Saugios vietos – žinoti būtina

Šiuolaikinių grėsmių kontekste žinios apie saugias vietas yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Lietuvoje civilinė sauga grįsta trimis pagrindinėmis sąvokomis: priedangomis, kolektyvinės apsaugos statiniais ir slėptuvėmis. Nors dažnai šie žodžiai vartojami kaip sinonimai, jų paskirtys nėra tapačios.

Kas yra priedanga ir kuo ji skiriasi nuo slėptuvės?

Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai (iki kelių valandų). Jos pagrindinė funkcija – apsaugoti žmones nuo netiesioginio apšaudymo, skeveldrų, rikošeto ar smūginės bangos oro pavojaus metu. Tai gali būti daugiabučių rūsiai, požeminės aikštelės ar specialiai pažymėti viešieji pastatai.

Slėptuvė yra kur kas sudėtingesnis statinys, skirtas valstybės tarnautojams, užtikrinantiems valstybės valdymą ekstremaliųjų situacijų metu. Jos apsaugo nuo tiesioginių pataikymų, cheminių ar radiacinių pavojų. Paprastiems gyventojams svarbiausia orientuotis į priedangas.

Kada eiti į priedangą?

Žmonės į priedangas turi vykti tik gavę oficialų pranešimą apie oro pavojų. Apie tai pranešama garsinėmis sirenomis, kauksmas, trunkančiais 3 minutes. Gyventojai taip pat gauna trumpąją žinutę (būtina telefone aktyvuoti „Cell Broadcast“ funkciją).

Informacija pateikiama per radiją ir televiziją. Šiuos pranešimus išklausyti labai svarbu, nes būtent jų metu gyventojai informuojami apie veiksmus, kuriuos turi atlikti, kad užtikrintų saugumą. Gavus signalą, privaloma nedelsiant pasiimti išvykimo krepšį ir vykti į artimiausią saugią vietą.

Kaip rasti saugią vietą?

Visos oficialios viešosios priedangos Lietuvoje žymimos specialiu ženklu – mėlynu lygiakraščiu trikampiu oranžiniame fone. Norint sužinoti tikslias vietas savo mieste, reikėtų apsilankyti svetainėje LT72.lt. Ten esančiame interaktyviame žemėlapyje pažymėtos visos artimiausių priedangų vietos. Rekomenduojama šį žemėlapį išstudijuoti dabar: raskite priedangą prie namų, prie darbo ir pakeliui, kuriuo dažniausiai keliaujate.

Kaip pasiruošti buvimui priedangoje?

Priedangoje gali tekti praleisti nuo kelių valandų iki paros, todėl svarbiausia turėti paruoštą vadinamąjį išvykimo krepšį. Jame turėtų būti:

• Vanduo ir maistas: mažiausiai 2 l vandens žmogui ir energijos teikiantys, negendantys užkandžiai (riešutai, konservai, batonėliai).
• Ryšys: nešiojamas radijas su atsarginiais elementais (tai bus pagrindinis informacijos šaltinis dingus internetui) ir išorinė baterija (powerbank) telefonui.
• Šviesa: žibintuvėlis (geriausia – tvirtinamas ant galvos) ir atsarginės baterijos.
• Vaistai ir higiena: asmeniniai vaistai, pirmosios pagalbos rinkinys, drėgnosios servetėlės.
• Dokumentai ir grynieji pinigai: įdėkite juos į sandarų plastikinį maišelį.

Paprasta instrukcija – žingsnis po žingsnio

• Išgirdę sireną išjunkite dujas, elektrą, užsukite vandenį ir uždarykite langus.
• Pasiimkite krepšį.
• Judėkite. Jei priedanga arti – eikite į ją. Jei esate namuose ir nespėjate, traukitės į rūsį arba vidinę patalpą be langų (vonią, koridorių).
• Klausykitės – įsijunkite radiją. Tik oficiali informacija nurodys, kada pavojus praėjo ir galima palikti priedangą.
• Svarbiausia – ramybė ir pasiruošimas. Žinodami, kur eiti ir ką turėti su savimi, jūs jau padarėte didžiąją dalį darbo savo saugumui užtikrinti.

Lietuvoje priedangų skaičius ir jų talpa sparčiai auga vykdant valstybinę civilinės saugos plėtrą. Šalyje šiuo metu yra apie 6513 priedangų. Per pastaruosius kelerius metus jų tinklas buvo reikšmingai išplėstas. Mat 2024 m. pradžioje jų buvo apie 3,3 tūkst. Šiose priedangose pavojaus atveju galėtų pasislėpti apie 1,6 mln. žmonių. Dabartinis priedangų tinklas gali užtikrinti apsaugą maždaug 56 % šalies gyventojų. Palyginimui, 2024 m. pradžioje šis rodiklis siekė tik apie 30 %. Nors bendras rodiklis auga, priedangų pasiskirstymas regionuose išlieka netolygus. Vidaus reikalų ministerijos iškeltas tikslas yra pasiekti, kad savivaldybėse priedangų užtektų 60 % gyventojų (miestuose – 60 %, rajonuose – 40 %). Šiuo metu šį rodiklį pasiekusios beveik pusė (28 iš 60).

Kokios vietos gali tapti priedanga?

Priedangai tinkamos po žeme esančios vietos arba turinčios tvirtas konstrukcijas:

• Daugiabučių rūsiai. Tai viena dažniausių alternatyvų. Tinkamiausi yra rūsiai su betoniniais ar mūriniais pamatais.
• Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Jos pasižymi tvirtomis gelžbetonio konstrukcijomis.
• Požeminės perėjos ir tuneliai. Suteikia gerą apsaugą nuo skeveldrų.
• Parduotuvių ar visuomeninių pastatų cokoliniai aukštai. Jei jie neturi didelių vitrininių langų.
• Privatūs rūsiai ar ūkiniai pastatai.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur)