Gerą sveikatą dovanoja ne tik aktyvi gyvensena ir sveika mityba, bet ir švarus aplinkos oras. Didelė oro tarša fiksuojama tiek gatvėse, tiek ir uždarose patalpose. Kaip sumažinti taršą namuose ir biuruose?

 

Kuo kvėpuojame?Woman,Checking,Air,Quality,In,Her,Home,Using,Using,A

   

Mūsų sveikatai didelį pavojų gali kelti aplinkos teršalai, alergenai ir įvairios dulkių dalelės. Retai susimąstome, koks oras supa aplinkoje, kurioje praleidžiame daugiausia laiko – namuose ir darbe. Specialistai teigia, kad uždarose patalpose oras net kelis kartus labiau užterštas nei gatvėje. Taip pat ne visada suprantame, kodėl po dienos, praleistos biure, galva tiesiog plyšta nuo skausmo. To kaltininkas gali būti tiesiog užterštas aplinkos oras. Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad nevalia numoti ranka į uždarų patalpų orą, nes jose dažnai praleidžiame apie 80 % laiko. Patalpų ore tvyro daugybė įvairiausių teršalų, galinčių turėti įtakos sveikatai. Tai skirtingos cheminės medžiagos, kurios patenka į patalpas iš lauko ar išsiskiria iš vidaus taršos šaltinių.

 

Vėdinti patalpas – kuo dažniau

 

Patalpų orą gali teršti organizmui kenksmingos medžiagos, kurias išskiria statybinės ir apdailos medžiagos, baldai, kilimai, tabako dūmai, cheminiai oro gaivikliai, sintetinės žvakės, smilkalai, namų valymo ir priežiūros priemonės, parfumerijos produktai, kietojo kuro ir dujų katilai, džiovintuvai, židiniai… Specialistai įspėja, kad uždarose patalpose gali būti ir pelėsių, taip pat lakiųjų organinių teršalų, dulkių, dulkių erkių, naminių gyvūnų plaukų, žiedadulkių. Gyvenant didmiesčiuose, netoli didžiųjų gatvių, patalpų oro taršą stipriai didina automobiliai. Jų skleidžiamų teršalų pro pravirus langus, orlaides bei kitas ventiliacines angas patenka ir į namų vidų.

 

Pavojingą taršą uždarose patalpose gali sukelti netinkamai veikiantys prietaisai. Teršalų koncentraciją didina, oro kokybę blogina ir rūkymas patalpose. Žinoma, įvairių teršalų ore visada bus daugiau, jeigu prastai vėdinsite būstą. Ypač dažnai dera vėdinti, jeigu namuose yra sergančių, nes ore pasklinda virusai ir bakterijos.

 

Kas jautriausi taršai?

 

Aplinkos teršalams jautriausi vaikai, senoliai, taip pat alergiški ir kvėpavimo takų ligomis sergantys asmenys. Visgi užsibūti užterštoje aplinkoje nenaudinga nė vienam. Vengti užterštos aplinkos patariama sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, taip pat tiems, kurių jautresni kvėpavimo takai, kurie dažniau peršąla, ilgai negali išsivaduoti nuo kosulio.

 

Kaip ir kiek taršos šaltiniai paveiks sveikatą, priklauso nuo to, kiek tas šaltinis išskiria konkrečios cheminės medžiagos. Statybinės medžiagos, buityje naudojamos cheminės priemonės, oro gaivikliai dažniausiai nuolat skleidžia tam tikrą kiekį nuodingų medžiagų. O mūsų reakcija į teršalus priklauso nuo organizmo būklės, taip pat amžiaus.

 

Poveikis ilgalaikis

 

Klaidinga manyti, kad valandą kitą praleidę užterštame ore iškart pajusite neigiamą poveikį sveikatai. Jis gali pasireikšti ir praėjus mėnesiui ar net metams. Tiesa ir tai, kad blogai pasijusti galite išsyk. Tokiu atveju gali peršėti gerklę, dirginti akis, nosies gleivinę, skaudėti ar svaigti galva, juntamas nuovargis. Be to, gali atsirasti ir sustiprėti astmos ar alergijos simptomai. Visgi tiesioginis poveikis dažniausiai trumpalaikis ir lengviau įveikiamas. Tik bėda ta, kad tiesioginis poveikis gali sukelti simptomus, panašius į peršalimo ir kitų virusinių ligų, todėl sunku nustatyti, ar jie tikrai susiję su patalpų oro tarša. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko praleidžiate patalpose ir kaip pasikeičia sveikatos būklė gryname ore. Galbūt išėjus iš biuro po kurio laiko sloga dingsta.

