Vyresnės kartos moterys įsitikinusios, kad šiandien auginti vaikus daug paprasčiau, nes turime įvairiausių palengvinimų – pradedant sauskelnėmis, baigiant skalbyklėmis, indaplovėmis ir kt. Tačiau šiuolaikinės mamos susiduria su visais kitokiais iššūkiais, pavyzdžiui, vaikų priklausomybe ekranams. Pasidomėkime daugiau, kuo ypatinga šiuolaikinė motinystė?

 

Informacinis pertekliusCreative,Businesswoman,Holding,Her,Baby,While,Standing,Behind,Her,Desk.

 

Buvo laikas, kai būsimos ir esamos mamos kliaudavosi tik intuicija ir mamų bei močiučių patirtimi, perduodama iš lūpų į lūpas. Dabar informacijos apie nėštumą, gimdymą, žindymą, vaiko auginimą ir auklėjimą – neaprėpiamas kiekis. Viena vertus, puiku, kad mamos apsiskaičiusios ir iš anksto pasiruošusios spręsti galimus sunkumus. Kita vertus, informacijos gausoje lengva pasiklysti, juk vienoje knygoje pateikiami patarimai gali prieštarauti kitoje knygoje esantiems. Dar labiau viską sujaukia internete pateikiami atsakymai. O jei panyri į mamoms skirtus forumus, tuomet galvoje įsivyrauja visiškas chaosas. Medikai pastebi, kad pernelyg didelis pasitikėjimas abejotinais informacijos šaltiniais gali būti žalingas: moterys renkasi gimdyti namuose, atsisako vakcinuoti vaikus, neklauso gydytojų rekomendacijų, kaip gydyti vaikų ligas ir kt. Informacinis triukšmas taip pat slopina mamos intuiciją, prigimtinį žinojimą, kaip auginti mažylį, pajautimą, kas geriausia jos atžalai.

 

Patarimas. Domėkitės, tačiau aklai nepasitikėkite, ypač informacija internete. Kliaukitės medikų ir kitų specialistų individualiomis rekomendacijoms, skirtomis būtent jūsų vaikui.

 

Daugiau spaudimo iš aplinkos

 

Apie tai, kaip auga bei valgo, ką ir kada išmoksta vaikas, žinodavo tik artimiausi šeimos nariai. Prieš kelis dešimtmečius vaikai augo pagal gana griežtus rėmus: vienodos uniformos, ta pati užklasinė veikla (raktas po kaklu ir į kiemą), tokie patys butai, baldai, žaislai ir kelionės į artimiausią kurortinį miestą pagal kelialapius iš darbovietės. Dabar gyvename visuotinio pertekliaus, laisvės, įvairovės laikais. Natūralu, kad pasirinkimų turime pačių įvairiausių, taip pat tie pasirinkimai plačiau pastebimi dėl socialinių tinklų. Šiuolaikinės mamos patiria didesnį spaudimą iš aplinkos atitikti naujus standartus – prestižinės mokyklos, madingi drabužiai ir aksesuarai, naujausi išmanieji prietaisai, reikiamas skaičius būrelių, atostogos bent kelis kartus per metus ir t. t. Nors iš dalies spaudimą susikuriame pačios sau, kita vertus, vaikai mato ir jaučia, ką gali sau leisti bendraamžiai, todėl tėvai iš visų jėgų stengiasi neatsilikti vieni nuo kitų, kad atžalos nesijaustų prastesnės, nuskriaustos.

 

Patarimas. Kuo mažiau dalintis asmenine informacija socialiniuose tinkluose. Nuo mažens diegti vaikams moralines vertybes, neakcentuoti materialinių gėrybių svarbos. Mokyti(s) pasidžiaugti už kito gebėjimus, pasiekimus, o ne pavydėti ir konkuruoti.

 

Vaikų perdegimas

 

Lietuvoje psichologai dar mažai kalba apie vaikų perdegimą, tačiau kitų šalių specialistai jau skambina pavojaus varpais. JAV statistikos duomenimis, pradinėse klasėse perdegimą patiriančių vaikų skaičius siekia kelis procentus, tačiau vyresnėse ir baigiamosiose klasėse suskaičiuojama net iki 20 %. Pagrindiniai perdegimo simptomai yra apatija, nerimas arba baimė, irzlumas, dėmesio sutrikimas, atsiribojimas, darbų atidėliojimas. Tokie negalavimai vaikus ištinka dėl per didelio krūvio mokyklose, būreliuose, buityje. Šiuolaikiniams tėvams tenka sudėtinga užduotis, kaip subalansuoti visas vaiko veiklas, kad jam užtektų laiko pailsėti: galbūt skirti mažiau atsakomybių buityje, sumažinti būrelių skaičių iki 1–2. Deja, pastebima, kad pagrindinė problema vaikų psichoemocinei sveikatai yra ugdymo organizavimas mokyklose. Dėl perpildytų klasių, besikeičiančių mokymo sistemų, vaikams labai daug tenka savarankiškai mokytis namuose. Pasak specialistų, namų darbams vaikas turėtų skirti ne daugiau 1–1,5 val., tačiau daugelis tėvų patvirtintų, kad šis skaičius yra bent dvigubai didesnis.

 

Patarimas. Mokslo dienomis neapkrauti vaiko buities darbais (nieko nenutiks, jei kambarį susitvarkys savaitgalį). Neleisti vaikui lankyti daugiau nei dviejų būrelių. Užtikrinti, kad turėtų patogią vietą namų darbams ruošti ir visas reikalingas mokymosi priemones.

 

Narkotinės medžiagos

 

Vienas didžiausių galvosūkių šiuolaikiniams tėvams – kaip apsaugoti vaikus nuo narkotinių medžiagų, kurios platinamos ne tik per socialinius tinklus, bet ir ugdymo įstaigose. Vis išgirstame, kaip pavartoję neaiškių medžiagų moksleiviai atsiduria reanimacijos skyriuose, o kai kurie neišgyvena. Šios problemos Lietuvoje gana naujos, todėl vieno tinkamo būdo, kaip išvengti tokių nelaimių, nėra. Šiek tiek vilties suteikia pernai startavusios gyvenimo įgūdžių pamokos, per kurias, be kitų socialinių iššūkių, vaikams kalbama ir apie narkotinių medžiagų žalą bei būdus atpažinti ir išvengti pavojų.

 

Psichologai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia tėvams kalbėtis narkotikų tema su vaikais, rodyti jiems pamokančius filmus, supažindinti su būdais, kaip narkotikai gali būti ne tik pasiūlomi, bet ir apgaulės būdu įsiūlomi, įmetami į gėrimą ar kt. Kuo vaikas daugiau žinos, tuo sąmoningiau ir atsargiau elgesis.

 

Patarimas. Bendrauti su vaiku, stebėti jo nuotaikas, elgesį. Susipažinti su bendraklasiais ir kitais draugais, kad objektyviai galėtumėte įvertinti galimus pavojus. Sudominti, užimti vaiką kitomis veiklomis, kad iš neturėjimo ką veikti nenorėtų bandyti pavojingų dalykų.

 

Motinystė – kaip tarnystė

 

Dar vienas šiuolaikinių mamų iššūkis – pernelyg didelis pasišventimas vaikams, jų poreikių tenkinimas ir bandymas apsaugoti nuo visko. Edukologė Austėja Landsbergienė pastebi, kad tėvai pernelyg stengiasi, jog vaikai nepatirtų liūdesio ar nesėkmių, tačiau tai yra gyvenimo dalis. Blogas pažymys ar konfliktas su draugu – galimybė vaikui ieškoti būdų, kaip įveikti šiuos sunkumus. Vaikai turi kurti santykius, jie turi išmokti juos puoselėti, o ne jų tėvai. Nemažai tėvų eina į mokyklas ir aiškinasi elementarius dalykus, kuriuos vaikas pats gali padaryti. Jeigu vaikas pradinukas, viskas gerai, bet kai vaikas vyresnis, pirmiausia jo turime klausti, ar jis pakalbėjo su mokytoju, ar pasisakė, kas neaišku ar nepatinka. Jei vaikas atsako, kad kalbėjo ir jo neišgirdo, tada tėvams derėtų įsikišti, bet ne iš karto bėgti ir pakeltu balsu aiškintis su mokytojais. Mamų siekis, kad vaikas visada jaustųsi gerai yra neteisingas, nes tai reiškia neadekvačiai matyti pasaulį. Gyvenime yra ir mirtis, ir skausmas, ir nesėkmės, ir išdavystės, ir konfliktai, ir daugybė kitų dalykų. Visais atvejais vaikas turės susidoroti su kilusiais iššūkiais, nes gyvenime daug dalykų vyksta ne taip, kaip norėtume.

