Kvepalai – tarsi nematomas rūbas, paliekantis stipresnį įspūdį nei puošniausi drabužiai. Tas įspūdis įvairus, todėl reikia žinoti keletą esminių taisyklių renkantis ir naudojant kvepalus. Svarbu atsižvelgti ne tik į aromatą, bet ir sudėtį, mat tai turi poveikį sveikatai.

 

Istorijos labirintaisClose,Up,View,Of,A,Tree,Branch,With,Lime,,Several

 

Parfumerijos istorija prasidėjo Mesopotamijoje ir senovės Egipte. Manoma, kad kvapų pasaulį žmonės atrado ritualų metu degindami įvairias žoleles, šakeles, augalų šaknis. Sudėtingesnius kvepalus iš daugiau komponentų pirmieji pradėjo kurti senovės egiptiečiai. Iki šiol žinomas kvapų mišinys kyphi buvo kuriamas net iš 16 augalų. Senovės Egipte parfumerijos menas patikėtas dvasininkams. Kai kuriose šventyklose netgi įrengtos specialios patalpos kvepalams gaminti. Šventikų pagamintus kvepalus naudojo ne tik gyvieji – naudoti ir balzamuojant mirusiuosius. Šiam reikalui tradiciškai naudoti kasijų ir miros kvapai. Egiptiečių žinias perėmė finikiečiai, iš kurių kvepalų gaminimo subtilybių sužinojo ir senovės graikai, dar labiau ištobulinę gamybos procesą. Apskritai itin mėgo kvepalus, gausiai kvėpinosi ir kiekvienai kūno daliai naudojo skirtingus kvapus. Kvapiaisiais aliejais kūną tepdavo tiek prieš vakarienę, tiek po jos, maudydamiesi ir po maudynių, meilės žaidimų metu aistrai kurstyti ir bet kokiomis kitomis progomis. Kvepalų naudojimas buvo toks gausus, kad 640 m. pr. Kr. žymus įstatymų kūrėjas ir poetas Solonas jį apribojo įstatymu. Tačiau nepasiteisino – kvepalais vis tiek plačiai prekiauta. Senovės romėnai žengė dar toliau – kvepalais apšlakstydavo net augintinius bei namų kampus. Jeigu į namus užsukdavo itin gerbiamas svečias, netgi įrengdavo parfumuoto vandens fontanėlius. Įsigalėjus krikščionybei, kvepalai naudoti kur kas saikingiau. Islamo kraštuose jie ir toliau be saiko garbinti, ypač smilkalai. Į Europą kvepalų populiarumą grąžino kryžiuočiai. Prasidėjus prekybiniams mainams, jie vėl įgijo aukso vertę. Itin išpopuliarėjo Renesanso epochoje, ypač Italijoje ir Prancūzijoje. Ši šalis tapo Europos parfumerijos centru. Kvepalus pamėgo turtuoliai, jais maskavę prastus higienos įpročius. Tikras perversmas parfumerijoje įvyko XIX a., kai atrasti sintetiniai kvepalų komponentai. Taip atsirado galimybė kurti įvairesnius kvapus, o kvepalai tapo prieinami ir eiliniams mirtingiesiems.

 

Klasifikacijos ABC

 

Plačiausia prasme kvepalai klasifikuojami pagal kvapiųjų medžiagų koncentraciją ir aromatus. Pagal koncentraciją:

 
  •  PP (pure perfume) – tikri kvepalai. Juose kvapiųjų medžiagų koncentracija stipriausia, jų kiekis siekia 20–40 %.
  •  EDP (eau de parfum) – parfumuotas vanduo, kuriame kvapiųjų medžiagų koncentracija siekia 15–25 %.
  •  EDT (eau de toilette) – tualetinis vanduo, kuriame kvapiųjų medžiagų koncentracija siekia 10–20 %, o kartais 6–12 %.
  •  EDC (eau de cologne) – odekolonas, kuriame kvapiųjų medžiagų koncentracija siekia 2–5 %.
 

Kuo koncentracija didesnė, tuo kvepalai ilgiau išlieka.

 

Pagal aromatų šeimas skirstomi į:

 
  •  Gėlių. Vieni populiariausių aromatų, kvepiantys viena gėle arba visa jų puokšte. Dažniausiai laikomi moteriškais ir kuria romantišką nuotaiką. Kvapas lengvas, tinkamas kasdienai.
  •  Rytietiški. Intensyvūs, sodrūs, sunkūs kvapai. Gali būti šiek tiek aštrūs. Susipina įvairių aromatų motyvai, bet dominuoja egzotiški augalai. Naudojama vanilė, cinamonas, gvazdikėliai, muskusas, ambra. Tinka išskirtinėmis progomis, vakarui. Dažnai tokie kvepalai taip pat skirti moterims, nors yra ir vyriškų.
  •  Šipro. Žemiški kvapai, kuriuose persipina medienos, samanų, citrusų aromatai. Taip pat jaučiamas bergamočių, pačiulių, jazminų ir vaisių dvelksmas.
  •  Žolių. Gaivūs aromatai, dominuoja šviežiai nupjautos žolės, trintų lapų, rasos, žaliosios arbatos, levandų, rozmarinų kvapai. Įprastai naudojami kuriant vyriškus kvepalus.
  •  Paparčių. Stiprūs kvapai, dažniausiai naudojami vyriškiems kvepalams. Pavadinimas klaidinantis, nes nedvelkia paparčiais. Jaučiami ąžuolų žievės, samanų, šviežių žolelių, medžių, levandų, bergamočių, kumarino kvapai.
  •  Medienos. Tai – miško dvelksmas: pušys, sakai, samanos, mediena, santalas. Kvapai gaivūs, šilti, jaukūs.
  •  Vaisių. Vyrauja citrusinių vaisių kvapai: citrinų, apelsinų, mandarinų, greipfrutų ir kt. Tai gaivus, bet pikantiškas aromatas, tinkantis visiems metų laikams.
 

Kvapų svarba gyvenime

 

Kvapai mums reiškia kur kas daugiau nei vien malonumą. Jų poveikis giluminis ir kartais net labai netikėtas.

 
  •  Utrechto universitete (Nyderlandai) atlikti tyrimai rodo, kad kvapai sužadina intensyvesnius prisiminimus nei garsai, vaizdai ar skonis. Mat po metų kvapai atsimenami 65 % tikslumu, o vaizdai – 50 %. Užuodus specifinį kvapą, gali iškilti net visiškai užmiršti įvykiai. Siekdami įrodyti kvapų reikšmę atminčiai, mokslininkai atliko tyrimą su 70 studentų. Iš pradžių visiems rodytas vaizdo įrašas. Patalpoje degė spalvota šviesa, grojo rami muzika ir tvyrojo cinamono kvapas. Po savaitės studentai suskirstyti į tris grupes, visų prašyta atpasakoti matytą įrašą. Viena studentų grupė regėjo tokią pačią spalvotą šviesą, antra – girdėjo ramią muziką, o trečia užuodė cinamono dvelksmą. Būtent pastaroji sugebėjo tiksliausiai atpasakoti matytą vaizdo įrašą. Vadinasi, kvapai stimuliuoja atmintį. Tai įrodo ir kitas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad informacija pakvėpintuose žurnalo puslapiuose įsimenama apie 28 % geriau. Įdomu tai, kad geriausiai atmintį veikia rožių aromatas.
  •  JAV mokslininkai atliko bandymą, įrodantį, kad kvapai svarbūs ne tik gyvūnų, bet ir žmonių orientavimuisi aplinkoje. Jie parke ištiesė ilgą šokolade išmirkytą virvę. Tiriamiesiems užrištos akys ir liepta vadovaujantis vien uosle nueiti nuo vienos virvės galo iki kito. Apie 70 % žmonių užduotį įveikti pavyko. Kartojant užduotį kaskart ją pavykdavo įveikti lengviau.
  •  Pasak mokslininkų, natūralus žmogaus kvapas turi informaciją apie genetiką ir sveikatos būklę, todėl vien pagal jį galime išsirinkti tinkantį partnerį. Iš tiesų taip ir elgiamės, nors sąmoningai to nesuvokiame. Seksualiai traukia tie partneriai, kurių imuninė sistema skiriasi nuo mūsų pačių. Tai užtikrina, kad palikuonys bus stipresni. Beje, vyrai netgi geba užuosti, kada moteris vaisingiausia, todėl juos labiausiai seksualiai traukia tos dailiosios lyties atstovės, kurioms tuo metu yra ovuliacija. Kvapas gali atskleisti net seksualinę orientaciją. Tyrimais įrodyta, kad homoseksualams labiausiai patinka kitų homoseksualų kvapas, nors nieko nežino apie jų lytinę orientaciją.
  •  Įrodyta, jog kvapai išduoda tikrąsias emocijas. Raiso universitete (JAV) atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo trys savanorių grupės. Viena žiūrėjo komediją, kita – siaubo filmą, o trečia paskirta kaip kvapų vertintoja. Žiūrintiems filmą į pažastis reikėjo įsidėti vatos diskelius, kad šie sugertų išskiriamą kvapą. Trečia grupė turėjo juos uostyti ir vien pagal kvapą atspėti, kokį filmą – linksmą ar gąsdinantį, žiūrėjo savininkas. Dauguma identifikavo teisingai.

 

Išsirinkti tinkantį kvapą

 

Norint įsigyti tinkamus kvepalus, verta vadovautis tik intuicija ir sava nuomone. Netgi patyrę konsultantai ar naujausias kvepalų tendencijas išmananti draugė gali tik patarti, bet ne išrinkti. Kvapą rinktis atsakingai, jokiu būdu ne spontaniškai. Nederėtų ieškoti kvepalų jau prisikvėpinus ar naudojant stipriai kvepiančias higienos ar kūno priežiūros priemones. Prieš einant būtina sau atsakyti į šiuos klausimus: kokie kvapai patinka (saldūs, gaivūs, aštrūs), kokios kvapų natos turėtų būti (vanilė, citrusinių vaisių, muskusas, pačiuliai, rožių, jazminų), kokia proga, kokiais metų laikais norėsite kvėpintis, kokios koncentracijos kvapo reikia. Žinant atsakymus, konsultantai galės greičiau pasiūlyti lūkesčius atitinkantį kvapą.

 

Išsirinkus kvepalus pirmiausia papurkšti ant popierėlio, palaukti keliolika sekundžių ir tik tuomet palengva artinti prie nosies. Jei uostote kelis skirtingus kvapus, po kiekvieno derėtų skirti minutėlę kavos pupelių uostymui (jų būna kiekvienoje kvepalų parduotuvėje). Jeigu uodžiamas kvapas patiko, patartina jį išbandyti ant riešo odos. Taip atsiskleis visos natos ir galėsite įvertinti, ar jums tinka. Geriausia kvapui leisti atsiskleisti, vertinti jį visą dieną, o ne pirkti įkvėpus vos kartą. Jeigu yra galimybė, geriausia paprašyti mėginuko ir kvapą vertinti kelias dienas. Juk jo pasirinkimą lemia nuotaika, oras ir kiti panašūs veiksniai. Todėl rekomenduojama turėti kelis skirtingus kvapus, kuriais galėsite kvėpintis pagal nuotaiką, laiko leidimo būdą, sezoniškumą ar progą.

 

Jokiu būdu nerekomenduojama pirkti nežinomų kvepalų internetu. Derėtų pradžiai užsisakyti jų mėginuką. Nors kvepalų aromato aprašymai itin viliojantys, tai nereiškia, kad lygiai taip jie atsiskleis ant jūsų odos.

 

Kad išliktų ilgiau…

 

Kvepalus reikia purkšti ant švarios, sausos odos ir palikti nugaruoti. Galima užpurkšti kelis kartus, tada pasiskirstys didesniame odos plote. Ilgiau laikosi ant plaukų. Svarbu atminti, kad nevalia trinti užpurkštų kvepalų. Jeigu turite kietuosius (vaškinius) ar aliejinius kvepalus, tepkite ant odos, tik jokiu būdu ne ant drabužių, nes gali likti sunkiai išvalomų dėmių. Visais atvejais geriausia kvėpinti pulsuojančias kūno vietas, taip garuodamas kvapas galės išsiskleisti. Išsilaikymas priklauso nuo aromatų mišinio koncentracijos ir nuo to, kokios medžiagos naudotos gamyboje, kokia aromatų kompozicija, kvepalų bazė (aliejinė ar alkoholinė). Įtakos turi ir odos pH, lytis, gyvenimo būdas, pvz., jeigu daug prakaituojate, tikėtina, kad kvapas laikysis trumpiau.

 

Kokybei išsaugoti – tinkamas laikymas

 

Nesvarbu, kokie kokybiški būtų kvepalai, netinkamos laikymo sąlygos netruks paversti nenaudojamais. Svarbu, kad būtų laikomi vėsioje, sausoje ir tiesioginių saulės spindulių nepasiekiamoje vietoje. Kvepalai turi galiojimo laiką, o jis iškart sutrumpėja atidarius buteliuką. Taigi, jeigu dar neketinate naudoti kvepalų, tik norite pauostyti, verčiau neatidaryti. Dauguma kvepalų po atidarymo tinkami naudoti maždaug dvejus metus. Pasenę pakeičia kvapą, įgauna metalo pokvapį, aromatas tampa ne toks harmoningas.

 

Atsižvelgti į paros laiką ir sezoną

 

Taisyklė, kada ir kokius kvepalus purkštis, paprasta: dieną tinkami lengvesni, vakarais galima rinktis sunkesnius. Todėl dieną neprašausite pasirinkę tualetinį vandenį, o vakare – parfumuotą. Ypatingoms progoms puikiai tiks gryni kvepalai. Svarbu atsižvelgti ir į sezoną. Šiltuoju metų laiku rekomenduojami lengvi gėlių, vaisių aromatai, o šaltymečiu sunkesni medienos, prieskonių. Be abejo, būtina atkreipti dėmesį ir į progą. Einant į verslo susitikimą tinkamiausi lengvi, neutralūs, pernelyg dėmesio neatkreipiantys kvapai. Vakarėliui galima rinktis sunkesnius, įmantresnius aromatus. Visuomet reikia pagalvoti, kaip jausis šalia esantys žmonės, ar kvapas jų neerzins, netrikdys.

 

Dėmesys sudėčiai

 

Po nekaltu užrašu ant kvepalų buteliuko gali slėptis net iki 200 skirtingų komponentų. Dažnai apie 95 % jų yra sintetiniai. Nemaža dalis turi žalingą poveikį sveikatai. Jis nepasireikš vos pasipurškus kvepalais, bet turint omenyje, kad dažnas žmogus juos naudoja kasdien, žala anksčiau ar vėliau bus padaryta. Kvapiosios medžiagos prasiskverbia per odą, todėl žaloja ne tik ją, bet ir organizmą iš vidaus. Taip gali būti pažeidžiamos net kepenys, inkstai, centrinė nervų ir reprodukcinė sistemos, galimos įvairios alerginės reakcijos. Ypač pavojinga sudedamoji dalis, aptinkama apie 70 % produkcijos, yra ftalatai. Šių chemikalų dedama į kvepalus, kad ilgiau negestų. Organizme jie traktuojami kaip estrogenai, todėl sutrikdo hormonų pusiausvyrą ir menstruacinį ciklą. Įrodyta, kad jie gali didinti krūties vėžio riziką. Taip pat pavojingi nėščiosioms, nes gali pažeisti vaisiaus vystymąsi.

 

Norint išvengti visų šių pavojų, siūloma pirmenybę teikti ekologiškiems kvepalams. Jie gaminami iš natūralių eterinių ir bazinių aliejų, bičių vaško, gėlių vandens ir kitų iš gamtos išgaunamų sudedamųjų dalių. Tokie kvepalai ne tik nežaloja organizmo, bet dažnam ir kvepia kur kas maloniau, subtiliau, gyviau. Tiesa, nepamiršti, kad netgi visiškai natūralūs kvepalai gali sukelti alerginių reakcijų, todėl pirmą kartą juos bandant derėtų būti atsargiems, bandyti tik ant nedidelio odos plotelio.

 

Beje, ieškantiems visiško natūralumo vietoje įprastų kvepalų rekomenduojama išbandyti eterinius aliejus. Tik svarbu atsižvelgti, ar jie tinkami sąlyčiui su oda, nes ne visi gali būti aplikuojami tiesiogiai. Tokiu pasirinkimu vienu metu nušausite du laimikius: subtiliai kvepėsite ir dar pajusite teigiamą poveikį sveikatai. Įrodyta, kad tam tikri eteriniai aliejai veikia raminančiai, atpalaiduoja, slopina stresą (pvz., levandų, bergamočių, ramunėlių), kiti saugo nuo virusinių ligų (pvz., čiobrelių, pelargonijų), treti suteikia energijos, pagerina protinę veiklą (pvz., apelsinų, citrinžolių, damaskinių rožių). Vos keli lašeliai produkto ir ne tik puikiai kvepėsite, bet ir puikiai jausitės!