Mamos sūnus dažnai lepina labiausiai. Tėčiai daugiau dėmesio skiria dukroms. Tad sūnūs su mamomis ir dukros su tėčiais turi ypatingą santykį. Kokios to priežastys? Ką sako mokslas?

 

Side,View,Of,Happy,Mother,Cuddling,Face,To,Face,WithBerniukus ir mergaites mato skirtingai

 

2010 m. britų mokslininkai atliko įdomų tyrimą – apklausė 2500 motinų, auginančių dukras ir sūnus. Studija atskleidė, kad dauguma mamų iš tikrųjų labiau myli sūnelius. Paaiškėjo, kad tyrimo dalyvės dažniau linkusios kritikuoti dukras nei sūnus. Taip pat jos pripažino, kad turi stipresnį ryšį su sūnumis. Įdomu tai, kad mamos palankiau vertino tas pačias charakterio savybes, kai jas demonstravo berniukai – įvardijo kaip juokingus, žaismingus, šelmiškus. Tačiau dukras matė kaip linkusias ginčytis, nepaklusnias. Beveik pusė tyrime dalyvavusių motinų teigė žinančios, kad blogai skirtingai elgtis su berniukais ir mergaitėmis dėl jų lyties. Vis dėlto 90 % jų pripažino, kad nuolaidžiauja sūnums, o dukroms ne. Viena iš penkių tyrime dalyvavusių mamų pripažino, kad ignoruoja sūnaus elgesį, už kurį bartų dukrą.

 

2017-aisiais tyrimą atliko ir JAV mokslininkai. Šioje studijoje dalyvavo sūnus ir dukras iki 4-erių auginantys tėčiai. Jie 48 val. su savimi turėjo garsą įrašantį aparatą. Ištyrus paaiškėjo, kad dalyviai daugiau dėmesio skyrė dukroms – net 60 % daugiau laiko praleido dėmesingai bendraudami. Su dukromis daugiau kalbėjosi ir žaidė, buvo joms švelnesni. Pasak mokslininkų, dukrų tėčiai net penkis kartus daugiau joms dainavo, su jomis kalbėjosi apie jausmus. O su sūnumis tėčiai žaidė šiukštesnius žaidimus ir neskyrė tiek daug dėmesio.

 

Mamos lepina sūnus, tėčiai – dukras

 

Tačiau kas lemia tokią išskirtinę mamų meilę sūnums, o tėčių – dukroms? Tvirto ir aiškaus atsakymo nėra. Visgi mokslininkai turi tam tikrų hipotezių. 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad I nėštumo trimestrą daug moterų jaučia pykinimą, šleikštulį. II trimestrą taip jautėsi tik nešiojusios berniukus. Mokslininkai padarė išvadą, kad taip yra todėl, jog vyriškosios lyties vaisius pažeidžiamesnis. Tad esą dar besilaukiančiai mamai susiformuoja noras globoti ir apsaugoti savo berniuką. Kitas tyrimas parodė, kad mergaitės vaikystėje yra labiau subrendusios, lengviau įveikia tenkančius iššūkius. Berniukai jautresni. Todėl mamos juos labiau saugo ir taip užsimezga ypatingas ryšys. Be to, pasak psichologų, mama gali pasąmoningai jausti dukters konkurenciją. Taigi, kai kurios mamos nejučia emociškai šaltesnės su dukromis.

 

Tėčiai į dukreles žvelgia kaip į princeses – lepina, globoja ir saugo. Sūnus jie auklėja griežčiau. Tėčiams norisi iš berniukų išauginti tikrus vyrus, paruošti gyvenimo iššūkiams. Tad jie mažiau lepina sūnus, moko gyvenimo tiesų. Berniukams pasiekus paauglystę, tarp tėčių ir sūnų gali išsivystyti tam tikra konkurencija. Tokio amžiaus berniukai pradeda abejoti tėčių gyvenimo pasirinkimais ir jiems priešintis. Sūnūs atranda asmeninį vyriškumą ir nutolsta nuo tėvo. O dukros ir toliau su tėčiais išlaiko tvirtą ryšį.

