Lietuvoje sportuojančių žmonių su negalia itin mažai, nors fizinis aktyvumas be galo reikšmingas kiekvienam. Fiziškai aktyvūs asmenys gyvena visapusiškai kokybiškiau. Sužinokite, kuo sportas naudingas neįgaliesiems ir paskatinkite artimuosius reguliariai mankštintis.

 

Padeda geriau judėtiDisabled,Woman,Exercising,With,Personal,Trainer,In,The,Gym

 

Visai ar iš dalies netekus kurios nors kūno dalies arba gebėjimo ją valdyti, likusiam kūnui tenka didesnis krūvis norint atlikti kasdienes užduotis – nuo higienos, mitybos iki profesinių užduočių, rūpinimosi vaiku ar kt. Dėl šios priežasties reikia stiprinti kūną kasdienėmis mankštomis, kiekvieno individualiam atvejui pritaikytais pratimais, kurie stiprintų ar ramintų raumenis. Štai stiprios rankos užtikrina, kad vežimėliu judantis žmogus gali neriboti poreikių ir pomėgių – fiziškai pajėgia važinėtis ne tik po namus, bet ir nuvyksta į parduotuvę, svečius, koncertą ar kt.

 

Gerina emocinę savijautą

 

Sporto nauda fizinei ir emocinei savijautai įrodyta daugybės mokslinių tyrimų. Jo metu išsiskiria laimės hormonų serotonino ir endorfinų, taip pat hormono dopamino, kuris atsakingas už tikslų siekimą. Fizinė veikla gali motyvuoti greičiau ir efektyviau spręsti problemas, ištaisyti klaidas, panaikinti nesėkmių pėdsakus. Sportuojant organizmas gauna daugiau deguonies, geriau veikia visos organų sistemos. Didžiąją deguonies dalį pasiima smegenys. Kai jos gauna papildomai deguonies, dirba efektyviau – lengviau rasti sprendimus, kyla naujų idėjų, atsiranda galimybė į situaciją pažvelgti kitu kampu.

 

Sporto pasiekimai didina pasitikėjimą savimi, augina savivertę, motyvuoja nepasiduoti nei sunkesniam pratimui, nei gyvenimo negandoms.

 

Skatina virškinimą

 

Didžiąją laiko dalį praleidžiant tokia pat poza, prastėja virškinimo sistemos darbas – maistas sunkiau įsisavinamas, dažniau kietėja viduriai, vargina dujų kaupimasis, pilvo skausmai. Fizinis aktyvumas padeda išspręsti šias problemas, nes judant mechaniškai aktyvinama žarnyno peristaltika. Verta įsidėmėti, kad sportas mažina antsvorio riziką, o pasyvus gyvenimo būdas augina nepageidaujamus kilogramus.

 

Sportas aktyvina ne tik virškinimo, bet ir limfinę sistemą, į kurią patenka visi toksinai, medžiagų apykaitos atliekos. Nesportuojant prastėja limfos tekėjimas, medžiagų apykaitos atliekos ir toksinai užsiguli limfmazgiuose, nuolat sergama, prastėja gyvenimo kokybė.

 

Stiprina imunitetą

 

Sportuojant organizme gaminasi citokinų, kurie veikia kaip ląstelių „signalizacija“, stimuliuoja imuniteto atsaką į žalingus išorinius veiksnius. Fizinė veikla skatina gamintis neutrofinus – medžiagas, kurios gydo smegenų ląstelių pažeidimus po patirto streso, mažina riebalų kiekį ląstelėse. Reguliariai mankštinantis ir kontroliuojant kūno svorį, gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, suaktyvinama medžiagų apykaita bei deguonies įsisavinimas. Tai irgi turi įtakos gerai savijautai ir imunitetui.

 

Sportas didina fizinę ir psichologinę ištvermę, todėl didėja atsparumas kasdieniam stresui, kurio poveikis imuninei sistemai itin žalingas.

 

Gerina miego kokybę

 

Aktyvi fizinė veikla gerina miego kokybę – greičiau užmiegama vakare ir geriau pailsima per naktį. Taip pat rečiau pasitaiko prabudimo epizodų, nes esate fiziškai nuvargę. Miego kokybė tiesiogiai susijusi su fizine ir psichoemocine sveikata. Jei kokybiškai išsimiegame, visos organizmo sistemos spėja atsinaujinti ir kitą dieną kokybiškai veikia.

 

Miego kokybė itin reikšminga imunitetui, nes į nemigą ir miego stygių organizmas reaguoja kaip į stresą. Kokybiškas miegas subalansuoja endokrininę sistemą, pradedant nuo miego hormono melatonino, kuris padeda užmigti, iki ryte pažadinančio adrenalino. Esant hormonų balansui, mažėja tikimybė patirti psichologinių negalavimų – nerimą, panikos atakas, net depresiją.

 

Įtraukia į bendruomenę

 

Neretas suaugęs žmogus su negalia skundžiasi būtent tuo, kad jaučia izoliaciją, nepritapimą, vienatvę. Įvairios sportinės veiklos – puikus būdas įsitraukti į sportininkų bendruomenę ar patiems suburti bendraminčius, pavyzdžiui, žaisti stalo teniso. Net jei komandos nesurinksite, turėsite galimybę pabendrauti su sporto treneriu, kineziterapeutu ar greta sportuojančiu kolega. Sporto klubo lankymas gali tapti savotišku ledų pralaužimu, pirmuoju žingsniu, padrąsinančiu išeiti iš namų ir nueiti į koncertą ar parodą, aplankyti draugus, užsiimti hobiais ar net savanoriauti.

 

Pasak specialistų, svarbu, kad fizinę veiklą reguliariai prižiūrėtų kineziterapeutas ar kvalifikuotas sporto treneris, taip užtikrinant saugumą ir naudą sportuojančiam.

 

Įdomu

 
  •  Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras sportuojančių vaikų su negalia skaičius sudaro 0,4 % visų sportuojančių.
  •  Bendras sportuojančių žmonių su negalia skaičius yra 1,2 % nuo visų sportuojančių.
  •  Vaikai su negalia sudaro apie 3 % visų vaikų šalyje.
  •  Bendrai negalią turintys asmenys sudaro 8 % bendro gyventojų skaičiaus Lietuvoje.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Vilniaus kolegijos lektorė, kineziterapeutė Jurgita Veliulytė

 

Kodėl sportas ypač svarbus žmonėms su negalia?

 

Sportuoti reikia visiems, o sporto teikiama nauda irgi visiems vienoda. Tačiau žmonių su negalia sportas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse susiduria su integracijos problema, todėl tai jautri tema. Negalią turintys žmonės vis dar sunkiai integruojasi į sportines veiklas, nes dauguma jų pritaikytos sveikiesiems. Visgi svarbu skatinti neįgaliuosius užsiimti fizine veikla. Negalia dažnai būna traumos pasekmė, o ne ligos, kuri progresuoja ir sunkėja bei didėja negalia. Traumos atveju neįgalus žmogus tiesiog yra toks, koks yra, ir jo poreikis būti aktyviam niekuo nesiskiria nuo kitų. Taigi, būtina jį integruoti į visuomenę ir skatinti užsiimti sveikatingumo veiklomis, kad negalia netaptų liga.

 

Ar saugu lankyti įprastą sporto klubą?

 

Pagal LR įstatymus, visi sporto klubai turi būti pritaikyti žmonėms su negalia, bet žvelgiant į realybę tas pritaikymas ne visai funkcionuoja. Kalbant apie žmones su fizine negalia, kuri yra matoma, ne tik sporto klubo lankytojai, bet ir darbuotojai jaučiasi nejaukiai, nežino, kaip elgtis. Prieš kelerius metus rengėme sporto klubų darbuotojų mokymus, kaip dirbti su negalią turinčiais asmenimis, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur. Tiek visuomenė, tiek sporto treneriai bijo žmonių su negalia, baiminasi, kad jiems pakenks, užgaus, bet negalią turintis asmuo pats pasako, kokios pagalbos jam reikėtų, tik reikia būti empatiškiems.

 

Patartumėte sportuoti savarankiškai ar su kineziterapeutu?

 

Visada rekomenduoju pasitarti su specialistais, kokias konkrečias fizines savybes ar funkcijas būtina lavinti, kurias mažiau aktyvinti ir kaip tai daryti tinkamai. Turintiems neurologinių sutrikimų būna skirtingas raumenų tonusas: jei jis labai didelis, reikia ne kelti, bet kaip tik raminti. Jei dėl paralyžiaus raumenų tonusas žemas, raumenis reikia aktyvinti.

 

Sporto klube dažniausiai prireikia trenerio pagalbos susipažįstant su aplinka, nusigaunant iki treniruoklio, paduodant sporto priemones ir pan., juk turint judėjimo negalią sunkiau greitai orientuotis teritorijoje. Konsultuotis su specialistu rekomenduoju ir sveikiems žmonėms, kad patartų, kuriuos raumenis ir kaip stiprinti, pakoreguotų laikyseną ir kt.

 

Kai žinome, kokius pratimus ir kaip atlikti, ar reikalinga tolesnė specialisto priežiūra?

 

Kartą per mėnesį ar kas dvi savaites patarčiau apsilankyti, nes užsiimant sportine veikla vyksta fizinis progresas – kūnas kinta. Reikalingas kineziterapeuto įvertinimas kiekviename etape – kaip ir kur toliau judėti; ar dar sportas padeda, ar jau kenkia. Sportuoti patarčiau su treneriu arba kineziterapeutu, nes tai plataus profilio specialistai. Lygiai taip pat yra trenerių, kurie įgyja kineziterapeuto kvalifikaciją.

 

Kaip kasdien daugiau judėti?

 

Automobilį statyti toliau nuo įėjimo. Manau, kad neįgaliųjų vietos prie pat durų skatina pasyvų gyvenimo būdą. Statykite automobilį kuo toliau, kad reikėtų įveikti bent 10–20 metrų daugiau. Jei gyvenate antrame ar trečiame aukšte, nesinaudokite liftu, nebent nešate kažką sunkaus. Jei į namus viską atneša, maistą paruošia, būstą sutvarko artimieji, apvažiuokite bent ratą aplink namą. Žiūrėdami mokomuosius vaizdo įrašus internete atlikite kasdienius mankštos pratimus. Stenkitės kasdien kuo mažiau naudotis priemonėmis, kurios palengvina judėjimą.

 

Kokios neigiamos pasyvumo pasekmės neįgaliesiems?

 

Pirmiausia – augantis svoris, kuris dar labiau apsunkina judėjimą. Taip pat nejudant progresuoja negalia. Pavyzdžiui, po insulto žmogus prastai valdo vieną ranką ir vieną koją. Jei reguliariai nejudės, jis gali visam laikui atgulti į patalą. Tik per judėjimą, kineziterapiją vyksta gydymas, jokių stebuklingų piliulių nėra. Mat jei nenaudojame kurios nors kūno dalies, organizmas pradeda jos atsisakyti. Jei žmogus juda vežimėliu ir nuolat naudojasi automobiliu arba leidžia laiką namuose, ilgainiui nebeturės jėgų pasukti vežimėlio ratų ir bus įkalintas namuose. Fizinė veikla būtina visiems, ypač negalią turintiems žmonėms.

 

Autorius Laima Samulė