Gotų subkultūroje populiarios legendos apie vampyrus turi realų pagrindą. Iš tiesų egzistuoja žmonės, bijantys dienos šviesos, turintys ilgas, pageltusias iltis ir grobuoniškus nagus bei alergiški česnakui, jau nekalbant apie tuos, kurie tik rengiasi juodai, puošiasi gotikiniais papuošalais, nešioja dirbtines iltis ir apsvaigę kandžioja niekuo dėtas senučiukes. Beje, tai – ne mitas, kad buvo sukandžiotos senos damos. Kaliningrado srityje vienas paauglys specialioje vampyrų ceremonijoje nužudė dvi pensininkes.

 

Beveik visos tautos turi legendų apie vampyrus, kurie naktimis medžioja žmones ir geria jų kraują. Tose legendose vampyrai yra žiaurūs, beširdžiai, pusiau supuvę padarai. Pavyzdžiui, slavų mitologijoje tikima, kad vampyras neprisikels iš kapo, jei į kapą įmesite saujelę grūdų. Vampyras skaičiuos grūdus per visą naktį. Vampyro įvaizdis dabar pasikeitęs. Šiandien jis – paslaptinga, seksuali superžvaigždė, tačiau išlaikiusi tam tikrus savotiškus bruožus: meilę kraujui, neapykantą česnakui ir saulės baimę. Viduriniuosiuose amžiuose legenda apie vampyrus buvo papildyta tuo, kad jie bijo kryžių ir šventinto vandens. Mitas gyvavo iki 1963 metų, kol britų gydytojas Li Illisas sensacingai pareiškė, kad vampyras – vilkolakis nėra niekas daugiau nei asmuo, kenčiantis nuo porfirijos, rašo pravda.ru.

 

Nuo šio reto sutrikimo kenčia 1 iš 20000 žmonių. Žmogaus organizmas nebegamina raudonųjų kraujo kūnelių, todėl žmogaus kraujyje trūksta deguonies ir geležies. Saulės šviesa visiškai sunaikina hemoglobiną kraujyje. Saulėje tokio žmogaus kūnas tuojau pat pasidengia pūslelėmis ir opomis. Asmuo pradeda sugerti saulės energiją ir gali net mirti. Dėl šios ligos gali deformuotis nosis, ausys ir kremzlės. Pirštai pradeda riestis, oda aplink burną tampa sausa ir atidengiamos dantenos, kurios dėl profirino nuosėdų ant dantų pageltonuoja. Česnakas, kuris stimuliuoja sveiko žmogaus kraujo raudonųjų kūnelių išskyrimą į kūną, sergančiam žmogui sukelia simptomų paūmėjimą. Greta viso to, šie žmonės jaučia tokį stiprų skausmą, kad jiems dažnai išsivysto psichiniai sutrikimai.

 

Sudėję visus ligos simptomus, gausite per televiziją rodomo vampyro paveikslą. Prancūzijoje vien tik XVII amžiuje 30000 žmonių prisipažino, kenčiantys nuo simptomų, kuriuos vėliau aprašė Li Illisas. Visi šie žmonės buvo pakarti. Čekų archeologai aptiko XI amžiaus laidojimo vietą. Kapavietėje gulėjo 13 žmonių, surištomis rankomis, nukirstomis rankomis ir į krūtines įbestais basliais.

 

Porfirija yra paveldima, bet neužkrečiama liga. Jeigu vienas tėvų serga šia liga, galimybė, kad vaikas ją paveldės lygi 25 procentams. To priežastis gali būti hepatitas C, kraujomaiša ir alkoholizmas. Sakoma, kad Viduramžiais žmones nuo porfirijos gydė krauju, tačiau toks gydymo būdas buvo beprasmiškas, nes nemažino skausmų. Šiandien tokiems pacientams leidžiamos kraujo pagrindu sukurtos injekcijos. Nepagydoma liga nėra pakankamai ištirta.

 

Rusų mokslininkai nekreipia dėmesio į šią problemą. Kitaip nei vakarų šalys, jie neturi kvalifikuotų specialistų ir tinkamai įrengtų medicinos centrų, gydyti tokiems pacientams.