 

Patarimas. Mokyti vaikus reikalingų įgūdžių, tarp jų derybų meno, gebėjimo atsiprašyti ir susitaikyti, patirti nesėkmes, savarankiškai spręsti problemas. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp teisių ir pareigų, nes tai sudaro gyvenimo pilnatvę.

 

Ekranų karta

 

Dar vienas iššūkis šiuolaikiniams tėvams – išmanieji prietaisai. Viena vertus, jie gerokai palengvina bendravimą su vaiku, didina saugumą (buvimo vietos sekimo programėlės), paprastina transportavimą iškviečiant pavežėjus. Visgi daugiausia laiko prie ekranų praleidžiama žaidžiant vaizdo žaidimus ir naršant socialiniuose tinkluose. Tyrimai rodo, kad vadinamoji ekranų karta dėl išmaniųjų prietaisų naudojimo vis trumpiau geba išlaikyti dėmesį, todėl sunkiau sekasi pamokose. Žaidimai veikia kaip nervinės sistemos dirgikliai, todėl vaikai irzlesni, prasčiau miega, sunkiau keliasi rytais. Socialiniai tinklai didina riziką, kad vaikus pasieks jų amžiui netinkama informacija, taip pat kyla pavojus susidurti su nedorų kėslų turinčiais asmenimis. Neseniai socialiniuose tinkluose tėvai dalinosi informacija, kad pagyvenęs vyras slepiasi po mergaičių anketomis ir rašinėja nepilnametėms, prašo jų nuotraukų.

 

Patarimas. Socialinių tinklų anketos negali būti kuriamos jaunesnio amžiaus vaikams, nei nurodyta naudojimosi taisyklėse. Pasitelkite įrankius, kurie apsaugo vaikus nuo suaugusiesiems skirto turinio. Mokykite, kokia informacija nesidalinti, padrąsinkite kreiptis į jus, jei bendrauti nori nepažįstamasis. Laiką prie ekranų ribokite iki 2 val. per dieną.

 

Religiją keičia sąmoningumo praktikos

 

Ankstesnės kartos nemažai dėmesio skyrė katalikybės skiepijimui, šeimos lankė bažnyčią, malda lydėdavo kasdienius darbus, valgius ir t. t. Religijai tampant vis mažiau aktualia bei prastėjant bažnyčios reputacijai, šiuolaikiniai tėvai religingumą keičia sąmoningumo praktikomis. Vaikai mokomi atpažinti ir išjausti emocijas, o tai augina ir empatijos jausmą. Tėvai moko vaikus nusiraminimo, kvėpavimo, minčių valdymo technikų, intuityvaus valgymo. Prie sąmoningumo praktikų galima priskirti siekį atskleisti individualumą, asmeninius gebėjimus, mokymosi tempą ir priimtinus metodus. Vaikai nebeauginami pagal vieną šabloną, drąsinamas noras išsiskirti, būti savimi, pažinti ir išgirsti save. Labai sveikintinas lyčių lygybės skatinimas nuo mažų dienų – darbai bei užsiėmimai neskirstomos į vyriškus ir moteriškus, vis rečiau išgirsi toksiškas frazes „nebūk boba“, „vyrai neverkia“ ir pan. Šiuolaikiniai tėvai kloja pamatą psichologiškai sveikesnei visuomenei, kuri atsikrato žalingų stereotipų.

