Vaikų apgamai. Ką turi žinoti tėvai?

Apgamų turime visi. Vieni daugiau, kiti mažiau. Jie atsiranda dar vaikystėje, būna įvairių dydžių, formų, atspalvių. Kartais apgamai neramina tėvus. Ką reikia apie juos žinoti ir kada išties verta pasirodyti gydytojui?

Įprastas reiškinys

Dažniausiai naujagimiai apgamų neturi, nors vienas iš 100 jau gimsta jį turėdamas. Visgi įprastai jų atsiranda vėliau, mažyliui augant. Sulaukęs pilnametystės žmogus vidutiniškai turi nuo 10 iki 40 apgamų. Tai odos dariniai, atsirandantys dėl melanocitų – ląstelių, gaminančių natūralų odos pigmentą melaniną, sankaupos. Apgamai gali labai skirtis spalva, dydžiu ir forma – nuo šviesiai rudos iki beveik juodos, nuo plokščių iki iškilių, nuo mažų iki tikrai didelių. Įprastai apgamai būna gerybiniai (ne vėžiniai). Tačiau bėgant laikui gali keisis ir kartais prireikia medicininės pagalbos.

Kodėl atsiranda?

Neįmanoma pasakyti tikslios priežasties, kodėl atsirado vienas ar kitas apgamas. Tačiau žinoma didelė paveldimumo įtaka: jeigu vaiko tėvai turi daug apgamų, labai tikėtina, kad ir mažylis jų turės daugiau. Reikšmingas ir ultravioletinių saulės spindulių poveikis. Perteklinis jų srautas gali išprovokuoti naujų apgamų radimąsi, todėl svarbu nuo pirmųjų dienų naudoti kokybiškas apsaugines priemones nuo saulės. Beje, ultravioletiniai spinduliai gali ne tik sukelti naujų apgamų formavimąsi, bet ir paskatinti jau esamų pokyčius. Svarbūs ir hormonų veiksniai, todėl būtent bręstant dažnai kinta apgamų kiekis, dydis, forma, spalva.

Skirtingi tipai

Pagal rūšis visi apgamai skirstomi į:

Įgimtus. Tokių turi vos 1 % naujagimių – nuo mažų (mažiau nei 1,5 cm) iki didelių (didesnių nei 20 cm). Kuo didesnis apgamas, tuo didesnė jo supiktybėjimo rizika. Dauguma apgamų būna mažesni nei 6 mm skersmens.

Įgytus.Dažniausiai pasitaikantis apgamų tipas. Išsivysto po gimimo, paprastai vaikystėje arba paauglystėje. Įprastai nekenksmingi, bet reikia stebėti, ar neatsiranda pokyčių. Daugiausia įgyti apgamai būna maži, apvalūs arba ovalūs, lygiais, aiškiai apibrėžtais kraštais. Vienodai rudi arba juodi.

Netipinius. Tai apgamai, kurie atrodo kitaip nei įprasti: dažnai netaisyklingais krašteliais, įvairių spalvų arba asimetriškos formos. Įprastai juos būtina atidžiau stebėti.

(Ne)normalūs pokyčiai

Įprasta, kad apgamai keičiasi vaikui augant. Visgi ne visi pokyčiai yra normalūs. Todėl būtina žinoti, kokie ženklai įspėja, jog metas apsilankyti pas gydytoją ir atidžiau ištirti apgamą. Normalu, jeigu:

- Apgamas laipsniškai didėja vaikui augant.

- Pamažu tamsėja, ypač bręstant.

- Šiek tiek suplokštėja arba nežymiai pakyla.

Apskritai vertinant apgamus svarbu atkreipti dėmesį į šias jų savybes:

Dydis. Apgamai gali būti nuo mažų taškelių iki didesnių dėmių. Įprastai saugiais laikomi tokie, kurių skersmuo neviršija 6 mm dydžio. Turint didesnių būtina konsultuotis su specialistais. Tiesa, kartais supiktybėja ir maži apgamėliai, bet tai pasitaiko rečiau.

Forma. Įprastai apgamai būna simetriški. Jeigu nubrėžtumėte liniją per apgamo vidurį, abi pusės turėtų sutapti. Asimetriški apgamai visuomet kelia didesnį susirūpinimą ir juos turėtų įvertinti gydytojas.

