Šukuosenų fėja

Aš esu Judita, dauguma mane jau pažįsta kaip Hairstyle Judita šukuosenų stilistę kūrėją ir vaikučių Šukuosenų Fėją.

Judita, IngridaVit Photography nuotrauka.

Nelengva pradžia

Gimiau ir užaugau Rietave, didelėje šeimoje, turiu tris seses, visos esame skirtingos, turime skirtingus požiūrius į gyvenimą. Mano vaikystė nebuvo piešta gražiomis spalvomis, kaip kitų vaikų… Mama Rasa ir tėtis Saulius gyvenimą matė visai kitokį, mums suteikti visko, ko troško mažos širdutės, negalėjo, nes pasirinko kitą gyvenimo būdo kelią ir nesuteikė to, ko labiausiai reikėjo. Tačiau šiandien jiems noriu padėkoti už tai, kad užaugau, kad parodė, kaip nereikia gyventi. Visada kartodavau sau – kai užaugsiu, negyvensiu taip, kaip gyvena mano tėvai. Puikiai žinau, ką reiškia neturėti nieko… Žinau, ką reiškia šaltis, miegojimas daržinėje išvarytai iš namų, labai gerai žinau, ką reiškia, kai trūksta maisto. Tokios sunkios dienos būdavo tada, kai nebūdavo pajamų. O pinigų nebūdavo todėl, kad alkoholis buvo svarbiau už vaikus. Man visiškai nėra gėda pasakoti apie savo vaikystę. Juk vaikystės negali pasirinkti. Viskas, ką pasakoju, tai tik maža dalis iš mano vaikystės. Nenoriu stipriai išsiplėsti, verčiau papasakosiu daugiau, kaip susiklostė mano gyvenimas ir kur esu dabar.

Lankiau Rietavo Lauryno Ivinskio gimnaziją, teko vienus metus mokytis ir Žadvainių pagrindinėje mokykloje. Niekur nepritapau, nes buvau kitokia, iš kitokios šeimos… Daug ašarų išliejau, daug patyčių patyriau, bet viską praėjau, užaugau neturėdama draugų nei kieme, nei mokykloje. Visuomet buvau ta atstumta mergaitė, net klasės suole tekdavo dažnai sėdėti vienai, visi būriais žaisdavo, o aš tyliai ramiai stovėdavau. Į klasės ekskursijas nevažiuodavau, nes visada trūkdavo pinigų.

Bėgant laikui viskas keitėsi, norėjau dirbti ir užsidirbti savo pinigų. Sulaukusi 15 metų vasarą įsidarbinau pas Oksaną, už Rietavo auginančią didžiulius laukus braškių. Ir dabar gerai pamenu, kai pokalbiu metu Oksana klausė – ar tau tikrai tiek metų, ar padirbsi… Man tada buvo nesvarbu, į visus klausimus atsakiau „taip“, nes labai norėjau užsidirbti. Tad kelias vasaras praleidau braškių laukuose. Tuo džiaugiuosi, nes supratau, kaip reikia dirbti ir pačiai užsidirbti. Baigusi 10 klasių Rietave, išvykau gyventi į Klaipėdą, įstojau mokytis į Klaipėdos turizmo profesinę mokyklą. Galvojau – baigsiu buhalteriją, daug pasieksiu. Gyvenau bendrabučio kambarėlyje, visko teko patirti, stipendija maža, būdavo dienų, kai taupydavau maistą, nes žinojau, kad kitai dienai neužteks. Labai laukiau, kol sueis 18 metų ir galėsiu įsidarbinti, suderinti mokslus su darbu. 18-os iškart įsidarbinau puse etato maisto parduotuvėje, mokslai vykdavo iki 14 val., o jau 15 val. turėdavau būti darbe. Po pamokų bėgdavau iš karto į autobusą, kad tik nevėluočiau ir būčiau laiku darbe. Darbas baigdavosi tik 23 val., turėdavau grįžti namo į bendrabutį, nes kitą dieną vėl į mokyklą. Būdavo dienų, kai tekdavo grįžti ir pėsčiomis, nes tokiu laiku nevažiuodavo autobusai, žiemą net rankos nušaldavo iki skausmo, bet niekada nepasidaviau.

