Kasdien girdimi perspėjimai apie grėsmes, kurias kelia nesveiki mitybos įpročiai – nutukimas, lėtinės ligos, psichologinės problemos. O priežasčių pradėti valgyti sveikai yra šimtai – nuo dailesnės išvaizdos iki galimybės gyventi ilgiau. Deja, dauguma žmonių vis dar negali liautis nuolat persivalgyti arba vartoti produktus, kurie juos lėtai žudo.

 

dietos

Pyragėliais pagardintos emocijos

 

Ekspertų teigimu, apie 75 % persivalgymų sukelia emocijos. Tyrimai rodo, kad emocinis valgymas yra viena dažniausių antsvorio priežasčių. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, net 92 % sulieknėti siekiančių žmonių būdingas emocinis valgymas. Žmonės įpranta maistu save raminti, kai jaučia nusivylimą, nerimą, nepatenkintą meilės poreikį, taip pat ir tada, kai užplūsta teigiamos emocijos – juk sėkmę reikia gerai atšvęsti! Mokslininkai mano, jog emocinį valgymą lemia keletas veiksnių. Tai ne tik blogas įprotis. Patiriant stresą organizme išsiskiria daugiau streso hormono kortizolio, o dideli jo kiekiai gali padidinti potraukį sūriam ir saldžiam maistui. Be to, kai kurie maisto produktai stimuliuoja laimės hormono serotonino išsiskyrimą. Dėl šios priežasties sūris, bananai ar šokoladas gali šiek tiek pakelti nuotaiką.

 

Kompanija turi reikšmės

 

2012 m. JAV atliktas tyrimas parodė, kokią didelę įtaką asmens požiūriui į mitybą turi jo draugai. Atlikus eksperimentus, kuriuose buvo sutarta, kad du iš trijų draugų atsisakys nesveikų maisto produktų, paaiškėjo, jog šių produktų atsisakė ir trečiasis draugas, kuris nieko nežinojo apie atliekamą tyrimą. Dėl šios priežasties asmenims, norintiems valgyti mažiau, patariama pietauti su sveikai besimaitinančiais žmonėmis. Kiti tyrimai rodo, kad žmonės labai dažnai valgo tik dėl kompanijos, nors ir nėra alkani, t. y. tam, kad nenuobodžiautų arba kad neverstų valgančiųjų jaustis nejaukiai. Taip pat JAV mokslininkai nustatė, kad neteisingus mitybos įpročius dažnai paskatina gyvenimas poroje. Nustatyta, kad poros, gyvenančios kartu, yra daugiau nei du kartus labiau linkusios nutukti negu įsimylėjėliai, gyvenantys atskirai. Kuo pora ilgiau gyvena kartu, tuo didėja grėsmė jiems nutukti. Aiškinama, jog kartu gyvenančios poros gamina ir valgo didesnes porcijas, neretai valgo dėl kompanijos, be to, vietoj aktyvaus laisvalaikio neretai laiką leidžia prie televizoriaus.

 

Blogi įpročiai įveikiami

 

Mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai žmonių sveikatą lemia net 25–30 %. Neteisingų mitybos įpročių sukeltų sveikatos problemų sparčiai daugėja. Vilniaus universiteto atlikti tyrimai atskleidė, kad apie poveikį sveikatai, rinkdamiesi produktus, pagalvoja tik apie 21 % tautiečių. Labiausiai maisto pasirinkimą lemia jo kaina. Ji yra pagrindinis maisto produktų pasirinkimo kriterijus apie 37 % lietuvių. 43 % lietuvių nesilaiko vienodo mitybos režimo. Kasdien šviežių daržovių valgo apie 40 % respondentų, grūdinius produktus kasdien vartoja tik apie 14 % apklaustųjų. Apie 33 % visiškai nevalgo žuvies.