 

Patarimas. Kuo daugiau laiko su vaikais leisti gamtoje be tokių dirgiklių kaip išmanieji prietaisai. Leisti vaikams atrasti gamtos galią nuraminti mintis, atpalaiduoti, suteikti energijos.

 

Artimesnis ryšys su vaiku

 

Šiuolaikinės mamos ypač daug laiko praleidžia su vaikais nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Lietuvoje vaiko auginimo atostogos bene ilgiausios visoje Europoje. Dvejus metus mamos gali ištisą parą rūpintis mažyliais, kurti su jais glaudų ryšį. Tai užtikrina vaiko saugumo ryšį, lemia didesnį pasitikėjimą savimi vyresniame amžiuje. Prieraišioji motinystė augina drąsius, nebijančius klysti, motyvuotus žmones.

 

Dar ne taip seniai vaikai į tėvus kreipdavosi jūs, dėl bet kokios priežasties galėjo gauti beržinės košės, o apie atvirus pokalbius buvo galima tik pasvajoti. Šiuolaikiniai tėvai stengiasi su vaikais išlaikyti abipusiai pagarbius ir nuoširdžius santykius: ne baudžia, o aiškinasi situaciją ir pataria, kaip tinkamai elgtis. Vaikai nebijo klausti ir kreiptis pagalbos, dažniau keičiamasi ir meiliais žodžiais, prisilietimais. Šiuolaikinių tėvų vaikai auga gebantys kurti gražius santykius su aplinkiniais, nebijantys parodyti emocijų, tartis, prašyti pagalbos – tai raktas į sėkmingus santykius jų būsimose šeimose. Taip pat artimas ryšys su vaiku mažina bėgimo iš namų, narkotinių medžiagų vartojimo, patyčių, savižalos ir kt. riziką.

 

Patarimas. Kuo daugiau kalbėti su vaiku įvairiomis temomis. Padrąsinti, pagirti už pasiekimus, paguosti, kai nesiseka. Leisti kartu laiką ir tuo mėgautis. Nepamiršti vaikui padėkoti už kasdienių užduočių atlikimą.

 

Moteriški iššūkiai

 

Šiuolaikinės mamos patiria itin didelį spaudimą iš visuomenės ne tik auginti tobulus vaikus, bet ir pačioms būti tobuloms: puikiai atrodyti, būti sėkmės lydimoms karjeros moterims, puoselėti gražią šeimą, puikiai tvarkytis namuose ir t. t. Kitaip nei ankstesnės mamų kartos, dabartinės jaučia itin didelį spaudimą po gimdymo kuo greičiau susigrąžinti dailias kūno linijas. Visas tikras ir primestas užduotis mamos turi atlikti su naujagimiu ant rankų, besirūpindamos kitais šeimos nariais, dirbdamos, užtikrindamos tvarką namuose. Dėl per didelio krūvio, miego stygiaus, esant hormonų disbalansui po gimdymo dalis moterų patiria pogimdyminę depresiją. Statistikos duomenimis, taip nutinka apie trečdaliui mamų. Kai sergama pogimdymine depresija, moteris nebegali pasirūpinti nei kūdikiu, nei savimi, o ilgainiui gali net pakenkti.

 

Artimųjų užduotis – kuo daugiau prisidėti prie kūdikio priežiūros, buities darbų, leisti moteriai išsimiegoti ir pailsėti. Pačiai mamai reikia registruotis pas psichologą. Skubios pagalbos galima kreiptis į Krizinio nėštumo centrą, kurio psichologai specializuojasi nėštumo klausimais, čia galimos ir nuotolinės konsultacijos. Jei norite emocinės paramos, galite skambinti į Moterų liniją. Psichologo paslaugas teikia ir Visuomenės sveikatos bei Psichikos sveikatos centrai.

