Pokyčiai – gyvenimo variklis

Gyvenime nėra nieko pastoviau už pokyčius. Norime jų ar ne, jie vyksta. Vieni tyliai ir nepastebimai, kiti užgriūva staiga ir kardinaliai apsuka gyvenimą 180 laipsnių kampu. Kartais pokyčius inicijuojame patys, o kartais jų vengiame it velnias kryžiaus. Kuo jie mums svarbūs, kodėl vieni jų siekia, kiti baiminasi? Kaip prisijaukinti neišvengiamą gyvenimo kaitą?

Ne tik neišvengiami, bet ir reikalingi

Sakoma, jeigu patys nekursime pokyčių, pokyčiai kurs mus. Vienaip ar kitaip jie gyvenime neišvengiami, nors dažnai jų bijodami mėginame priešintis. Keletas priežasčių, kodėl pokyčiai reikalingi:

Skatina asmenybės augimą. Gyvendami komforto zonoje, kur viskas puikiai pažįstama ir lengvai įveikiama, stovime vietoje. Pokyčiai pastato į nepatogią padėtį, kuri skatina mokytis naujų dalykų, iš naujo pažinti save ir supantį pasaulį, susidurti akis į akį su savo stiprybėmis ir silpnybėmis, ieškoti išeičių. Kiekvienas pokytis, net tas, kuris nuveda ne ten, kur norėtume, yra vertinga pamoka.

Moko lankstumo. Liaudies išmintis sako: lenk medį, kol jaunas. Iš tiesų, jį reikėtų lenkti visą gyvenimą, tuomet jis niekada nesulūš. Lygiai taip pat grūdina pokyčiai – jie skatina prisitaikyti prie naujų situacijų, atrasti vis naujas savo puses. Visa tai leidžia nepalūžti susidūrus su netikėtais gyvenimo iššūkiais.

Suteikia naujų galimybių. Pokyčiai, kad ir su kuo jie būtų susiję, – nauja vieta, nauja veikla, gal naujais žmonėmis, visuomet reiškia naujas galimybes. Kartais reikia žengti vos kelis žingsnius į šalį nuo kelio, kuriuo visą laiką ėjote, kad pamatytumėte naujai atvertas duris.

Tobulina vertybių sistemą. Nors kai kurios vertybės yra amžinos ir nekintančios, greičiausiai sutiksite, kad yra ir tokių, kurios atrodė svarbios prieš daugelį metų, o dabar tik verčia nusišypsoti. Viskas dėl to, kad keičiantis gyvenimo sąlygoms keičiamės ir patys. Pokyčiai skatina iš naujo permąstyti tai, kas mums svarbiausia, ir susidėlioti prioritetus.

Sniego gniūžtės efektas. Kartais susiduriame su sunkiai įveikiamomis užduotimis ir nerasdami išeities nuleidžiame rankas. Tuomet praverčia maži pokyčiai, transformuojantys esamą situaciją žingsnis po žingsnio, kol galiausiai pastebime, kad įvyko ir didysis, iš pradžių neįmanomas atrodęs pokytis. Lygiai taip pat, kaip sniego gniūžtė gali sukelti sniego laviną. Maži dalykai gali kalnus nuversti!

Ugdo stiprybę. Ne veltui sakoma, kad tai, kas mūsų nepražudo, padaro stipresniais. Lygiai taip ir su gyvenime vykstančiais pokyčiais – jie ugdo vidinę stiprybę, kol galiausiai pradedame pasitikėti savimi ir užuot vengę pokyčių, patys juos kuriame.

Žudo rutiną. Nors rutina gali atrodyti kaip saugumo sinonimas, tai tik apgaulė. Iš tiesų ji stabdo it pančiai, neleidžiantys judėti pirmyn. Tai tas pats, kas skaityti vis tą patį knygos skyrių bijant, kad tai, kas vyks toliau, mums gali nepatikti. Pokyčiai priverčia versti puslapį pirmyn ir pradėti naują jaudinančią istoriją.

Kodėl jų bijome?

Viename psichologiniame tyrime grupė žmonių žiūrėjo į paveikslą, apie kurį buvo pasakyta, kad jis nutapytas 1905 m. Kita grupė žiūrėjo į tą patį paveikslą, tik buvo informuota, jog jis sukurtas 2005 m. Pirma grupė meno kūrinį įvertino geriau nei antra. Viskas paaiškinama paprastai: mums labiau patinka tai, kas egzistuoja ilgą laiką. Tai siejama su saugumu, užtikrintumu, patikrintomis vertybėmis. Žinant šį faktą tampa akivaizdu, kodėl dauguma taip nemėgsta pokyčių. Nemažai žmonių taip bijo netikrumo, kad verčiau rinktųsi būti nelaimingi, o ne neužtikrinti. Taip gimsta situacijos, kai, žiūrint iš šono, žmogus tikrai turėtų kažką keisti savo gyvenime, nes esamoje situacijoje jaučiasi prastai, bet nieko nesiima. Neurologiniai tyrimai atskleidžia, kad neapibrėžtumą, kuris neatsiejamas nuo pokyčių, smegenys vertina panašiai kaip klaidas. Taigi tokią būseną norime tuoj pat ištaisyti, kad vėl jaustumės patogiai. Taip jau yra, kad smegenys sukurtos taip, kad žinojime rastų ramybę.

Be to, pokyčių baimė stipriai susijusi su praradimo, pralaimėjimo baime. Bijome prarasti tai, ką turime gero, o kartais ir blogo. Net netenkinantys dalykai gyvenime, jeigu egzistuoja gana ilgą laiką, teikia savotišką komfortą, nes ta būsena jau gerai pažįstama, sava ir, kad ir kaip būtų paradoksalu, turi raminantį poveikį dėl savo nuspėjamumo.

Galiausiai pokyčiai asocijuojasi su kontrolės praradimu. Ypač jei vyksta ne mūsų iniciatyva. Tuomet galime jaustis bejėgiai, tarsi įspeisti į kampą. Tai kelia nerimą, stresą ir trikdo emocinę sveikatą.

Skirtumai tarp pokyčių (ne)mėgėjų

Nors daugeliui pokyčiai kelia didesnę ar mažesnę baimę, vieni jų vengia kaip tik galėdami, o kiti nuolat siekia ir laiko tai gyvenimo varikliu. Psichologų manymu, tam didžiausios įtakos turi asmenybės tipas. Visgi prisijaukinti pokyčius gali kiekvienas. Tai padaryti naudinga, nes tie žmonės, kurie lengvai prisitaiko prie besikeičiančių situacijų, turi įvairiausių privalumų lyginant su tais, kurie pokyčių vengia:

81 % pokyčių mėgėjų yra plačių pažiūrų, geba į tą pačią situaciją pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Taip pat yra mentaliai lankstesni. Tokiomis savybėmis gali pasigirti tik 48 % pokyčių vengiančių asmenybių.

89 % pokyčius mėgstančių žmonių trokšta naujų žinių, nuolat tobulinasi, plečia akiratį. Taip elgiasi vos 50 % pokyčių nemėgstančių asmenybių.

87 % pokyčių mėgėjų gali pasigirti dvasiniu ir mentaliniu tvirtumu, dideliu pasitikėjimu savimi, savigarba sau ir aiškiomis vertybėmis. Tą patį galima pasakyti tik apie 40 % žmonių, kuriems pokyčiai kelia siaubą.

78 % pokyčių mėgėjų labai kūrybingi ir leidžia šiai savybei skleistis dar plačiau. Moka mąstyti už įprastų ribų, yra inovatyvūs. Deja, vos 42 % pokyčių vengėjų pasižymi tokiomis pat savybėmis.

72 % pokyčius mėgstančių žmonių geba motyvuoti save, jiems nereikia postūmio iš šalies. Net tada, kai situacija susijusi su kažkuo nemaloniu, sunkiomis užduotimis. Tokią motyvaciją turi tik 40 % pokyčių vengiančių asmenybių.

85 % pokyčių mėgėjų nepasiduoda tol, kol nepasiekia tikslo. Taip elgiasi 55 % pokyčių vengėjų.

76 % pokyčių nebijančių žmonių jaučiasi gerai patirdami tam tikrą spaudimą. Jie lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis. Vos 22 % pokyčių bijančių žmonių patirdami tam tikrą spaudimą nepalūžta.

Nors kai kurių pokyčių galime išvengti, pasaulis bet kokiu atveju progresuos – su ar be mūsų. Vienintelis tinkamas dalykas, ką galite daryti pasikeitus darbui, atsiradus naujam šeimos nariui, įvykus skyryboms, patyrus netektį, kardinaliai pasikeitus gyvenimo sąlygoms, yra prisitaikyti. Kitu atveju liksite nuošalyje ir skęsite kančiose. Gyvenimo traukinys juda į priekį ir tik nuo jūsų priklauso, ar įšoksite į tinkamą vagoną ir patogiai keliausite, ar nuolat piktindamiesi ir nerimaudami bėgsite iš paskos.

Kaip įveikti pokyčių baimę?

Už pokyčių (ne)mėgimą atsakingas asmenybės tipas, kurio pakeisti negalime. Todėl ir nuoširdžiai pamėgti pokyčius, jeigu iki šiol jų visiškai nemėgote, sunku ar net neįmanoma. Visgi tai nereiškia, kad privalote jų bijoti. Įveikti pokyčių baimę gali kiekvienas. Keletas naudingų patarimų, kaip lengviau tai padaryti:

Suburti palaikymo grupę. Kiekvieną bauginančią situaciją lengviau įveikti, jeigu tai darome ne vieni. Todėl apsupkite save artimais, patikimais žmonėmis, kurie susidūrus su kardinaliais ir bauginančiais pokyčiais jus parems, išklausys, paguos, motyvuos, gal net suteiks apčiuopiamą pagalbą. Aiškiai sau įvardijant žmones, kuriais galima pasitikėti, kai bus sunku, tampa ramiau užklupus netikėtiems išbandymams.