 

Side,View,Of,Laughing,Man,And,Girl,Hugging,And,RubbingTėtis – pirmasis vyras dukros gyvenime

 

Tyrimai rodo, kad dukros turi tokį ypatingą ryšį su tėvu ne tik dėl to, jog lepinamos. Tėčio vaidmuo be galo svarbus dukros emociniam vystymuisi ir visam tolesniam būviui. Psichologai pastebi, kad tėtis – pirmasis vyras dukros gyvenime. Tad jis formuoja supratimą apie santykius su vyrais. Augdama mergaitė mato tėčio pavyzdį – kaip bendrauja su mama, kaip elgiasi santykiuose. Pagal tai ji susidaro įspūdį, koks turi būti tikras vyras. Ne veltui sakoma, kad dukros renkasi vyrą, kuris panašus į tėtį. Mokslas įrodė, kad taip yra iš tikrųjų. Todėl tvirtas tėvo ir dukters santykis be galo svarbus. Jei mergaitė tėvų šeimoje matė meilę ir rūpestį, ji to ieškos ir suaugusi. Tačiau jei tėvo elgesys buvo smurtinis, įžeidžiantis, dukra ateityje greičiausiai megs santykius su toksiškais vyrais.

 

Taip pat įrodyta, kad gerą santykį su tėvu palaikančios dukros yra fiziškai ir emociškai sveikesnės. Labiau pasitiki savimi, rečiau jaučia nerimą ir stresą. Tvirtą ryšį su tėvu puoselėjančios dukros geriau mokosi, vėliau joms labiau sekasi karjeros srityje. Ne viena studija parodė, kad gerai su tėčiais sutarančios moterys dažniau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Palankių santykių su tėčiu nebuvimas laikomas viena iš valgymo sutrikimų priežasčių. Svarbu ir tai, kad komplimentų iš tėčio sulaukiančios mergaitės labiau myli savo kūną.

 

Pasak psichologų, dukros ir tėvo santykiuose egzistuoja trys fazės. Pirmoji prasideda mergaitės vaikystėje, kai ji mato tėtį kaip superherojų. O šis ją laiko mažąja princese, lepina ir globoja. Ši fazė be galo svarbi mergaitės protiniam ir emociniam vystymuisi. Antroji fazė apima paauglystę. Dukra gali maištauti ir nutolti nuo tėvo. Tad svarbu stengtis išlaikyti kuo gražesnį ryšį, nepamiršti komplimentų dukrai, atvirų pokalbių, kokybiško laiko kartu. Taip pat būtina, kad tėvas paauglei dukrai savo elgesiu toliau rodytų pavyzdį. Žvelgdama į tėvą, mergaitė galvoje dėlioja būsimo vyro savybes. Todėl ryšys su tėvu gali nulemti jos ateities romantinius santykius. Trečioji fazė – dukros branda jai sulaukus 21 metų. Dukros ir tėvo santykiai tampa dar tvirtesni, atsiranda didesnis abipusis pasitikėjimas. Suaugusi dukra ir tėvas jau gali bendrauti kaip draugai, vienas kitą palaikyti ir duoti neįkainojamų patarimų.

 

Mama – svarbiausia sūnaus globėja

   

Kokie tėčiai reikšmingi dukroms, tokios mamos yra svarbios sūnums. Žinoma, jos be galo myli ir dukras, o tėčiai – berniukus. Tačiau mamos ir sūnaus ryšys tiesiog ypatingas – be galo tvirtas ir sykiu švelnus. Neaišku, kas tiksliai lemia tokį stiprų santykį. Vaikystėje berniukai būna jautresni. Pasak psichologų, taip yra todėl, kad jų smegenys gamina mažiau stresui atsparių hormonų. Mergaitės gimsta atsparesnės stresui. Galbūt dėl to mamos jautriau ir empatiškiau žvelgia į berniukus.