 

Patarimas. Nebijoti kreiptis ir rūpintis savo psichikos sveikata, nes ji lygiai tokia pat svarbi, kaip ir fizinė. Artimiesiems reikia padrąsinti, paskatinti, normalizuoti, kad taip būna, kad nieko bloga nenutiks. Pagalbos priėmimas – stipraus žmogaus žingsnis.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

VšĮ „Psichologinės sveikatos centro“ vadovė, psichologė Milda Lukašonokienė

 

Dažna šiuolaikinių tėvų problema – vaikų patyčios

 

Norint atpažinti, ar iš mūsų vaiko tyčiojasi arba tyčiojasi jis, svarbiausia dalyvauti vaiko gyvenime ir domėtis, kas jame vyksta. Kai yra tarpusavio ryšys, dažniausiai vaikai patys pasakojasi ir tada mums, suaugusiesiems, nesunku pajusti, kad riba jau galbūt peržengta. Su vaiku taip pat turėtume kalbėtis, kur yra jo elgesio ribos ir kokias kitų elgesio ribas galime toleruoti, o kokių – nebe. Ar aš toleruoju stumtelėjimą net juokais? Ar aš juokiuosi su kitais, kai paslepiamas klasės draugo penalas? Vaikas turi ir teoriškai žinoti, kas yra patyčios, ir praktiškai netoleruoti nė menkiausių jų apraiškų. Šeimoje – taip pat. Jeigu šalia to skirsite dėmesio jausmams pažinti, kalbėsite su vaiku apie jo elgesio pasekmes kitam, tikėtina, kad pats vaikas netaps patyčių iniciatoriumi, o jei pačiam teks atsidurti to, iš kurio tyčiojasi, vietoje, šia nemalonia patirtimi vaikas išdrįs pasidalinti su artimaisiais, – su tais pačiais, kurie sakė, kad patyčios netoleruojamos jokiais atvejais.

 

Artimoje aplinkoje svarbios empatijos pamokos. Rūpintis, atjausti, globoti – tai vertybės, kurios nebūtinai susiformuos savaime. Su vaikais turite kalbėti apie tai, diskutuoti ir, kas labai svarbu, turite patys vadovautis tomis vertybėmis, kurias garsiai deklaruojate. Tuomet ir vaikas apgins bendraklasį, paguos liūdintį nepažįstamą vaiką.

 

Būti atviram vaiko problemoms

 

Apie tai, kad neišsprendžiamų problemų nėra, vaikui galite ir kalbėti, ir asmeniniu pavyzdžiu rodyti. Tėvai nori atvirumo iš vaikų, bet patys retai dalijasi, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip kartais tenka stabtelėti ieškant vieno ar kito sprendimo. Vaikai tikrai nustemba sužinoję, kad ir tėvai turi sunkumų, nes, pasirodo, apie juos nekalba… Ir jeigu taip yra, tai, be abejo, vaikui, susidūrusiam su problemomis, sunku, nes jam atrodo, kad tik jis vienas toks nelaimėlis šeimoje, o kiti yra sėkmės lydimi ir besišypsantys. Taip nebūna. Vaikai turi žinoti, kad visi turime ir sunkumų, ir patiriame nesėkmių. Klystame visi.

 

Taip pat drąsinkite vaiką dalintis sunkumais. Bet ar jis tą darys, priklauso nuo daugelio dalykų. Bene svarbiausias ir leidžiantis prognozuoti, ar vaikas patikės tėvams savo rūpestėlius, yra tai, kaip tėvai reaguos, kai vaikas guodžiasi, pasakoja. Jeigu tėvai net dėl smulkmenų susierzina, dėl menkiausio nesusipratimo pradeda moralizuoti vaiko neišklausę, jei puola aiškinti, kaip jam gyventi, ką daryti, tai ar vaikas tokiai mamai ar tėčiui ryšis pasakoti, kas jam tikrai skauda? Turbūt ne, nes tokiomis akimirkomis mažiausiai norisi girdėti pamokymų ir nusistebėjimų. Jau nekalbu apie tai, kad dažnai vaiko atėjimas pas tėvus pasipasakoti baigiasi kažkuo panašiu į „pats esi kaltas“. Vaikas turėtų jausti besąlyginį tėvų priėmimą ir meilę, nuoširdų norą išklausyti, o ne paaiškinimą, ką jis daro blogai. Tokiu atveju galima tikėtis, kad vaikas suteiks mums galimybę būti greta jo, kai jam sunku.

 

Autorius Laima Samulė