Baigiau 12 klasių, profesijos neįgijau, nes mano gyvenime atsirado mylimas žmogus. Viską mečiau, išvykau gyventi į Rietavą nedidelėje trobelėje. Ištekėjau jauna, 19 metų, neturėjau jokio pavyzdžio, kaip gyventi jaunai su vaiku ant rankų, be namų, užsisukusi buityje. Neturinti nieko, nei tikslų, nei svajonių. Savęs nemylėjau, gyvenau visai kitokį gyvenimą, bet visada sau mintyse kartodavau, kad negyvensiu taip, kaip gyveno mano tėvai. Vis sau kartojau, kad turėsiu savo namus, kad ateis diena, kai dirbsiu tai, kas man labai patinka, savo vaikams parodysiu, koks gyvenimas gražus, kad gyventi reikia visai kitaip. Laikui bėgant gimė dukra Augustė. Kai dukrytei suėjo 5 mėnesiai, teko tapti laikina globėja savo sesei Audronei, ji buvo jauniausia šeimoje, bet nutikus komplikuotai situacijai sesuo nebegalėjo gyventi su tėvais. Teko visko ištverti. Su laiku kibau į darbus, įsidarbinau medienos fabrike, po naktinės pamainos grįžusi namo negalėdavau ilsėtis, nes dukrytė maža… Visą save atidaviau, nepasiduodavau dirbau sunkius darbus ir sau kartojau, kad ateis diena, kai dirbsiu tai, kas man labai patiks.

Pildant svajones

Dar gyvendama Rietave pradėjau kurti šukuosenas. Pasitaupiusi pinigų nusipirkau manekeno galvą su natūraliais plaukais ir kiekvieną dieną dariau šukuosenas, vaikučiams užmigus iki 2 val. nakties kurdavau šukuosenas, darydavau įvairiausias gėles iš plaukų, kaspinus. Jaučiau didžiulę aistrą, man taip patiko iš plaukų kurti meniškas šukuosenas. Rietave tie, kas mane jau žinojo ir matė mano darbus, ateidavo darytis šukuosenų. Būdavau tokia laiminga, kad žmonėms patinka mano darbai. Tik man visada buvo gėda imti pinigus, nes galvodavau, kaip aš, nieko nebaigusi, neturinti diplomo, galiu imti pinigus už atliktas šukuosenas. Tad daugumą šukuosenų darydavau veltui, man būdavo svarbiausia, kad galiu papuošti ir išleisti į šventę. Kartais pati vykdavau pas moteris į namus ir darydavau šukuosenas, paimdavau pinigų tiek, kad užtektų degalams grįžti namo, bet tokia laiminga grįždavau, nuostabiai jausdavausi. Žmonės, pamatę mano darbus, sakydavo – Judita, tavęs reikia pasauliui, turi save rodyti. Taip ir prasidėjo mano kelias į šukuosenų kūrybą, nesustojau niekada, bet turėjau nepamiršti vaikų ir kurti tokį gyvenimą, kad jiems būtų kuo geriau. Laikui bėgant išvykau į Turkiją, paskui į Londoną į šukuosenų mokymus. Jie vyko rusų kalba, o aš rusiškai nekalbu, bet užsispyriau ir išvažiavau. Per mokymus mokė kurti tik garbanas ir kuodelius, o tai, ką matote dabar – skrybėlės, kaspinai, gėlės – viskas sukurta manęs pačios. Supratau, kad tai, ką darau, yra didžiulė Dievo dovana ir turiu nepaleisti to, ką pradėjau.

Visada svajojau turėti savo namus, didžiulį namą, kiemą. Viską įsivaizduodavau ir matydavau, ko noriu. Teko išvykti į Norvegiją, dirbti žuvies fabrike, kad tik vaikams galėčiau nupirkti namus, stengiausi tik dėl jų. Dirbdama fabrike visada sau kartodavau, kad viskas čia laikina. Laikui bėgant įsigijau namus, viską padariau, kad juos turėčiau, nes tada galvojau, jog tai labai svarbu. Kai gimė dukra Radvilė, jau gyvenau savo namuose, dar stipriau panirau į šukuosenų kūrybą, bet šito neužteko – teko ieškoti papildomo darbo, kad galėčiau vaikams daugiau visko nupirkti ir susimokėti mokesčius. Negalėjau sėdėti ir laukti stebuklo, juk niekas nieko neatneš ir nepadės ant lėkštutės. Po daug metų vėl teko paskambinti Oksanai, kuri turi braškių ūkį, ir prašyti darbo… Taip karštą vasarą skyniau uogas ir sau kaip visada kartojau, kad čia laikina, kad ateis diena, kai turėsiu savo šukuosenų studiją.

Netikėtai pamačiau skelbimą Palangoje – ieškojo butų patalpų valytojos, įsidarbinau ten. Buvo sunkus laikas, reikėjo pajamų, dirbau ištisas dienas, o tai, ką uždirbdavau, atiduodavau mokesčiams, nesisekdavo ir su automobiliu, vis gesdavo, toks užburtas ratas. Sunkus darbas atvėrė man akis – supratau, kad mano gyvenimas dideliuose namuose su vaikų tėvu yra nelaimingas, jis mane pamiršo kaip moterį. Nepajėgiau visko patempti viena, nusprendžiau skirtis ir išeiti su vaikais. Padariau didžiulį žingsnį – išėjau su vaikais gyventi į Klaipėdą, jis liko gyventi dideliame name vienas. Skyrybos buvo pati geriausia išeitis. Aš ne iš tų moterų, kurios aukoja savo gyvenimą, stengiuosi, kad man ir mano vaikams būtų gerai. Turiu didelių siekių ir noriu gyventi kitaip. Klaipėdoje radau butą, vaikai pradėjo eiti į naują mokyklą, dukra į darželį, o aš įsidarbinau grožio studijoje „Makiažo akademija“ pas Aliną Guess. Pradėjau dirbti su šukuosenomis. Tačiau šito neužteko ir turėjau ieškoti papildomo darbo, kad pavyktų išgyventi. Nepasidaviau, vėl teko grįžti dirbti į medienos fabriką, dirbau naktinėmis pamainomis, kad tik suderinčiau su šukuosenų kūrimu. Fabriko vadovė negalėjo patikėti, ką aš čia veikiu, sakė – tau čia ne vieta. Pasakiau, kad ilgai nebūsiu. Taip ir buvo, išdirbau tik kelis mėnesius ir išėjau, nes supratau, kad taip dirbdama neišpildysiu savo svajonės, o laikas bėga…

Gyvenau lyg užburtame rate, ką uždirbdavau, viską atiduodavau, tad ieškojau papildomų darbų. Radau vienos moters skelbimą, ji ieškojo žmogaus, kuris ravėtų darželius, plautų laiptines. Susitikus negalėjo patikėti, kad dirbsiu šiuos darbus, man sakė – ar tu tokia graži ravėsi darželius? Taip, dirbau visus darbus, ką galėjau. Man buvo svarbiausia užsidirbti, išgyventi, nes aš viena su vaikais, o vaikų tėvas, kai reikėjo prisidėti prie išlaikymo, visada sakydavo „neturiu“, pati kalta, pati išėjai… Nepasidaviau, dirbau per kelis darbus. Atėjo diena, kai pavargau save dalinti darbams, kurie neteikė džiaugsmo. Tą dieną sukrito visos bėdos. Manęs atsisakė žmonės, kuriems tapau nereikalinga, nes siekiu savo svajonių. Ta diena buvo didžiulė permaina mano gyvenime, visiems pranešiau, kad nebebūsiu šukuosenų stilistė, nebedarysiu to, kas man labai patinka. Turėjau suprasti, kad esu viena su trimis vaikais ir nebegalvoti apie savo svajonę, kokia dar šukuosenų studija? Negalėjau sulaikyti ašarų, visą dieną verkiau, buvo labai sunku. Dabar ta diena likusi tik prisiminimu.

Po tos sunkios dienos supratau, kad man reikia didelio miesto, turiu palikti Klaipėdą ir išvykti gyventi į Vilnių, nes tik ten manęs laukia didžiulė sėkmė. Nors buvo nelengva, padariau viską, kad kuo greičiau atsidurčiau Vilniuje. Šiame mieste gyvenu tris mėnesius ir galiu pasidžiaugti, kad turiu daug darbo, mane jau galite matyti televizijos ekrane ir ant žurnalo viršelio.

Judita, Rita Nainė Photography nuotrauka.

Meilė gyvenimui

Nebenoriu gyventi taip, kaip gyvenau seniau, praeitis mane stiprina ir neleidžia pasiduoti. Taip, mano rate yra žmonių, kurie nepalaiko ir galvoja, kad darau nesąmones. Žinote, ką pasakysiu? Nesąmonė – tai gyventi tuščią ir nuobodų gyvenimą, valyti dulkes kiekvieną dieną ir nieko nenorėti. Niekada nepykite ant žmonių, kurie siekia geriau, pykite ant savęs, kad per visą gyvenimą nepadarėte nieko, kad gyventumėte geriau. Visiems palinkėsiu užsibrėžti aukštus standartus ir link savo tikslo eiti aukštai iškėlus galvą. O jeigu norėsite pasiduoti, tai mintimis sugrįžkite 5 metais atgal ir pamatysite, kur buvote tada ir kur dabar. Tad pasiduoti tikrai nenorėsite. Aš esu moteris, kuri kasdien puošiasi gražia suknele, avi batelius, nes turime save mylėti ir rūpintis. Man kiekviena diena yra šventė, myliu gyvenimą ir esu dėkinga už viską, ką turiu. Mano didžiausias turtas ir džiaugsmas – mano vaikai.

Myliu gyvenimą, mėgaujuosi kiekviena diena. Gyvenu taip, kad turėčiau pačių gražiausių prisiminimų, kaip ir mano vaikai – sūnus Viktoras, dukrytės Augustė ir Radvilė, kuriai dar tik 4 metukai. Man svarbiausia – kurti tokį gyvenimą, kad būtume laimingi. Laisvu laiku labai mėgstu laiką leisti su vaikučiais, patinka važinėtis riedučiais, išmokiau ir sūnų su dukra. Niekada dėl nieko nesigailiu, džiaugiuosi, kad gyvenimas mane apdovanojo didžiule drąsa viską keisti. Nebijau permainų, visada sakau žmonėms – jeigu jums blogai, niekada nesiskųskite ir nesėdėkite, kol pagerės, nes pagerės tik tada, kai viską pakeisite savo gyvenime, kad būtumėte laimingesni.

Dabar galiu pasidžiaugti, kad mano nepasidavimas ir užsispyrimas nuvedė labai toli, eisiu dar toliau, kol pasieksiu ir būsiu ten, kur noriu būti – savo grožio šukuosenų studijoje. Šiuo metu esu ne tik šukuosenų kūrėja, bet ir mokau kitas merginas atlikti gražias šukuosenas, važinėju po visus miestus, atiduodu sukauptas žinias savo mokinėms. Laisvu laiku važiuoju į vaikų ligonines, ne kartą teko svečiuotis Klaipėdos vaikų ligoninėje. Labai džiaugiuosi, kad taip šiltai priėmė ir galėjau ligoniukų dieną praskaidrinti gražiomis šukuosenomis bei užsiėmimais. Teko svečiuotis ir Rietavo slaugos namuose, seneliai priėmė šiltai, jie visada laukia svečių. Esu dėkinga vadovams, kurie pakvietė mane, galėjau nuvežti pintinę vaisių ir papasakoti savo istoriją, kaip tapau šukuosenų stiliste kūrėja. Laisvą laiką išnaudoju prasmingai, viską darau iš visos širdies ir su didele meile.

Dar esu mažų vaikučių Šukuosenų Fėja, užsivelku Fėjos suknelę ir važiuoju pas vaikučius į gimtadienius, puošiu gražiomis šukuosenomis. Tai darbas, kurį labai mėgstu.

Visiems noriu palinkėti nepasiduoti ir siekti savo svajonių, eiti tikslo link. O dirbdami nepamirškite svarbiausio dalyko – mėgautis GYVENIMU.

Šukuosenų stilistė Judita Mikalauskaitė

+370 645 68 721

Facebook Hairstyle Judita

Vilniuje šiuo metu dirbu
keliuose salonuose:
Grožio ir estetikos namai „Noelle“
Videniškių g. 1-96, P. Vileišio g. 12
Oksanos Pikul grožio namai
Aguonų g. 9-102
„Renatos studija“
Gabijos g. 42-84, Rygos g. 46-94