Šiais laikais dauguma jaučiasi nuolat užsiėmę ir niekam neturintys laiko. Nieko keisto – gyvenimo tempas vis greitėja. Tenka sugerti tokius informacijos kiekius, apie kokius ankstesnės kartos nė negalėjo pagalvoti. Vis dėlto, pasak mokslininkų, iš tikrųjų nedirbame tiek daug, kaip atrodo. Užimtumo jausmą kelia šiandieniame pasaulyje įsitvirtinęs skubėjimas viską atlikti kuo greičiau. Kaip susidoroti su šia būsena?

 

laikas

Jaučiamės ar esame užsiėmę?

 

Viso pasaulio mokslininkai atliko nemažai apklausų apie įvairių šalių gyventojų užimtumą. Atskleista, kad žmonės šiandien jaučiasi pernelyg užsiėmę ir privalantys nuolat dirbti. Tad lieka vis mažiau laiko pomėgiams, draugams ir šeimai. Panašią apklausą 2014 m. atliko ir Didžiosios Britanijos mokslininkai. Jie tyrė šalies gyventojų būseną darbo aplinkoje. Tyrėjai pastebėjo, kad nemažai žmonių apklausoje dalyvauti atsisakė dėl tos pačios priežasties. Jie tiesiog buvo pernelyg užimti, kad turėtų laiko atsakyti į keletą klausimų. Viskas lyg ir aišku – jaučiamės tokie užsiėmę, nes iš tiesų turime daug darbo. Tačiau, anot mokslininkų, situacija kiek kitokia. Pasak jų, Europoje ir Šiaurės Amerikoje per pastaruosius dešimtmečius darbo (tiek mokamo, tiek namų ruošos) laikas nepailgėjo. „Per pastaruosius 50 metų pasikeitė tik vienas aspektas. Moterys šiandien daugiau dirba ir atlieka mažiau buities darbų. Vyrai – atvirkščiai. Tačiau bendras darbo laikas nepakito. Be to, tyrimai parodė, kad žmonės, kurie jaučiasi labiausiai užsiėmę, iš tiesų turi mažiausiai darbo“, – sako Oksfordo universiteto profesorius Jonathanas Gershuny.

 

Profesorius pastebėjo ir tai, kad modernūs šių laikų tėvai be reikalo jaudinasi negalintys praleisti užtektinai laiko su vaikais. Iš tikrųjų jie atžaloms skiria daugiau dėmesio nei ankstesnės kartos. Tad kas gi vyksta? Kodėl atrodo, kad laiko turime vis mažiau? Atsakymas – ekonominiai pokyčiai. Visame pasaulyje kylant ekonomikai ir didėjant žmonių pajamoms, laikas tapo kur kas vertingesnis. Kitaip sakant, šiandien viena valanda turi smarkiai didesnę vertę nei anksčiau. Todėl jaučiamas spaudimas per tą patį laiko tarpą atlikti kuo daugiau užduočių.

 

Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad iš tikrųjų padarome daugiau. Tyrimai rodo, kad nuolatinis skubėjimas prastai atsiliepia darbo rezultatams. Ironiška – nors nuolat jaučiamės užsiėmę, užduočių atliekame mažiau, nei padarytume neskubėdami. Be to, dažnai nesibaigiantys užsiėmimai tampa tik fasadu, kuriuo stengiamės atliepti visuomenės normas. „Anksčiau išsiruošusi į fotomedžioklę užfiksuodavau daugiau dėmesio vertų kadrų. Šiandien jaučiu spaudimą kaskart išėjusi fotografuoti, nuotraukomis dalytis ir socialiniuose tinkluose. Kitaip kolegoms ir mano sekėjams atrodo, kad nieko neveikiu. Tačiau tiesa ta, kad dienomis, kai nereikia įsitraukti į socialines medijas, dirbu kur kas produktyviau. Labiausiai užsiėmusi jaučiuosi tomis dienomis, kai atlieku mažiau darbo“, – sako fotografė Marija Popova.

 

Statuso simbolis

 

Marijos pavyzdys – tik vienas iš daugybės. Dažnam užimtumo jausmą sukelia menkavertės veiklos, atliekamos tik dėl aplinkinių akių. Psichologai pastebi, kad šiuolaikiniame pasaulyje būti užsiėmusiam – tarsi tam tikras statuso simbolis, naudojamas siekiant sužavėti žmones ir pakelti savo vertę jų akyse. Juk jei esame nuolat užsiėmę, tai įrodo, kokie mes svarbūs ir populiarūs. Bendraudami su viršininku ir bendradarbiais vaizduojame užsiėmusius, kad parodytume, kaip pasišventę darbui ir patikimi. Neturėdami nė minutėlės atokvėpio patys sau stengiamės įrodyti, kad esame itin produktyvūs, vertingi ir reikalingi. Svarbu tai, kad šis fenomenas be galo užkrečiamas. Išgirdę, kad aplinkiniai užsiėmę, pajuntame spaudimą irgi tokiais tapti. Tuomet apsikrauname užduotimis ir visiems pasakojame, kiek daug darbo turime. Taip save įtikiname, kad esame labai užsiėmę, nors tai gali net nebūti tiesa. Kitaip sakant, šiuolaikinėje visuomenėje didelis užimtumas – tam tikra vertybė, kurios visi siekia. Tad dažnai patys prisigalvoja įvairių užduočių, kad aplinkiniams neatrodytų kaip tinginiai.

 

Iliustruodamas šiandienos kasdienybę, elgesio ekonomistas Danas Ariely pateikia pavyzdį apie pažįstamą spynų meistrą. „Pradėjęs karjerą, spynų meistras Paulas nebuvo profesionalus. Ilgai rakinėdavo sugedusias spynas, retsykiais netgi sulaužydavo. Nepaisant to, klientai kartais duodavo arbatpinigių už sunkų darbą. Tobulėdamas Paulas išmoko sugedusias spynas sutaisyti kone akimirksniu. Tada klientai ėmė skųstis dėl per didelio užmokesčio ir nustojo palikti arbatpinigių. Žvelgiant iš pirmo žvilgsnio, tai išties keista. Atrodo, kad žmonės turėtų vertinti galimybę kuo greičiau patekti į namus ar automobilį. Tačiau jiems iš tikrųjų patikdavo matyti, kaip spynų meistras į darbą įdeda visas jėgas ir pastangas. Nesvarbu, kad ilgas Paulo darbas reikšdavo, jog teks palaukti, kol bus galima patekti į užsirakinusį automobilį“, – atskleidė mokslininkas. Pasak jo, panašiai žvelgiame ir į kasdienį darbą. Save neretai vertiname ne pagal pasiektus rezultatus, bet praleistą laiką stengiantis tai pasiekti. Kitaip sakant, savimi patenkinti tik būdami užsiėmę. Turėdami laisvo laiko jaučiamės it nevykėliai. Todėl save kasdien teisiame dėl dar neatliktų užduočių. Deja, neįvertiname jau padaryto darbo.

 

Tad, pasak psichologų, dauguma tik vaidina siaubingai užsiėmusius ir patys apsikrauna visiškai nereikalingais darbais. Nors ataskaitą galėtų paruošti per valandą, mieliau jai skiria visą dieną. O klausimui, kurį galima išspręsti vienu elektroniniu laišku, sušaukia visų kolegų susirinkimą. Tiesa, dažniausiai visa tai vyksta tiesiog pasąmoningai. Prieš save ir kitus be galo bijome pasirodyti tingūs, tad stengiamės neturėti laisvų minučių. Vis dėlto, mėgindami bet kokia kaina išlikti užsiėmę, dažnai nieko naudingo iš tikrųjų nenuveikiame. Juk jei ataskaita jau parengta, tolesnės korekcijos visai bereikšmės.

 

Baimė praleisti ką nors svarbaus

 

Mokslininkai pastebi, kad vis labiau kankinant užimtumui svarbios ir naujosios technologijos. Išmanieji telefonai bei socialiniai tinklai sukuria iki šiol neregėtą spaudimą visada būti pasiekiamais. Net dirbdami prie svarbaus projekto galime neatsispirti pagundai atrašyti draugei ar patikrinti asmeninio socialinio tinklo paskyrą. Toks nukrypimas nuo darbo be galo išblaško. Apskaičiuota, kad prireikia net 30 min., kad vėl galėtume susitelkti į pirminę užduotį. Galiausiai darbo atliekame mažiau, bet jaučiamės visiškai pervargę. Moksliškai įrodyta, kad dažnas naudojimasis išmaniaisiais prietaisas be galo išsekina psichiką. Tai gali prisidėti prie jausmo, kad niekam neliko nei jėgų, nei laiko.

 

Šiuolaikiniame pasaulyje svarbus ir FOMO fenomenas. FOMO (fear of missing out) – tai baimė praleisti ką nors reikšmingo.Šis fenomenas nėra naujas, tačiau pastaruoju dešimtmečiu pasireiškia dažniau nei bet kada. FOMO kamuojamam žmogui atrodo, kad visi aplink, tik ne jis, veikia ką nors be galo svarbaus. Toks asmuo patiria nerimą ir didžiulį stresą. Būtent dėl šios priežasties dauguma nuolat tikrina socialinius tinklus. Mat nori išlikti madingi, neatsilikti nuo kitų ir nepraleisti populiarių, visuomenės aptarinėjamų temų. FOMO turintys žmonės taip pat dažnai sutinka eiti į jiems visiškai neįdomius vakarėlius. Taip elgiasi, nes bijo, kad praleis kokį nors reikšmingą įvykį. Tai kraštutinis pavyzdys, tačiau FOMO iš dalies būdingas visiems. Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės dažnai įsitraukia į įvairias jiems nenaudingas veiklas, kad tik nepraleistų ko nors svarbaus. Žinoma, toks elgesys irgi skatina nuolatinio užimtumo pojūtį.

 

Pasak psichologų, nuolat užsiėmę žmonės dažnai nemoka tinkamai susidėlioti prioritetų. Iš tiesų jausdami spaudimą viską atlikti kuo greičiau skiriame pirmumą ne tokiems svarbiems darbams. Tarkime, kelias valandas atsakinėjame į elektroninius laiškus, kurie gali palaukti. Arba ištisas valandas praleidžiame atlikdami smulkias užduotis. Taip prarandame gebėjimą susikoncentruoti į svarbesnius darbus. Visą dėmesį skyrę menkavertėms užduotims galiausiai pasijaučiame nieko naudingo nepasiekę. Specialistai pastebi, kad žmonės, kuriems vis trūksta laiko, jo tiesiog neišnaudoja tinkamai. Pamąstykite – kiek laiko praleidžiate be tikslo naršydama socialiniuose tinkluose ar žiūrėdama juokingus vaizdelius internete? Tad vėliau strimgalviais tenka atlikti svarbias užduotis. Psichologai pataria keletą dienų save atidžiau stebėti. Greičiausiai pamatysite, kad nemažai laiko išnaudojate nereikšmingoms veikloms.

 

Svarbiausia – dirbti tikslingai 

 

Psichologas Gustavo Razzeti teigia, kad užimtumas šiandien dažnai virsta pasiteisinimu. Užtenka ištarti „atleisk, aš labai užsiėmęs“, ir žmonės atleis irzlumą, išsiblaškymą ar pažadų netesėjimą. Sau kartodami, kad esame labai užsiėmę, išvengiame būtinybės rasti laiko pažvelgti į asmeninius norus ir siekius. Tad galiausiai negebame atsakyti sau į klausimą – ar gyvenimas klostosi taip, kaip noriu? „Didžiulis šiuolaikinių žmonių užimtumas man panašus į masinį spektaklį. Daug dirbame, kad ko nors pasiektume. Tačiau tikroji produktyvumo paslaptis – ne dirbti kuo daugiau, bet tai daryti kryptingai ir tinkamai. Tik tada iš tikrųjų pasieksime, ko trokštame. Nuolat užsiėmę nebeturime laiko nei galvoti, nei apmąstyti savo veiksmų ar tiesiog mėgautis gyvenimu. Mėtantis nuo vienos užduoties prie kitos kenčia šaltas protas ir gebėjimas nuveikti ką nors iš tikrųjų svarbaus“, – sako psichologas.

 

G. Razzeti pataria susidaryti sąrašą tikslų, kuriuos labiausiai norite pasiekti. Tada juos sužymėkite skalėje nuo 1 iki 5. Skaičius 1 žymi, kad tikslas nelabai svarbus, o 5 – kad esminis. Taip išgryninsite tikruosius siekius. Tuomet kiekvienam tikslui sudarykite trumpą ir aiškią veiksmų seką. Svarbu nepamiršti kartkartėmis peržiūrėti ir įsitikinti, kad jie vis dar aktualūs. Psichologo teigimu, taip pat verta išmokti dažniau ištarti „ne“. Anot jo, šiuolaikiniai žmonės per dažnai įsitraukia į projektus, kurie nei svarbūs, nei naudingi. Žinoma, tokios veiklos tik be reikalo išvargina. Tačiau joms vis tiek skiriame dėmesį, nes bijome atsilikti nuo kitų ir atrodyti ne tokie šaunūs. Prieš sakant „taip“ irgi reikėtų du kartus pagalvoti. Ar ši užduotis tikrai verta laiko ir energijos? Galbūt tik be reikalo pervargsite ir prarasite motyvaciją iš tikrųjų svarbiems darbams? Anot psichologo, įvykdžius kiekvieną užduotį verta trumpam sustoti ir apmąstyti patirtis. Ko išmokote? Kokius iššūkius įveikėte? Kuo galbūt nesate iki galo patenkinti? Toks trumpas sustojimas leis atsipūsti ir stačia galva nepulti į naują užduotį. Taigi galėsite geriau suvokti, kur link judate, ar viskas vyksta taip, kaip turėtų.

 

Į kovą su nuolatiniu skubėjimu!

 

Šiais laikais į galvas įkalta, kad turime nuolat būti užsiėmę. Tačiau, kaip matome, tokia taktika neveikia. Dirbdami pernelyg daug galiausiai nepasiekiame nieko. Mažiau, bet tikslingai dirbantys žmonės gali džiaugtis sėkme. Kaip išsivaduoti iš šios situacijos ir nedalyvauti šiuolaikinėse žiurkių lenktynėse? Specialistai pataria ne tik susidėlioti svarbių užduočių sąrašą, bet nepamiršti ir pertraukėlių tarp darbų. Trumpas atsitraukimas leis pailsinti protą ir užduotį atlikti greičiau. Ištirta, kad produktyviausi būtent tie darbuotojai, kurie nepamiršta pertraukėlių. Baigę suplanuotus dienos darbus, net jei pavyko atlikti anksčiau, neapsiimkite naujų užduočių. Laikas pailsėti, kad kitą dieną vėl galėtumėte su nauja jėga kibti į darbą.

 

Verta trumpiau naudotis socialiniais tinklais. Būtent jie dažnai skatina aklai lygiuotis į aplinkinius ir jaustis menkesniais. Pamačius, kad buvęs studijų draugas sulaukė paaukštinimo, gali kilti noras užsiversti darbais. Žinoma, sveikas lygiavimasis į kitus kai kada itin naudingas. Kartais būtent skatina išeiti iš komforto zonos ir siekti savo svajonių. Tačiau venkite aklai mėgdžioti aplinkinius. Geriau susitelkite į tai, kas svarbu ir mažiau dairykitės, kaip gyvena menkai pažįstami žmonės.

 

Taip pat sau atsakykite – kodėl stengiatės nuolat būti užsiėmę? Tai tam tikras statuso simbolis? O gal tiesiog negebate tinkamai susidėlioti prioritetų? Nuoširdus atsakymas padės geriau suprasti, kokių veiksmų imtis. Jei tokiu būdu stengiatės įsitvirtinti visuomenėje, derėtų padirbėti su saviverte ir pasitikėjimu savimi. Supraskite – net jei turėsite daugiau laisvo laiko, niekas jūsų tikrai nepradės vertinti prasčiau. Jei kilo sunkumų dėliojant darbų planą, metas išbandyti įvairias taktikas. Patariama susidaryti detalų svarbių darbų sąrašą. Naudinga įprasti svarbiausias užduotis atlikti pirmoje dienos pusėje. Darbo pabaigai pasilikite tik smulkias. Taip išvengsite situacijos, kai prioritetiniai darbai nustumiami į vakarą, tad tenka dirbti iki išnaktų. Ir svarbiausia – nepamirškite skirti laiko pomėgiams, šeimai ir draugams. Juk būtent jie svarbiausi. Investuokite energiją į iš tikrųjų reikšmingus gyvenimo aspektus. Jei visą energiją iššvaistysite menkavertėms užduotims, jos neliks tikriesiems tikslams.