybės. Vaistinius augalus džiovinti reikia nuosekliai, kruopščiai. Atminkite, kad neužtenka sukloti augalus džiovinimo vietoje. Juos privalu kelis kartus apversti. Tinkamai išdžiovintos vaistažolės išsaugo savo tikrąją spalvą.

 

Prieš džiovinant vaistinius augalus derėtų juos kruopščiai perrinkti, išmesti netinkamas augalų dalis. Džiovinimui geriausiai tinka palėpė, taip pat gali būti džiovinama medžio pavėsyje. Geriausiai tam tinkamas metas – šilti, saulėti, bet nekaršti orai. Augalams greičiau džiūti padės nedidelis vėjelis.

 

Patartina žoleles iškloti 1–2 sluoksniais, lapus, jeigu jie nestori, kloti 2–3 sluoksniais. Norint išdžiovinti gėlių pumpurus, reikia tą daryti vėsesniais, sausesniais orais, kad jie neišsiskleistų. Šakniastiebius ir šaknis galima džiovinti tiesioginiuose saulės spinduliuose ir netgi orkaitėje.

 

 

Liepa – uogų metas

 

Uogų, kaip ir vaistažolių, nerekomenduojama rinkti pamiškėse šalia kelių. Geriausia jas rinkti pintinėse ir ne storesniu nei30 cmsluoksniu. Liepos mėnesį miškuose dar būna žemuogių. Šios uogos reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą. Uždegiminius procesus malšina, žarnyno spazmus gydo, virškinimą gerina juodieji serbentai. Juos sveika valgyti kenčiantiesiems nuo aukšto kraujospūdžio. Žiemą užšaldytuose juoduosiuose serbentuose vis dar apstu vitaminų. Netgi iš džiovintų juodųjų serbentų lapų galima išsivirti vitaminizuotos arbatos.

 

Miško ir pamiškių gervuogės malšina troškulį karščiuojant. Šios uogos ir jų arbata turi stiprinamųjų ir raminamųjų savybių. Gervuogių lapai dėl juose esančių medžiagų pasižymi bakterijas naikinančiu poveikiu.

 

Liepos mėnesį nokstančios gardžios vyšnios gerina virškinimą, žadina apetitą. Jose apstu geležies, todėl puikiai tinka gydant mažakraujystę. Šių uogų antpilas, kaip ir gervuogių, malšina troškulį, jo duodama karščiuojantiems ligoniams.

 

Šiuo metų laiku pradeda nokti ir mėlynės. Jos, kaip ir kitos miško uogos, sukaupia daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Mėlynėmis gydomos žarnyno ligos. Šių uogų lapai pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, todėl yra tinkami gerklei, burnai skalauti, uždegimams gydyti. Taip pat mėlynių lapų arbata kartu su kitais preparatais gali padėti sergant šlapimtakių uždegimu.

 

 

Džiovinti ar šaldyti?

 

Skaniausios ir naudingiausios uogos būna iškart po surinkimo. Tačiau norint uogas išsaugoti žiemai, reikia jas šaldyti arba džiovinti.

 

Daugiau maistinių medžiagų išlieka užšaldytose uogose. Žemuoges, mėlynes rekomenduojama šaldyti neplautas, tik prieš tai jas reikėtų gerai perrinkti. Šaldiklio temperatūra turėtų būti 20–25 °C šalčio. Derėtų naudoti tik drėgmei ir garams atsparius indus. Naudojant polietileno maišelius, prieš juos užsandarinant reikia išspausti iš jų orą ir palikti1 cmtarpą galimam produktų išsiplėtimui.

 

Jeigu vis dėlto nuspręsite produktus ne šaldyti, o džiovinti, galima tą daryti orkaitėje. Džiovinami vaisiai, uogos neturi būti visiškai sunokę. Sultingas uogas iš pradžių rekomenduojama džiovinti saulėje, vėliau – orkaitėje. Reikėtų pradėti džiovinti nuo neaukštos temperatūros, pamažu ją keliant iki 70 °C karščio. Negalima iškart nustatyti pakankamai aukštos temperatūros, nes tuomet apdega vaisių paviršius, o vidus lieka žalias, mat nespėja išgaruoti drėgmė. Jeigu perpjovus uogą vidus būna sausas, ilgiau džiovinti nereikia.

 

 

Uogos ir žolelės – puiki kosmetikos priemonė

 

Liepos pradžioje dar būna braškių. Šios uogos, kaip ir žemuogės, turi balinamųjų savybių – balina odą ir dantis. Be to, jos laikomos stipriu afrodiziaku, didinančiu seksualinį susijaudinimą.

 

Jeigu norite, kad veido oda būtų elastinga ir stangri, patartina veidą vilgyti vandenine juodųjų serbentų lapų arba pumpurų ištrauka. Jeigu slenka plaukai, rekomenduojama ištrinkti galvą dirvinio asiūklio nuoviru, kuris ne tik sustiprins plaukus, bet ir suteiks jiems blizgesio. Taip pat nuo plaukų slinkimo padeda, jų augimą skatina ir pleiskanas mažina čiobrelių nuoviras. Dilgėlių nuoviras atstato natūralią plaukų spalvą. Trispalvės našlaitės naudojamos gydant egzemą, žvynelinę, spuoguotą veido odą, šunvotes.