 

Studijos rodo, kad geras ryšys su mama sūnums ypač svarbus, nes daro įtaką visam tolesniam gyvenimui. Tyrimai parodė, kad tvirtą santykį su motinomis turintys vaikinai yra intelektualesni, geriau moka valdyti emocijas. Taip pat turi mažiau elgesio problemų, nelinkę kvailai rizikuoti. Su mamomis gerus santykius palaikantys vyrai pasiekia didesnių akademinių ir karjeros aukštumų, labiau pasitiki savimi, dažniau lydimi sėkmės. Santykis su motina svarbus vyro ateities santykiams. Bendraudamas su mama išmoksta bendrauti su moterimis, susidaro įspūdį, kokia turi būti būsima žmona. Tad jei santykis su mama yra blogas, vyras ateityje gali nepagarbiai elgtis su moterimis arba megzti santykius su toksiškomis asmenybėmis.

 

Mamos meilė berniukui ypač svarbi vaikystėje. Šiuo laikotarpiu mažajam labiausiai norisi saugumo, empatijos ir atjautos. Tad nuo santykio su mama priklauso sėkmingas fizinis ir protinis vystymasis. Prasidėjus paauglystei gali kilti iššūkių, nes berniukui svarbesni draugai. Bičiulių rate jis nenorės pasirodyti mamyčiuku, tad santykiai su mama gali pakrikti. Tačiau ryšį vis tiek galima išlaikyti artimą, ypač jei jis toks buvo nuo vaikystės. Paauglys iš mamos nori švelnumo, tačiau ir supratimo, kad jis užaugo ir nebėra mažas berniukas. Sūnui suaugus, jo santykiai su mama dažnai dar labiau sutvirtėja. Vaikystėje reikalavęs mamos globos, sūnus jau pats gali ją pagloboti, padėti sprendžiant kasdienius iššūkius.

 

Kai santykiai tampa toksiški

   

Stiprus mamos ir sūnaus santykis kartais nueina per toli. Kai kurios motinos iš didelės meilės ima per daug globoti sūnus ir atsisako pripažinti, kad jie jau suaugo. Tuomet mamos ir sūnaus santykis virsta toksišku. Tokios moterys tarsi gyvena sūnų gyvenimus, riboja jų savarankiškumą. Tad jų sūnūs užauga nepasitikintys savimi, stokoja kasdienių įgūdžių, bijo patys priimti sprendimus. Net ir suaugę dažnai skambina mamai, klausia jos patarimo dėl kiekvienos smulkmenos. Neretai tokie vyrai taip ir lieka nesukūrę savo šeimos. Jų motinoms visos kandidatės į sūnaus širdį atrodo per prastos. Tad jos atbaido merginas arba įkalba sūnų nepradėti su jomis santykių. O jei tokiam vyrui pavyksta sukurti šeimą, mama ima kištis į jo ir žmonos ryšį. Taip elgiasi ne iš piktumo. Tiesiog įsitikinusi, kad tik ji žino, kas geriausia sūneliui. Tačiau taip jam kenkia ir neleidžia gyventi savo gyvenimo.

 

Dar vienas pavojus – tvirtą santykį su sūnumi turinti mama su juo gali elgtis kaip su vyro pakaitalu. Taip kartais nutinka po skyrybų ar sutuoktinio mirties. Tokiu atveju mama nejučia ima reikalauti iš sūnaus emocinės paramos ir praktinės pagalbos, užuot pati jam tai suteikusi. Toks elgesys itin pavojingas. Pasak psichologų, vaikui užkraunama per didelė atsakomybė. Juk suaugusieji turi padėti vaikams spręsti problemas, o ne atvirkščiai. Vaikai ir paaugliai dar neturi tiek patirties ir brandos, kad galėtų tėvams tapti emociniu ramsčiu. Tad juos apkrovus savomis problemomis, vaikai jausis bejėgiai ir praradę viltį. Tyrimai rodo, kad sutuoktinio pakaitalais tėvams buvę vaikai susiduria su emocinio vystymosi problemomis. Užaugę sunkiau susidoroja su savomis emocijomis, jiems sunku pasitikėti kitais ir megzti artimus santykius. Netgi labiau rizikuoja susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais.