Kraštai. Sveiki apgamai turi lygias aiškias ribas. Jeigu apgamų kraštai neaiškūs, nelygūs, suraižyti, derėtų juos parodyti specialistui.

Spalva. Apgamai dažniausiai būna rudi arba juodi, bet gali būti ir rožinės, raudonos, mėlynos arba kūno spalvos. Nerimą kelia kelių netolygiai pasiskirsčiusių spalvų apgamai arba staigūs atspalvio pokyčiai.

Pokyčiai. Bet koks staigus dydžio, formos, spalvos, iškilimo pasikeitimas arba nauji simptomai, tokie kaip niežulys ar kraujavimas, rodo, kad reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Tėvams rekomenduojama atidžiai apžiūrėti ant vaiko kūno esančius apgamus bent kartą per mėnesį. Gera idėja juos fotografuoti – taip bus lengviau pastebėti pokyčius. Be to, tai itin naudinga informacija gydytojui.

Ko tikėtis gydytojo kabinete?

Atvykus pasitikrinti apgamų gydytojas pirmiausia juos įvertina vizualiai. Dažnai naudoja dermatoskopą – specialų įrankį, leidžiantį iš arčiau apžiūrėti ir įvertinti apgamo struktūrą. Jeigu odos darinys atrodo neįprastai, turi apie vėžį įspėjančių požymių, atliekama biopsija. Nedidelė apgamo dalis arba visas apgamas pašalinamas, paskui analizuojamas mikroskopu siekiant patikrinti, ar nėra nenormalių ląstelių.

Daugumai apgamų nereikia jokio gydymo. Tačiau juos šalinti rekomenduojama šiais atvejais:

- Apgamas atrodo netipiškas arba yra pavojingų pokyčių.

- Šeimoje buvę odos vėžio atvejų, o apgamas turi įtartinų savybių.

- Vaikas jaučia diskomfortą dėl apgamo, pavyzdžiui, sudirgimą ar niežėjimą.

- Apgamas yra toje vietoje, kur dažnai traumuojamas, pavyzdžiui, ant galvos odos ar prie juosmens.

Naikinimo galimybės

Šiandien apgamai dažniausiai šalinami lazeriu. Jo skleidžiami šviesos impulsai sluoksnis po sluoksnio neskausmingai (taikoma vietinė nejautra, todėl jaučiamas nebent nestiprus dilgčiojimas) sunaikina apgamą ar kitą odos darinį. Lazeris ypač mažai pažeidžia aplinkinius audinius, tad gijimas greitas ir lengvas, maža komplikacijų rizika. Taip naikinti apgamus galima bet kurioje kūno vietoje. Lazeris ypač praverčia, kai apgamus ar kitus odos darinius tenka naikinti sunkiai prieinamose vietose, kur sudėtinga taikyti kitus gydymo būdus. Jeigu apgamai nedideli, procedūra trunka vos kelias minutes, jos pakanka vienos. Vieno vizito metu galima šalinti kelis apgamus. Po procedūros svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių, stengtis netraumuoti gydyto ploto, kelias dienas vengti intensyvios fizinės veiklos.

Kartais prireikia chirurginio apgamo šalinimo, kai panaikinamas kartu su trupučiu aplinkinių audinių. Įprastai tokia procedūra taikoma didesniems ir gilesniems apgamams.

Įdomu

• Nors tai reta, kai kurie vaikai turi „dvynius apgamus“ – du kone identiškus odos darinius, esančius arti vienas kito. Visgi 100 % vienodų apgamų nebūna, kiekvienas jų unikalus kaip ir pirštų antspaudai.
• Kai kurie apgamai gali atrodyti tamsesni daugiau laiko praleidus saulėje, bet po kelių savaičių vėl pašviesėja. Tai tarsi laikinas apgamų įdegis.
• Vaikui augant apgamai kartais „keliauja“. Pavyzdžiui, kūdikystėje ant kelio buvęs apgamas paauglystėje gali atsirasti arčiau šlaunies. Viskas dėl augančio organizmo ir besitempiančios odos.
• Apgamų turi ne tik žmonės, bet ir kiti žinduoliai.

Autorius Jūratė Survilė