 

 

Įdomūs faktai

 

  • Reikia skinti iki 60 % visiškai užaugusio augalo lapų.
  • Teigiama, kad bent ketvirtadalio receptinių vaistų veikliosios medžiagos yra susintetinti žoliniai augalai.
  • Lietuvoje vaistams naudojama per 500 augalų.
  • Aspirino tablečių veiklioji medžiaga – acetilsalicilo rūgštis – gaunama iš gluosnio medžio žievės.
  • Buvo tikima, kad mairūnas, kuris yra naudojamas ir kaip vaistažolė, ir kaip prieskonis, gali padėti nuo raganų užkeikimų.
  • Manoma, kad augalai išsaugo daugiau vertingų savybių, jeigu jų šaknys renkamos per mėnulio pilnatį, o lapai ir žiedai – per jaunatį arba priešpilnį.

 

 

Specialisto komentaras

 

Apie vaistažolių naudą žmogaus organizmui pasakoja žinoma vaistininkė, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė.

 

Žmogui naudinga gerti įvairias, ne vien vaistinių žolelių arbatas. Žolelės savo sudėtyje turi įvairiausių medžiagų, kurios yra naudingos mūsų organizmui. Mes, kaip ir augalai, esame gamtos dalis. Žolelių arbatos yra vienas iš būdų naudingas žoleles panaudoti ir troškuliui malšinti, ir gydyti. Ilgametė žmonijos patirtis liudija, kad organizmas, kartu su žolelių arbata gaudamas ir įvairiausių naudingų medžiagų, jas protingai panaudoja ten, kur jų labiausiai reikia.

 

Jeigu nesiskundžiate jokiais virškinamojo trakto sutrikimais, galite gerti įvairių žolelių arbatą. Ypač tiks švelnios, nestiprios, raminančios, kvapios (mėtų, melisų, raudonėlių ir kt.), švelnų sutraukiantį skonį (gauromečių, gervuogių, erškėčių, žemuogių ir kt. augalų lapų, vaisių) turinčios žolelės.

 

Jeigu skundžiamasi padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, refliuksu, skrandžio ir įsisenėjusiu gleivinės sudirgimu, netgi skrandžio erozija, opomis, tai tokiu atveju labai tiks gleivių turinčios augalinės žaliavos: linų sėmenų gleivės, gauromečių lapų, alyvų žiedų, dedešvų, svilarožių, gysločių sėklų arbatos. Jas galima derinti su kitomis reikalingomis gydančiomis ar skonį gerinančiomis žolelėmis.

 

Jeigu kamuoja sumažėjęs skrandžio rūgštingumas, gastritas, tai tokiu atveju tinka kartumynus kaupiančios žolės, pavyzdžiui, kiečiai, pelynai, kiaulpienės, trūkažolės, vynuogių lapai su „ūsais“, šventadagiai, širdažolės, ajero šakniastiebiai. Galima ilgesnį laiką pavartoti gysločių lapų arbatos.

 

Peršalus reikėtų ruošti arbatą su vingiorykštėmis, šeivamedžio žiedais, ežiuolės žole arba žiedynais, debesylų žole arba šaknimis, jonažolėmis, kraujažolėmis, dilgėlių lapais ir pan. Tiks ir aviečių lapų arba stiebų arbata.

 

Peršalus taip pat tinka visos kasdien geriamos žolelių arbatos. Arbatą reikia pasaldinti ir atsigulus gerti karštą. Pradėjus prakaituoti pasikeisti drabužius, gerai išsimiegoti ir didelė tikimybė, kad atsikelsite žvalūs. Padėtų ir tai, jeigu prieš išgeriant karštą arbatą jau būtumėte palindę po karštu dušu arba pagulėję žolelių, pušų, eglių šakelių užpilo ar nuoviro vonioje.

 

Tačiau ne tik žolelės naudingos žmogaus organizmui. Niekas neabejoja ir dėl uogų, pavyzdžiui, vyšnių, juodųjų serbentų, žemuogių, mėlynių, naudos. Šių uogų reikia valgyti daug, kai sunoksta. Taip pat derėtų nepamiršti užsišaldyti ir žiemai.

 

Ruošiant arbatą rekomenduojama naudoti šių augalų lapus. Vyšnių arbatai patartina rinkti labai jaunus lapelius, vyšnioms žydint ir vos peržydėjus, kol jie gležnoki ir nėra kartaus skonio. Mėlynių arbatai ruošti taip pat renkamos jaunos lapuotos šakelės. Juodųjų serbentų ir žemuogių jaunus lapus galima rinkti ilgiau, nes šie augalai nuolat, kartais net iki rudens, užaugina jaunų lapų.

 

Galima rinkti šaltalankių, erškėčių ir kitų medžių lapus. Jie sustiprins organizmą, imuninę sistemą, pradžiugins nepakartojamu skoniu ir kvapu.