 

Tad psichologai pataria nepamiršti paleisti atžalų. Tai ypač aktualu tvirtą ryšį su sūnumis turinčioms mamoms. Nors ir kaip mylėtumėte vaiką, užaugęs jis turi gyventi savo gyvenimą ir pats spręsti problemas. Jei viską atliksite už jį, sūnus neįgis reikiamų įgūdžių ir amžinai liks pusiau vaiku. Nebijokite, kad mažiau bendraujant jūsų ryšys susilpnės. Taip nenutiks, priešingai – santykiai taps tvirtesni ir sveikesni. O jei išgyvenate sunkų laikotarpį, geriau apie tai pasikalbėkite su drauge, broliu ar seserimi, psichologe. Neapkraukite savo problemomis nepilnamečių vaikų, nes jie dar per maži suprasti ir padėti.

 

Būdingi kompleksai

   

Kalbėdami apie mažų vaikų santykį su priešingos lyties tėvais, psichologai išskiria Edipo ir Elektros kompleksus. Tai – normalus vaiko raidos etapas. 3–6 m. mažyliai (vieni stipriau, kiti mažiau) ima jausti potraukį priešingos lyties tėvui ir priešiškumą tos paties lyties tėvui. Tad maži berniukai prisiriša prie mamos ir ima pavydėti jos tėčiui. Berniukas gali vadinti mamą savo meile, kalbėti, kad užaugęs ves mamytę. Kartais sako, kad mamą myli labiau už tėtį. Taip pat gali konkuruoti su tėvu dėl jos dėmesio. Elektros kompleksą išgyvenanti maža dukrelė pradeda konkuruoti su mama dėl tėčio, stengiasi būti gražesnė ir geresnė už motiną, rodo daugiau meilumo tėvui. Šis etapas išaugamas šeštaisiais gyvenimo metais.

 

Norint, kad jis praeitų sklandžiau, psichologai pataria atžalų dėl jų elgesio nebarti ir neišjuokti. Taip pat labai svarbu, kad tėtis ir mama nepultų konkuruoti su dukra ar sūnumi. Tėvas, kurio dėmesio vaikas siekia, turėtų toliau bendrauti su juo kaip įprastai, nepriimant vaiko siūlomų žaidimo taisyklių. Pasak psichologų, jei tėtis sūnų už perdėtą dėmesį mamai ims barti, jis gali užaugti nepasitikintis savimi. O jam leidžiant tėtį nugalėti, užauginsite Don Žuaną, kuris vėliau sieks užkariauti visas sutiktas moteris. Tad padėkokite vaikui už jo rodomą dėmesį, tačiau neleiskite nuvertinti tėčio ar mamos. Laiką leisdami visiems kartu rodykite vaikams, kad jūsų santykiai puikūs. Vaikščiokite susikabinę rankomis, apsikabinkite. Jei šiuo metu santykiai atvėsę, problemas su mylimuoju spręskite už uždarų durų. Neapkraukite jomis vaikų, nes taip iškreipsite jūsų santykį ir sukelsite žalos atžalų emociniam vystymuisi.

 

Vaikui išgyvenant Edipo (Elektros) kompleksą, svarbu, kad tos pačios lyties tėvas ieškotų būdų užmegzti stipresnį ryšį. Tėtis su sūnumi kartu gali iškrėsti išdaigą, nors mama tai ir draudė. O mama su dukra drauge užsiimti kita smagia veikla. Taip ryšys stiprės, mažiau kils noras konkuruoti.

 

Svarbiausia – šeima

 

Mamos ir sūnaus bei tėčio ir dukros ryšys išties ypatingas. Vis dėlto tai nereiškia, kad mamos nemyli dukrų, o tėčiai – sūnų. Šie santykiai irgi be galo reikšmingi ir svarbūs. Žvelgdami į tėvą, sūnūs mokosi būti vyrais. Dukros iš mamų semiasi moteriškumo, švelnumo. Mama dukrą supranta geriau nei bet kas kitas. Tėtis puikiai pažįsta sūnų ir žino, su kokiais iššūkiais jam teks susidurti. Tad verta puoselėti tvirtą ryšį tiek su mama, tiek su tėčiu. Juk abu tėvai atlieka didžiulį vaidmenį gyvenimo kelionėje.

 

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė