Veikiausiai daugeliui teko girdėti, kad tie, kurie nemoka jausti laimės vienumoje, nesugebės jos rasti ir poroje. Mat tik tuomet, kai žmogus iš tiesų moka save mylėti, sėkmingai geba gyvenimu dalintis su kitais. Ši psichologinė sąlyga nėra absoliuti. Visgi ne be priežasties tiek psichologai, tiek gyvenimo mokytojai pirmiausia ragina pažinti ir pamilti save, o tik tada kurti santykius. Pasirodo, save mylintį ir savus poreikius suvokiantį žmogų ne tik lengviau įsimylėti, bet ir mylėti ilgiau nei trejus metus.

 

Lašelis laisvės ir laiko sauCute,Girl,With,Heart,Shaped,Long,Hair.,Self,Care,,Love

   

Įsimylėti lengva, o štai meilės jausmą išlaikyti gerokai sunkiau. JAV antropologės Helenos Fisher tyrimų duomenimis, santykių pradžioje organizmas išskiria didelę laimės hormono dopamino dozę. Dopaminas intensyviai veikia smegenis, tad su nauju mylimuoju norisi praleisti kuo daugiau laiko, viską daryti kartu, viskuo dalintis. Tokia trauka pasirūpino pati gamta tam, kad pora išbūtų kartu tiek laiko, kiek reikia užsimegzti naujai gyvybei, ir drauge rūpintųsi, jog vaikas išgyventų. Visa tai neskamba romantiškai, tačiau šią tiesą tikrai pravartu įsisąmoninti. Praėjus vidutiniškai 2–3 metams hormonai stabilizuojasi ir žmonės pradeda prisiminti, jog turi savo individualumą bei asmeninę erdvę. Štai tuomet patiriama vadinamoji trejų metų krizė. Ji gali ištikti ir anksčiau, pavyzdžiui, vos po metų, arba gerokai vėliau (po 7–10 metų). Tačiau šis procesas neišvengiamas ir visiškai natūralus. Ir jis nekeltų problemų, jeigu abu partneriai neturėtų neadekvačių lūkesčių. Nuo pat santykių pradžios, ypač apsigyvenus kartu bendruose namuose, savaime pradeda formuotis asmeninės erdvės taisyklės. Tai beveik nepastebimi teritorijos žymėjimo ženklai, pavyzdžiui, mėgstamiausia kėdė, kambarys ar puodelis. Psichologai tikina, kad tai pasąmoningas mėginimas įsitvirtinti erdvėje ir taip užtikrinti stabilumą bei saugumą. Ir to instinktyviajam protui reikia net tada, kai bendra erdve dalijamasi su romantinių santykių partneriu.

 

Turbūt ne vienam teko susidurti su nepasitenkinimu, kai mėginama įsitaisyti partnerio lovos pusėje, neįprastoje vietoje padedami daiktai ar rytais kava įpilama ne į tą puodelį. Tai iš tiesų tėra smulkmenos, tačiau pasąmonėje reiškia ne ką kitą, o iššūkį laisvei ir autoritetui. Būna atvejų, kai nesutarimai dėl kasdienių smulkmenų tampa milžiniškų ginčų ir galiausiai skyrybų priežastimi. Visi šie ženklai nesaugių ir savęs nemylinčių asmenybių priimami kaip atstūmimas. Mokslininkų manymu, skyrybų statistika nebūtų tokia bauginanti, jeigu žmonės geriau suprastų, kas vyksta jų pasąmonėje ir mokytųsi rasti dermę tarp intymumo ir individualumo. Mat tuomet, kai nėra vietos asmeninei erdvei, kai asmeninės ribos išnyksta ir tampa tiesiog abstrakčiu „mes“, sunku kalbėti apie laimingus santykius ar laisvę būti pačiu savimi. Visgi tam tikru momentu būtina sąmoningai nubrėžti asmenines ribas. Mat būtent aiškios ribos formuoja santykį su kitu žmogumi. O tvarus santykis nereiškia „mes viską darome kartu“. Tikrai nuoširdūs ir ilgai trunkantys meilės santykiai reiškia gebėjimą pasirūpinti savimi, gerbti kito žmogaus prioritetus ir suderinti lūkesčius. Šie dalykai būtini psichikos stabilumui ir komfortui. Juk natūralu norėti ne tik pačiam jaustis gerai, bet ir leisti pajusti laimę partneriui. Ir šioji laimė poroje susideda ne iš priklausomybės vienam nuo kito, bet iš bendrų ir individualių ritualų. Tyrimai rodo, kad labiausiai gyvenimu patenkinti tie žmonės, kurie turi hobių, draugų ir bent tris kartus per savaitę skiria laiko tik sau.

 

Programuojamas partnerio elgesys

 

Deja, dauguma žmonių baiminasi, kad pasakę partneriui, jog nori kelias valandas praleisti vienumoje, ne tik įskaudins mylimą žmogų, tačiau ir sukels grėsmę santykiams. Ir taip iš tiesų gali nutikti, jeigu abu arba vienas iš partnerių nemyli savęs ir negeba priimti savo individualumo. Visgi sena išmintis byloja, kad iš tuščio ąsočio į taurę nieko neįpilsi. Vadinasi, nemylėdami savęs ir nesirūpindami savais poreikiais ilgainiui neturėsime jėgų mylėti ir rūpintis brangiausiais žmonėmis. Psichologai sako, jog mylėti save labai svarbu, nes nuo pagarbaus požiūrio ir elgesio su savimi priklauso daug dalykų. Vienas jų – stabilūs santykiai. Meilė sau turėtų apimti kelis svarbiausius aspektus. Visų pirma – meilę ir pagarbą savo kūnui. Tai reiškia, kad jį reikia tinkamai maitinti, mankštinti ir leisti pailsėti. Šiuolaikiniai psichologai pastebi, kad daug žmonių negeba priimti savo kūno ir jo gerbti. Nuolat kritikuoja formas, ūgį, svorį, bet tikisi, kad partneris tuo kritikuojamu kūnu žavėsis ir jaus potraukį. Tačiau tai neįmanoma. Juk 100 sykių pakartoti neteisingi žodžiai galiausiai tampa tiesa. Nuolat nepagrįstai kritikuojant savo išvaizdą, darant tai garsiai ir viliantis karštų partnerio įtikinėjimų, kad jis regi tik su niekuo nepalyginamą grožį, teks skaudžiai nusivilti. Mat galiausiai visus minėtus trūkumus pamatys ir antroji pusė.

