Vis dar netikite vaiduokliais? Kartais gyvenime susiklosto tokios aplinkybės, kad jų egzistavimu patiki ir didžiausi skeptikai. Ar gali būti, kad tiek daug žmonių visame pasaulyje klysta ir regi neegzistuojančius vaizdus? Galbūt kartais nereikėtų ieškoti loginio paaiškinimo viskam, kad vyksta Žemėje, bet labiau pasitikėti savo širdimi…

 

 

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje britė, televizijos laidų vedėja Tamasin Day-Lewis išvyko į Mėjo grafystę dirbti viešbučio bare. Šioje vietoje Tamasin su šeima atostogaudavo kiekvienais metais. Naują darbuotoją apgyvendino priestate netoli virtuvės. Anksčiau priestato vietoje buvo arklidės.

 

Priestate buvo kambarys, kuris daug metų buvo užrakintas, tačiau tą vasarą jis turėjo būti atrakintas. Šiame kambaryje turėjo apsigyventi nauja darbuotoja Ann, rašo dailymail.co.uk.

 

Kartą grįždami iš šokių paryčiais trys iš keturių asmenų išgirdo garsius balsus ir stumdomų baldų girgždesį, sklindančius iš to kambario. Draugai tyliai pravėrė duris ir išvydo ramiai miegančią Ann. Nusiraminę nuėjo miegoti.

 

Po šio įvykio nepaaiškinami dalykai pradėjo kartotis dažniau. Ann prieš miegą laikrodį kaip visada paliko ant užrakinamos spintelės, tačiau atsibudusi rado ant tualetinio staliuko. Kitą dieną ji prabudo ir pastebėjo, kad kairė pižamos klešnė buvo apdegusi.

 

Keisti reiškiniai vyko ir dieną. Net, jei kambaryje nebūdavo jokių žmonių, buvo galima girdėti balsus. Kita darbuotoja Maureen priestate ketino išsitrinkti plaukus, tačiau buvo priversta bėgti iš išgąsčio, nes iš kambario sklido kurtinantis triukšmas ir perstumdomų baldų garsas.

 

Netrukus Ann persikėlė gyventi į viešbučio tarnybines patalpas, nes manė, kad kiti darbuotojai susimokę krečia piktus pokštus. Į Ann kambarį atsikraustė Tamasin ir tapo nežemiškų jėgų liudininke. Ji kaipmat pastebėjo, kad puodeliai, kuriuos prieš užmigdama paliko vienoje vietoje, rytą buvo kitoje. Be to, kambaryje tvyrojo keistas, nieko neprimenantis drėgmės, požemių kvapas.

 

Maureen taip pat prisiminė, kad kartą pas juos apsilankė buvusi darbuotoja ir labai nusiminė, išgirdusi, kad kambarys buvo atrakintas. Ji patarė kuo greičiau užrakinti tą patalpą. Tamasin tame kambaryje išgyveno tik savaitę ir paprašė skirti kambarį viešbutyje. Nuo tada į šią patalpą neįleidžiami pašaliniai žmonės.