 

JAV mokslininkų teigimu, žmonės išmoksta norėti sveiko arba nesveiko maisto. Pasak jų, net jei netinkami mitybos įpročiai yra įsisenėję, galima ištreniruoti savo smegenis nebenorėti nesveikų produktų. Norint tai padaryti, reikia kurį laiką maitintis sveikai, tačiau valgyti tiek, kad būtų pajuntamas sotumas ir neliktų vietos nesveikam maistui. Esą tuomet natūraliai dingsta potraukis nesveikiems produktams. Mokslininkai ištyrė antsvorio turinčių moterų ir vyrų smegenų reakcijas į sveikus ir nesveikus produktus. Dalis tiriamųjų pusę metų valgė daugiau skaidulų bei baltymų turinčio maisto ir vartojo mažai angliavandenių turinčio maisto. Vėl ištyrus jų smegenų reakcijas buvo pastebėta, kad tų tiriamųjų, kurie maitinosi sveikai, smegenų reakcija į nesveiką maistą pasikeitė – parodžius tiriamiesiems nuotraukas su nesveikais produktais, smegenys reagavo ne taip aktyviai kaip anksčiau. Taip pat pastebėtas didesnis susidomėjimas sveikais nekaloringais produktais. Tiriamųjų, kurie nekeitė mitybos įpročių, smegenų reakcija į nesveikus ir sveikus produktus išliko tokia pat.

 

VU Bendrosios psichologijos katedros profesorė, psichologė Laima Bulotaitė 

 

Kodėl žmonės linkę persivalgyti?

 

Yra daug įvairių teorijų. Vieni tai sieja su burnos erogenine zona ir pasitenkinimu, kurį žmogus jaučia kažką kramtydamas, čiulpdamas. Kiti aiškina, kad mūsų tėvų ir senelių valgymo įpročiai formavosi karo ir pokario metais, kai buvo jaučiamas maisto trūkumas. Todėl susiformavo tam tikras požiūris į maistą – pirkti atsargai, kaupti arba valgyti, nes gali jo nebebūti, arba valgyti, jei duoda. Juk nuo vakar likusį maistą irgi stengiamės suvalgyti, nes negražu išmesti, be to, mūsų šalyje laikoma, kad negalima palikti nesuvalgyto maisto lėkštėje, nors valgytojas jau sotus arba jam neskanu.

 

Kodėl taip traukia nesveikas maistas (greitasis maistas, saldumynai ir pan.)? Kaip kovoti su šiuo potraukiu?

 

Šiuo maistu greitai pasisotinama (nors ne visada ilgam laikui), greitai patiriamas malonumas (pvz., sučiulpus saldainį). Sveikas maistas tokių pojūčių greitai nesukelia. Vargu ar pajausite didelį malonumą grauždami kopūsto lapą ar salierą. Norint, kad sveikas maistas būtų skanus, reikia pasukti galvą, ką pirkti, kaip jį paruošti. Gamybos procesas bus ilgesnis. Ne paslaptis, kad sveikas maistas dažnai ir brangesnis… Todėl PSO, rūpindamasi žmonių sveikata, vis daugiau kalba apie tai, kad norint išpopuliarinti sveiką mitybą, sveikas maistas turi būti pigesnis.

 

Kaip atsikratyti blogų valgymo įpročių?

 

Įpročių neatsikratoma, jie keičiami. Įpročiai formuojasi ne vieną dieną, tai ir pakeisti jų negalima staiga. Tai būtų per daug skausmingas procesas, kuris keltų tik nepasitenkinimą ir kitus neigiamus pojūčius. Dietologas ar mitybos specialistas gali sudaryti sveikos mitybos planą. Tačiau jo įgyvendinimas – jau kitas etapas. Čia gali padėti sveikatos psichologai, kurie su žmogumi aptaria, kokie jo dabartiniai valgymo įpročiai, ką jis labiausiai mėgsta, koks jo požiūris į sveiką mitybą, kaip maitinasi šeimos nariai, kas gamina maistą ir t. t. Remdamiesi šia informacija gali sukurti mitybos įpročių keitimo planą, kuris padeda palaipsniui, neskausmingai pereiti prie sveikos mitybos. Pvz., dietologas rekomenduoja atsisakyti cukraus. Tačiau jei asmuo visą laiką kavą ir arbatą saldino 3 šaukšteliais cukraus, tai jo atsisakęs jaus didžiulį diskomfortą ir po kelių dienų greičiausiai grįš prie senų įpročių motyvuodamas tuo, kad daug sunku, nuotaika suprastėjo ir pan. Tačiau jei susiplanuotų, kad šią savaitę cukraus kiekį sumažins 0,5 šaukštelio, dar po savaitės ar dviejų – 1, o po mėnesio – 1,5, tikriausiai net nepajustų pokyčių. Lygiai taip pat ir su kitais produktais.

 

Kodėl dažnai sveika mityba tampa neįveikiamu iššūkiu?

 

Bet koks įpročių, gyvenimo būdo keitimas yra iššūkis. Norintis jį įveikti pirmiausia turi tvirtai žinoti, kam jam to reikia, kodėl turi tai daryti, t. y. tiesiog turi būti motyvuotas keisti savo elgesį. Jei žmogus supranta to pokyčio prasmę ir svarbą, jis tikrai tą iššūkį įveiks be didelių keblumų. Tačiau jei tai daroma dėl mados ar noro išbandyti, greitai vėl grįžtama prie ankstesnių įpročių.

 

Įdomu

 

  • 9 % lietuvių jų mano, kad visada maitinasi sveikai, apie 25 % teigia, kad dažnai maitinasi sveikai, o 50 % mano, jog sveikai maitinasi vidutiniškai dažnai. 4 % teigia, kad sveikai nesimaitina niekada. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad lietuviai yra viena nesveikiausių Europos tautų. Daugiau nei 50 % suaugusių gyventojų turi antsvorio, daugiau nei 10 % yra nutukę. Gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių Europoje.
  • Lietuvos gyventojai į ateitį linkę žvelgti optimistiškai. 2016 m. prekybos tinklo „Maxima“ atliktas tyrimas parodė, kad 61 % pirkėjų ketina keisti savo mitybos įpročius. 25 % ketina atsisakyti tam tikrų produktų, 23 % rinktis sveikesnius produktus, 10 % laikytis maisto derinimo principų. 15 % respondentų teigė jau dabar ribojantys suvalgomo maisto kiekį, 9 % stengiasi vartoti mažiau cukraus, 8 % – gerti daugiau vandens.
  • Mitybos psichologai pastebi, kad prekybos centruose prekių asortimentas išdėstomas taip, kad pirkėjams, ieškantiems būtiniausių maisto produktų, tektų praeiti pro nesveiko, bet gundančio maisto skyrius, tarkime, saldumynų ar sūrių užkandžių. Vaikai nesveikam maistui dažniausiai viliojami produktų pakuotes papuošiant animacinių personažų atvaizdais.
  • Ištirta, kad kūdikiai niekada nepersivalgo. Vos pajutę sotumo jausmą jie nustoja čiulpti krūtį ar buteliuką. Įprotį persivalgyti dažniausiai suformuoja tėvai.
  • Mokslininkai mano, kad dėl vaikų antipatijos daržovėms gali būti kaltos jų mamos. Atskleista, kad kūdikių skonio pojūčiai pradeda formuotis jau įsčiose. Dar negimęs vaikas gali atskirti morkų, česnako, anyžiaus, mėtos kvapus. Motinos, kurios nori, kad jų atžalos valgytų daržoves, pačios jomis turėtų mėgautis nėštumo metu.
  • D. Britanijoje atlikti tyrimai su mergaitėmis parodė, kad jos linkusios kimšti nesveiką maistą tuomet, kai yra liūdnos arba nerimauja. Tyrimas parodė, jog tokį emocinio valgymo modelį jos dažniausiai perima iš savo motinų.
  • Įrodyta, kad paaugliai, kurie pietauja kartu su šeima, rečiau kenčia nuo valgymo sutrikimų – bulimijos, anoreksijos, rečiau būna nutukę. 24 % tokių vaikų dažniau valgo sveikesnį maistą. Taip pat tokie vaikai rečiau rūko. Pasak tyrėjų, valgyti prie bendro stalo reikėtų bent 3 kartus per savaitę.
  • Norintiems sulieknėti nekeičiant mitybos įpročių, rekomenduojama rečiau žiūrėti televizorių. Stanfordo universitete (JAV) atlikti tyrimai rodo, kad sutrumpinus televizoriaus žiūrėjimo laiką iki 1,5 val. per dieną, organizmas sueikvoja apie 119 kcal daugiau.
  • Perdėtas rūpinimasis sveika mityba gali būti pavojingas ir sukelti mitybos sutrikimą, kuris vadinamas ortoreksija. PSO duomenimis, ortoreksijos požymiai būdingi net iki 30 % išsivysčiusių šalių gyventojų. Dažniausiai – jaunoms moterims.
  • Psichologai aiškina, kad valgymo sutrikimų (nervinės anoreksijos, bulimijos, nuolatinio persivalgymo) priežastis – nuslopinti jausmai ir emocijos. Tai gali būti slaptas meilės poreikis, neapykanta sau, nepasitikėjimas savimi, gėda, kaltė, liūdesys, slopinamas pyktis, agresija, savo seksualumo nepriėmimas, bejėgiškumas ar kt.