Mokytis atpažinti emocijas ir su jomis dorotis. Dažnai užklupus baimei ji mus apakina ir nė nesistengiame įžvelgti, kas už jos slypi. Taip vyksta ir susidūrus su dideliais bei bauginančiais pokyčiais. Tuomet svarbu sustoti ir leisti sau paanalizuoti, kokie jausmai užgimsta, iš ko jie kyla ir ką su jais galėtume padaryti, kad jaustumės geriau. Dažnai už pokyčių baimės slypi nežinomybės, pralaimėjimo, nesėkmės baimė. Kai aiškiai sau įvardijate, kas konkrečiai kelia nerimą, tampa lengviau su tuo susidoroti. Jeigu nepavyksta, nebijokite pagalbos kreiptis į psichoterapeutą.

Būti čia ir dabar. Pokyčiai atrodo bauginantys, nes galvodami apie juos imame projektuoti ateitį. Deja, dažniausiai piešiame baisiausius scenarijus – viskas dėl to, kad žvelgiame per baimės ir nerimo prizmę. Todėl svarbu mokytis būti čia ir dabar. Tam praverčia sąmoningo dėmesingumo praktikos, tarp jų ir meditacija. Ateitis kuriama dabar, tad negalvokite, kas nutiks rytoj, po savaitės ar metų. Susitelkite į tai, kas vyksta dabar ir ką galite padaryti šiuo metu.

Paleisti perfekcionizmą. Norint mažiau bijoti pokyčių, pirmiausia reikia paleisti nerealistinius lūkesčius. Tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime tobulumo siekis tik vargina, kelia nerimą ir skatina pokyčių baimes. Juk tai, kas nauja, niekada nebūna tobula. Visuomet reikia laiko, pastangų, žinių ir naujų įgūdžių, kad pamažu nušlifuotume aštrius kampus ir viskas stotų į savo vėžes. Taip ir su kardinaliais pokyčiais – nenorėkite, kad akimirksniu viskas būtų gerai ir patogu. Jaukinkitės naują save ir naują realybę pamažu.

Ypatingas laikotarpis – vidurio amžiaus krizė

Ramų šeiminį gyvenimą gyvenęs, šiek tiek papildomų kilogramų sukaupęs, vakarais patogiai ant sofos įsitaisęs vakarines žinias žiūrintis vyriškis staiga virto sportišku naujausio modelio automobilį vairuojančiu stilingu nuotykių mėgėju? Diagnozė aiški – vidurio amžiaus krizė! Būtent taip stereotipiškai ji vaizduojama. Šis gyvenimo laikotarpis nėra pramanas, tik visuomenėje jis hiperbolizuotas. Sulaukus vidutinio amžiaus, dažniausiai apie 40 m., iš tiesų nemažai žmonių – ne tik vyrų, bet ir moterų – ima trokšti tam tikrų pokyčių, net jeigu niekada jų nemėgo ar net vengė.

Daugelis vidutinio amžiaus žmonių gyvena rutinišką gyvenimą, viskas jau nusistovėję, didžiausi tikslai jau lyg ir pasiekti. Gali atrodyti, kad geriausi laikai jau praeityje. Anaiptol! Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad žmogaus laimės pokytis per gyvenimą primena U formą. Jaunystėje būna savo pike, o artėjant vidutiniam amžiuj stipriai leidžiasi žemyn. Štai jums ir vidurio amžiaus krizė! Laimė, vėliau kreivė natūraliai ima kilti aukštyn, tad vyresnio amžiaus atstovai vėl ima jaustis laimingi kaip jaunystėje ar net labiau.

Kaip suprasti, kad žmogus susiduria su vidurio amžiaus krize? Jis jaučia bendrą laimės pojūčio sumažėjimą, gali atrodyti, kad gyvenimas tapo beprasmis. Nuolat kamuoja abejonės, menka savivertė. Gali pasitaikyti liūdesio, pykčio, nevilties epizodų. Kamuoja nepastovi nuotaika. Dėl viso to imama trokšti pokyčių, įrodyti sau ir kitiems, kad dar yra šio to vertas. Paprastai ima skirti daugiau dėmesio savo išvaizdai, gali kilti minčių apie darbo metimą ar net santykių nutraukimą ir naujų plotų tyrinėjimą. Drastiški pokyčiai šiuo metu gali atrodyti tinkamiausias sprendimas. Tarsi būtų galima išplėšti seną knygos lapą ir tuoj pat atversti visiškai švarų, gražų, laukiantį naujų smagių istorijų.

Tinkamai nesuvaldant šio iššūkių kupino gyvenimo etapo galimi drastiški ir destruktyvią jėgą turintys pokyčiai. Todėl susidūrus su vidurio amžiaus krize svarbu nedaryti skubotų sprendimų, leisti sau paanalizuoti, iš kur kyla tam tikri jausmai, nepasitenkinimas. Prieš priimant sprendimus svarbu gerai apgalvoti, kur tai nuves. Kartais prireikia ne tik artimųjų, bet ir profesionalo pagalbos, kad žmogus iš naujo suvoktų, kas esąs, kokios jo vertybės ir ko toliau norėtų siekti. Vidurio amžiaus krizė kiekvienam trunka įvairiai – vieniems kelis mėnesius, kitiems ir kelerius metus. Bet tai visuomet praeina, reikia tik mokėti išbūti ir išlaukti bei, žinoma, nepridaryti visa naikinančių klaidų.

Kitu kampu…

Pagal numerologiją, žmogaus gyvenimas kasmet skirstomas į 7 ciklus, kurių kiekvienas tinkamas skirtingai veiklai. Esą tik atsižvelgę į šiuos ciklus galite žinoti, ką būtent dabar gyvenime turite keisti ir veikti, kad būtumėte laimingi. Kuriame cikle esate dabar, galite apskaičiuoti pagal gimimo datą. Kiekvienas ciklas trunka apie 52 dienas ir kartu sudaro metus, o vėliau kartojasi iš naujo. Pirmasis asmeninių metų ciklas prasideda žmogaus gimimo dieną ir trunka 52 dienas. Pavyzdžiui, jeigu gimėte lapkričio 25 d., tuomet šio ciklo ribos bus nuo lapkričio 25 d. iki sausio 16 d. Antrą ciklą gausite prie paskutinės datos pridėję dar 52 dienas, taigi jo ribos bus sausio 17–kovo 8 d. Tokiu būdu vis pridėdami po 52 dienas sužinosite visus 7 savo asmeninius metų ciklus.

I metų ciklas. Tinkamas metas ateičiai kurti. Bet pokyčiai turėtų būti orientuoti į asmeninės naudos siekimą. Geras laikas išbandyti naujas veiklas, ypač profesinėje srityje. Palanku plėsti akiratį keičiant įprastą aplinką, mokantis kalbų, susipažįstant su naujais žmonėmis.

II metų ciklas. Tinkamas metas pozityviems, staigiems ir daug energijos nereikalaujantiems pokyčiams bet kurioje gyvenimo srityje. Ypač palanku kraustytis ar būstą renovuoti. Šiuo metu priimant sprendimą, ką reikėtų keisti, naudinga vadovautis intuicija ir jausmais. Svarbiausia, kad visi šiuo metu vykstantys pokyčiai būtų valdomi jūsų rankomis.

III metų ciklas. Palankus periodas profesiniams pokyčiams, ypač susijusiems su kvalifikacijos kėlimu. Moterims geras laikotarpis priimti svarbius sprendimus asmeniniame gyvenime, o vyrams dabar tam kaip tik ne laikas.

IV metų ciklas. Tinkamas metas pokyčiams, susijusiems su dvasiniu, mentaliniu pasauliu, asmeniniais talentais. Geras laikas ilgai brandintas mintis paversti realybe. Galimas susidomėjimas religiniais, egzistenciniais klausimais, ir tai pakeis nusistovėjusias vertybes.

V metų ciklas. Vienas palankiausių laikotarpių pokyčiams. Galima drąsiau rizikuoti finansų srityje. Puiku pradėti verslą, įsigyti nekilnojamojo turto, siekti aukštesnių pareigų. Pats metas spręsti įsisenėjusius nesutarimus, teisinius klausimus. Palanku keisti vietą, susipažinti su naujomis kultūromis, dar neregėtais kraštais. Galima kurti ilgalaikius santykius, netgi kelti vestuves.

VI metų ciklas. Atsipalaidavimo metas, kai nesinori imtis jokių rimtų pokyčių. Todėl galima keisti malonias smulkmenas: atnaujinti įvaizdį, pradėti sportuoti, keliauti ir pakeisti aplinką, pradėti sveikiau gyventi. Ypač palanku keisti šeiminę padėtį – megzti pažintis, tuoktis, pradėti naują gyvybę.

VII metų ciklas. Laikas, kai pokyčiai gali užgriūti nelauktai ir sukelti nemažai galvos skausmo. Į juos verčiau žiūrėti kaip į pamoką, mat tai, kas vyksta – neišvengiama. Savo noru rimtų pokyčių dabar geriau nesiimti.

Įdomu