 

Kitas svarbus meilės sau aspektas – suvokimas, kad esame verti gerų ir gražių dalykų bei malonaus elgesio. Save mylintis žmogus ne tik pats savęs nemenkins, tačiau ir kitam neleis taip elgtis. Meilė sau diktuoja tam tikras elgesio taisykles, kurių partneris negali nepaisyti. Tai jokiu būdu nereiškia besaikio lepinimo ar absoliutaus kritikos vengimo. Žinojimas, kad esi vertas gerų dalykų, reiškia gebėjimą išsakyti savo poreikius ir pageidavimus be baimės. Atviras prisipažinimas santykių sėkmei itin svarbus. Juk kitas žmogus negeba skaityti minčių ir perprasti kiekvieno emocinio niuanso. Tikėtis, kad mylintis žmogus stebuklingu būdu tiesiog žinos, ką ir kaip reikia daryti, yra naivu, o kartais net piktavališka. Egzistuoja ir dar vienas svarbus meilės sau aspektas, kuris daro milžinišką įtaką santykiams ir pasitenkinimui gyvenimu. Tai žinojimas, kad antrajai pusei esame pajėgūs suteikti tokių pačių gerų ir vertingų dalykų, kaip ir ji mums. Menkavertiškumas ir nepasitikėjimas savimi visada veda į destrukciją. Netgi tampa nepagrįsto pavydo ar noro kontroliuoti priežastimi. Beje, būtent neadekvati kontrolė ir pavydas – tos priežastys, kurios priverčia nutraukti santykius. Save mylintis ir visavertis žmogus nejaus nerimo dėl to, kad antroji pusė laiką leidžia atskirai, mokosi naujų dalykų ar bendrauja. Atvirkščiai, sugebės ne tik palaikyti tokią iniciatyvą, tačiau ir kartu pasidžiaugti bei suvokti, kad atskiros veiklos ir laikas padeda išlaikyti susidomėjimą vienam kitu.

 

Prasmingos meilės sau praktikos

 

Anot psichologų, nemeilė sau – tik išmoktas požiūris. O tai, kas išmokta, galima veiksmingai pakeisti tiesiog kantriai formuojant naujus įpročius. Ir pradėti tai daryti niekada nevėlu. Norint labiau mylėti save, pirmiausia įsisąmoninti, kad „mylėti“ yra veiksmažodis. Tad meilę sau būtina praktikuoti kasdien. Garsi amerikiečių motyvacinė rašytoja Louise Hay suformulavo keletą veiksmingų meilės sau praktikų, kurias verta išbandyti kiekvienam ne tik dėl savos gerovės, bet ir sėkmingesnių santykių:

 
  •  Atmesti negatyvias afirmacijas. Dauguma žmonių nuolat įsivaizduoja blogiausius scenarijus. Tokias negatyvias mintis galima laikyti savotiškomis blogus įvykius pritraukiančiomis afirmacijomis. Garsioji amerikietė savo knygose patarė – pastebėję tokių bauginančių minčių, pakeiskite jas maloniu vaizdiniu: įsivaizduokite saulėtekį, mišką ar paplūdimį. Šį vaizdą naudokite kaip jungiklį kiekvieną kartą, kai pradedate save gąsdinti. Reguliariai atliekant tokį pratimą negatyvios mintys pamažu atsitrauks.
  •  Išmokti atsipalaiduoti. Įsitempęs ir nerimo kamuojamas žmogus tiek save, tiek visą pasaulį mato tamsiomis spalvomis. Kasdien skiriant bent 10 min. meditacinėms praktikoms ar sąmoningam kvėpavimui išmokstama atsikratyti įtampos. Tuomet lengviau ir save, ir partnerį išvysti geresnėje šviesoje.
  •  Girti save. Kiekvienas trokšta būti pagirtas ir įvertintas. O tai įvyksta tik tuomet, kai pats išmoksta save pagirti ir pasveikinti. Puiki praktika to mokytis – kasdien save pagirti bent už tris nuveiktus darbus ar net kokybišką poilsį.
  •  Žiūrėti į veidrodį. L. Hay pabrėžė darbo su veidrodžiu svarbą. Tai puikus būdas išsiaiškinti, kas neleidžia mylėti savęs. Pavyzdžiui, iš ryto pirmiausia prieiti prie veidrodžio ir, žiūrint sau į akis, sakyti: „Ką galiu padaryti dėl tavęs šiandien?“ Tuomet įsiklausyti į vidinio balso atsakymą. Laikytis jo patarimų visą dieną.
  •  L. Hay knygoje „Pamilk save ir būk laimingas“ užrašyta dar viena svarbi praktika, mokanti mylėti save dabar, nelaukiant, kol bus įsivaizduojamos sąlygos: daugiau pinigų, mažesnis svoris ar ilgesni plaukai. Meilė sau – vidinis resursas, tad išorinės sąlygos jam nereikšmingos.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė