Sėkminga draugystė su pinigais. Kaip ir kada mokyti?

Sakoma, kad turimi pinigai mums suteikia laisvės, o siekiami padaro mus vergais. Kaip ten bebūtų, be jų šiuolaikinis pasaulis nesisuktų. Tą turi suprasti ir vaikai. Kada ir kaip juos mokyti finansinio raštingumo bei paaiškinti pinigų vertę?

Svarbiausias žinių šaltinis – tėvai 

Tyrimai rodo, kad 90 % finansinio raštingumo žinių vaikai gauna šeimoje ir tik likę 10 % – mokykloje. Akivaizdu, kad tėvų indėlis didžiulis. Tik ar visi gimdytojai tai supranta ir patys ganėtinai finansiškai išprusę, kad žinias apie pinigus galėtų perduoti atžaloms? Deja, „T. Rowe Price“ įmonės kasmetinė apklausa atskleidė, jog beveik pusė tėvų prisipažįsta praleidžiantys geras progas su vaikais pasikalbėti apie pinigus. Mat tuo metu neturi tam laiko arba stokoja žinių, kaip tinkamai tai daryti, o kartais pritrūksta paprasčiausios motyvacijos. Ketvirtadalis gimdytojų sakė, kad pokalbiai apie pinigus su vaikams jiems vieni sunkiausių.

O štai vaikai norėtų, kad tėvai su jais dažniau kalbėtų apie finansinį raštingumą, mokytų tinkamai elgtis su pinigais – taip teigė maždaug kas antras apklaustasis. Vaikai vienaip ar kitaip mokysis apie pinigus, juos gaus ir leis, formuosis atitinkamos vertybės, tik ar tikrai tokios, kokių norėtų tėvai? Net ir finansiškai neraštingų tėvų vaikai arba tie, kurių gimdytojai mano, kad pinigai – ne vaikų reikalai, gali tapti finansiškai raštingais suaugusiais, bet tai sunki užduotis. Įrodyta, kad moksleiviai, kurie nurodo informaciją apie pinigus gaunantys iš tėvų, finansiniais gebėjimais lenkia tuos, kurie apie finansus mokosi kitais būdais.

Klojami pagrindai ateičiai

Įrodyta, kad tai, koks yra finansinis vaiko raštingumas, turi įtakos ne tik jo dabarčiai, bet ir tolesniam gyvenimui. Prieš keletą metų „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog 18–24 m. jaunimas dėl finansų jaudinasi labiau nei kitos amžiaus grupės. Dauguma šių jaunų žmonių, galvodami apie pinigus, kasdien patiria stresą. Paaiškėjo, kad kuo mažiau apie finansus bendrauta vaikystėje, tuo suaugus nerimas dėl pinigų yra didesnis. Specialistai pabrėžia: kuo vaikai geriau supras pinigų pasaulį, tuo geriau tvarkysis su savo finansais brandesniame amžiuje: sėkmingai taupys, laikysis drausmės, atsakingiau skolinsis, išmanys apie investicijas, anksčiau ims planuoti pensiją ir kt.

Patarimai pagal amžių

Nėra auksinio amžiaus ar auksinių taisyklių, nuo kada ir kaip su vaiku šnekėtis apie pinigus. Svarbiausia, kad tėvai apskritai tai darytų. Ir tam niekada nevėlu! Apskritai vaikų mokymasis vyksta stadijomis. Pirmiausia jie stebi kitus, ypač suaugusiuosius. Tuomet klausinėja, aktyviai domisi. Galiausiai ima patys veikti arba parodo norą tai daryti. Pasiekus paskutinę stadiją labai svarbu, kad vaikas jau turėtų pagrindinių finansinio raštingumo žinių. Kaip jas diegti, priklauso nuo vaiko amžiaus.

Ikimokyklinukai daugiausia mokosi žaisdami. Taigi ir finansinio raštingumo pamokos turėtų būti perduodamos per žaidimus, kaip pramoga. Vos su 2–3 m. amžiaus pypliais jau galima žaisti parduotuvę, restoraną ar kitus žaidimus, kuriuose kažkas įsigyjama, cirkuliuoja pinigai. Taip vaikas pamažu suvoks, kad, norint gauti tam tikras prekes bei paslaugas, už jas reikia sumokėti. 4–5 m. vaikai jau gali pamažu susipažinti su tikrais pinigais. Galima padovanoti pirmąją taupyklę ir drauge sugalvoti tikslą, kam čia bus metami pinigėliai – trokštamam žaislui ar kokiai nors pramogai. Taupydamas tėvų ar senelių duodamus pinigus vaikas geriau supras jų vertę, mokysis taupymo meno, siekti tikslų. Nepamirškite drauge skaičiuoti į taupyklę dedamų pinigų, kiek jų jau sukaupta, kiek dar trūksta iki numatyto tikslo. Taip lavinsite aritmetikos įgūdžius, didinsite vaiko motyvaciją taupyti. Priešmokyklinukas jau gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus parduotuvėje. Leiskite pačiam atsiskaityti už nedidelius pirkinius, suskaičiuoti reikiamą pinigų sumą. Beje, šiame amžiuje geriausia pažindintis su grynaisiais pinigais, nes jie apčiuopiami, lengviau suprantami nei banko kortelėse esanti valiuta.

Pradinių klasių moksleiviai jau turėtų žinoti, kas yra pinigai, kam jie skirti, jau gana neblogai išmanyti pinigų vertę, geba juos skaičiuoti. Tinkamas metas pradėti mokyti atžalas užsidirbti pinigų. Pavyzdžiui, galite mokėti nedidelę pinigų sumą už papildomus namų ruošos darbus, pagalbą sode, kieme ar pan. (jokiu būdu nemokėkite už įprastus darbus, kurie ir taip yra vaiko pareiga!). Tai padės suvokti, kaip į tėvų sąskaitas atkeliauja pinigai, kad norint juos gauti privalu atlikti tam tikrą darbą, suteikti paslaugą, parduoti prekę. Turėdami savo uždirbtų pinigų vaikai galės mokytis tinkamai juos leisti, taupyti. Tėvai turėtų suprasti, kad šie pinigai nebūtinai bus išleidžiami tam, kam jie norėtų, jog būtų leidžiami. Tad vaikams reikėtų skirti tokią pinigų sumą, kurios nebūtų gaila niekniekiams. Leiskite klysti, išleisti daugiau, nei jie tuo metu gali sau leisti. Tokios klaidos – geriausios pamokos. Pamažu su jūsų patarimais ir pagalba vaikas išmoks racionaliai disponuoti turimomis lėšomis.

Paauglystėje finansinis raštingumas, jeigu jo pradėta mokyti nuo mažų dienų, jau pažengęs. Pats metas supažindinti atžalą su banko kortelėmis, leisti turėti savo sąskaitą banke. Galite supažindinti paauglį su internetine bankininkyste, taupymo galimybėmis, investavimo pagrindais. Tik svarbu nepalikti paauglio vieno – stebėkite, kam jis leidžia pinigus, kaip su jais tvarkosi, o pastebėję tam tikras finansinio raštingumo spragas nedelskite jas užpildyti.

Įdomu

• Kembridžo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad vaikai pinigų vertę suvokti pradeda sulaukę vidutiniškai 7-erių. Visgi mokymas apie finansinį raštingumą turėtų prasidėti dar iki tol.

• PISA tyrimų duomenimis, penktadaliui paauglių trūksta esminio finansinio raštingumo pagrindo.

• „Greenlight“ kompanijos užsakytos apklausos duomenimis, 74 % paauglių nesijaučia tvirtai dėl savo finansinio išprusimo.

• Bendrovės „One Poll“ atliktas tyrimas atskleidė, kad 4 iš 5 suaugusių žmonių norėtų, jog vaikystėje apie pinigus būtų išmokę daugiau.

 
Autorius Jūratė Survilė