 

Supratus, kad aplinkos oras neigiamai veikia sveikatą, stengtis nustatyti taršos šaltinius patalpose ir jų vengti. Oro kokybę svarbu nuolat gerinti ir tuo atveju, jeigu žinote, kas kenkia, bet simptomai nėra pastebimi. Nors ore esantys teršalai gali neigiamai atsiliepti sveikatai, niekas tiksliai nepasakys, kokia jų koncentracija ar kiek laiko trunkantis poveikis sukels sveikatos problemų. Kiekvieno reakcija į ore esančias kenksmingas medžiagas itin skirtinga.

 

Kai padidėja teršalų koncentracija…   

 

Ją gali padidinti aukšta temperatūra ir drėgmė. Esant perteklinei drėgmei naujai pastatytuose namuose, dažnai vonios kambariuose, rūsiuose, taip pat netinkamai vėdinamose patalpose atsiranda pelėsio. Žmogaus sveikatai pavojingi ne patys pelėsiniai grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai. Šie kenkia ir vaikams, ir suaugusiesiems – neigiamai veikia imuninę ir nervų sistemą, žaloja smegenų ląsteles. Jeigu toksinų ar kitų pavojingų mikroorganizmų koncentracija itin didelė ir žmogus tokioje aplinkoje praleidžia daug laiko, ilgainiui gresia sunkūs negalavimai: bronchinė astma, kvėpavimo takų ligos, įvairios alergijos. Kai kurie toksinai gali turėti kancerogeninių savybių. Su maistu į žarnyną pakliuvęs pelėsis gali sukelti virškinimo trakto sutrikimų.

 

Orą valo augalai

 

Nuo seno žinoma, kad namų orą gerina augalai. Įvairios gėlės – tarsi filtras, sugeriantis kenksmingas medžiagas. Augalai drėkina orą, išskiria deguonį, todėl patalpose, kur veša žalialapiai, oras daug gaivesnis. Vienas augalų, veiksmingai švarinančių orą, – auksaspalvis skindapas. Šis vijoklinis augalas sugeria aplinkoje dažnai randamą ir labai kenksmingą formaldehidą. Gerai auga, nelepus, tinka ir saulėta, ir tamsi vieta.

 

Kita namų švarintoja – kraštuotoji dracena. Iš oro veiksmingai šalina tokias nuodingas medžiagas, kaip formaldehidas ir ksilolas. Aplinkos teršalus filtruoja ir fikusas. Jį ypač vertėtų įsigyti tiems, kurių namuose daug kilimų ir minkštų baldų. Orą valo nendrinė palmė. Geriausia statyti kambariuose su kilimais ir baldais, kurie skleidžia kenksmingas medžiagas. Valikliuose, dažuose esančias kenksmingas chemines medžiagas filtruoja alavijai. Jie puikiai auga saulėtose vietose.

 

Kenčia psichikos sveikata

 

Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad aplinkos oro tarša gali grėsti ne tik fizinei sveikatai, bet neigiamai paveikti ir psichiką. Kenksmingos medžiagos gali mažinti darbingumą, didinti nuovargį, sunku susikaupti ir nusiteikti darbui. Beje, daugelis įtaką sveikatai darančių veiksnių tiesiogiai susiję su pastatų ir jų konstrukcijų kokybe, statybinėmis ir apdailos medžiagomis.

 

Veiksmingi patarimai

 
  •  Namų oras bus mažiau užterštas, jei patalpoje sukelsite skersvėjį – taip greičiau išvėdinsite. Tai darykite kelis kartus per dieną. Vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, mikroorganizmus, suteikia gaivumo, pagerina gyvenimo kokybę.
  •  Namų dulkėse kaupiasi pavojingų cheminių medžiagų ir alergenų, tad reguliariai siurbkite, nuo visų paviršių valykite dulkes.
  •  Jei daug laiko praleidžiate rūsyje, pasirūpinkite gera šios patalpos ventiliacija. Tinkama ventiliacija reikalinga ir vonios kambaryje, miegamajame, virtuvėje.
  •  Pasirūpinkite, kad namuose neatsirastų pelėsio. Jeigu atsirado, pašalinkite.
  •  Atsakingai rinkitės buities chemijos priemones, nes jos ypač dažnai sukelia alergiją, gali pažeisti centrinę nervų sistemą, sukelti akių, viršutinių kvėpavimo takų, onkologines ligas. Naudokite ekologiškas, bekvapes buities priemones.
  •  Jeigu rūkote, šio įpročio atsisakykite bent jau namuose. Cigarečių dūmai ypač teršia aplinkos orą, kenkia jūsų ir artimųjų sveikatai. Daugelis žino, kad rūkymas gali sukelti kvėpavimo takų ligas, širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimus, onkologinius susirgimus.