Neseniai viso pasaulio mokslininkai nustatė, kad sapnuoja tiek gyvūnai, tiek žmonės. Tačiau pastarųjų sapnus veikia pasąmonė, todėl jie geba juos ne tik kontroliuoti, bet ir išnaudoti, norėdami pakeisti likimą.

 

sapnai

Sapnuoti gyvenimą

 

Žmogus sapnuoja kiekvieną kartą, kai miega, tačiau 90 % sapnų pamiršta per pirmąją pabudimo minutę. Kartais sapnuose matyti vaizdiniai ilgai neišnyksta iš galvos ir persekioja kiekvieną sekundę. Labiausiai žmones gąsdina pranašiški sapnai – juose matoma sava arba artimųjų mirtis, avarijos, visuotinės katastrofos. Siaubo faktorių dar labiau sustiprina neįtikėtinai realios aplinkybės ir vaizdiniai. Mokslininkai šį fenomeną vadina pranašišku sapnavimu. Jį gali patirti 60–70 % žmonių. Jų teigimu, savo likimą matantys asmenys natūraliai turi stipresnių psichinių gebėjimų, o jų pranašystėse pasirodo gerai pažįstami asmenys arba atmintinai žinomos vietovės. Dažnai šis sapnavimo tipas maišomas su sąmoninguoju sapnavimu, kurio metu žmogus geba pats kontroliuoti sapno eigą. Per pranašišką sapną asmuo negeba nieko kontroliuoti, jis tiesiog yra kraupių įvykių žiūrovas. Sapnų ekspertų teigimu, likimą lemiantys nakties vaizdiniai dažniausiai išsipildo per parą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai sapnas realybe tampa prabėgus daugiau nei 30 metų. Neretai tokie nakties reginiai gali sukelti ir déjà vu jausmą. Gali atrodyti, kad pokalbis su tam tikru žmogumi jau įvyko, kai kurie dalykai jau buvo padaryti praeityje, bet staiga vėl viskas kartojasi. Mokslininkai nepaneigia fakto, kad pranašiškas sapnavimas iš tiesų egzistuoja, tačiau iki šiol negali tiksliai pasakyti, dėl ko tai vyksta. Manoma, kad tam įtaką gali daryti tam tikra žmogaus smegenų dalis, kuri prisiminimus sujungia į vieną, o žmogus nejučiomis tai atkartoja, manydamas, kad taip turi būti. Tačiau sapnų ekspertai teigia, kad žmogaus smegenis veikia kosminė jėga, kuri tikslingai praneša apie laukiančius likimo išbandymus.

 

Ar įmanoma pakeisti?

 

Pranašiški sapnai – gana dažnas reiškinys, tad kodėl juo nepasinaudoja mokslininkai ar saugumo tarnybos, bandydamos išvengti siaubingų įvykių? Juk kai kuriose kultūrose tokios pranašystės laikytos natūralia praktika ir netgi skatintos. Atsakymas slypi istorijoje – klestint krikščionybei žodis „sapnuoti“ pamažu virto žodžiu „kerėti“, ir tokio tipo pranašystės tapo viena iš raganavimo formų. Tiesa, staigiai atgimus šių vizijų suvokimui, pasirodė begalė išgalvotų istorijų, todėl skepticizmas niekur nedingo.

 

Tačiau neretai išsipildo net pačios žiauriausios pranašystės. Todėl kyla klausimas – ar įmanoma jas pakeisti, ar tiesiog nuleisti rankas ir susitaikyti su likimu? Pasak sapnų ekspertų, tapti savo likimo kalviu įmanoma, tačiau tai reikalauja milžiniškų pastangų. Tektų išmokti sąmoningai sapnuoti, o tai padaryti nėra paprasta. Norint kontroliuoti nakties reginius rekomenduojama rašyti sapnų dienoraštį, atsikratyti skeptiškų minčių, bandyti pamažu jungti sapnus, kurie galbūt nesusiję, turėti sapnų žodyną ir medituoti. Tikima, kad žmogus, dar kartą susapnavęs pranašišką sapną, gebės suvaldyti savo mintis, poelgius ir pakreipti viską kita linkme. Tiesa, paties įvykio pamiršti neįmanoma.

 

Kai kurie mokslininkai pranašiškus sapnus sieja su skaičiais. Apskaičiuota, kad kasnakt žmogus susapnuoja vidutiniškai 5 sapnus. Apibendrinus jų reikšmes, tą patį sapną vienu metu sapnuoja keliasdešimt tūkstančių žmonių. Jų teigimu, norint išsiaiškinti pranašystes, reikia tiksliai fiksuoti ir užrašyti kiekvieną matytą sapną. Kitas žmogus turėtų kiekvieną dieną fiksuoti visus tragiškus įvykius, vykstančius visuotiniu mastu. Vėliau informaciją palyginti. Tačiau netgi tada tikimybė sužinoti tiesą būtų apie 15 %.

 

Istorijos pėdsakais

 
  • XVIII a. amerikietis Robertas Morisas susapnavo tragiškai juokingą savo gyvenimo pabaigą – jis bus užmuštas patrankos sviediniu, paleistu iš kito laivo, jo paties garbei. Po kelių dienų Robertas buvo pakviestas į kitos šalies laivą ir, nenorėdamas gundyti likimo, vizitą bandė atšaukti. Nepavykus to padaryti, paprašė kapitono nesaliutuoti, kol R. Moriso valtis nenuplauks. Kapitonas sutiko, tačiau vizito metu jį persekiojo įkyri musė, o bandydamas ją nuvyti kapitonas netyčia įsakė iššauti patrankas. R. Morisui buvo sužeistas petys ir po kelių dienų jis mirė.
 
  • 1865 m. JAV prezidentas A. Lincolnas sapne pamatė Baltuosiuose rūmuose vykusias laidotuves. Jos priminė atsisveikinimą su karaliumi, todėl vyras sapne paklausė, kas laidojamas. Atsakymas jį šokiravo – apsauginis pranešė, kad karste guli JAV prezidentas. Pranašystė susisapnavo likus 2 savaitėms iki jo mirties. Deja, prezidentas sapno nesureikšmino ir net mirties naktį apsaugininkui suteikė laisvą dieną.
 
  • Žymus rašytojas Markas Twainas ir jo brolis Henris dirbo laivų gamybos įmonėje. Vieną naktį Markas sapne išvydo brolio lavoną, gulintį metaliniame karste, padėtą ant dviejų kėdžių. Viskas vyko jo sesers kambaryje, o prie karsto gulėjo raudonų rožių puokštė. Apie sapną papasakojo seseriai, tačiau ji nuramino rašytoją sakydama, kad tai neįmanoma. Po kelių savaičių laive, kuriame dirbo Henris, įvyko sprogimas. Jo metu žuvo daugybė žmonių, kuriems buvo nupirkti pigūs mediniai karstai. Tačiau Henrį pažinojusi moteris už sutaupytus pinigus nupirko jam metalinį karstą ir per jo laidotuves atnešė raudonų rožių puokštę.
 
  • Breisgau Freiburgo universiteto (Vokietija) parapsichologas Hansas Benderis ilgus metus fiksavo žmonių sapnus ir vienas atvejis paliko stiprų pėdsaką jo atmintyje. Kūdikį pagimdžiusi moteris po 15 parų susapnavo, kad kasa smėlį, ieškodama savo vaiko. Bėgant metams šis sapnas kartojosi. Praėjus 27 m. jos sūnus buvo pakviestas tarnauti į vokiečių armiją ir buvo išsiųstas į Prancūziją. Ten pateko į nelaisvę ir mirė belaisvių stovykloje, įrengtoje Atlanto vandenyno pakrantėje. Po kelių savaičių ten nuvykusi moteris rado savo sūnų, užkastą smėlyje.
 

Įdomu

 
  • JAV psichiatro Roberto Van de Castleʼo teigimu, pranašiškus sapnus dažniausiai sapnuoja moterys, bet 60 % jų sapnų susiję su stipriąja lytimi.
  • Djuko universiteto (JAV) parapsichologijas Dž. Rainas ištyrė 3920 aiškiaregystės atvejų ir 68 iš jų buvo susiję su pranašiškais sapnais.
  • Prieš „Titaniko“ tragediją šimtai žmonių susapnavo milžiniško laivo skendimą. „Titaniko“ gamintojų įmonė sulaukė net 19-os laiškų su perspėjimais apie tragediją, tačiau į juos nebuvo sureaguota.
  • R. Mosso knygoje „Pasaulio sapnų istorija“ teigiama, kad viduramžiais ir JAV pilietinio karo metu pranašiški sapnai pasitelkti žmonėms šnipinėti.
  • Teigiama, kad Švč. Mergelei Marijai sapne buvo išpranašauta, kad ji susilauks ypatingo kūdikio, kuris negrįžtamai pakeis pasaulį.
  • Įrodyta, kad žmogui sapnuojant jo kūnas būna beveik paralyžiuotas. Taip organizmas apsaugo žmogų, kad realybėje nekartotų sapnuose atliekamų veiksmų. Tiesa, kartais ši apsauga nesuveikia ir žmogus pradeda lunatikuoti.
  • Įrodyta, kad mažyliai iki 3 m. nesapnuoja savęs. Tačiau 3–8 m. amžiaus vaikai sapnuoja dvigubai daugiau košmarų negu suaugę žmonės.
 

Rita Baniene

Specialistės komentaras

Sapnų specialistė Rita Banienė

 

Ar sapnuojant įvairius ženklus verta pasitikėti šiuolaikiniais sapnininkais?

 

Sakoma, jeigu yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Sapnininkai galbūt reikalingi tiems, kurie tiki kasdieniais horoskopais. Tačiau jei nusipirksite keletą sapnininkų ir sugretinsite susapnuoto simbolio reikšmes, pamatysite, kad reikšmės beveik kiekviename jų skiriasi. Patariama padėti sapnininkus į šalį ir pradėti rašyti sapnų dienoraštį. Tai daryti paprasta, tereikia atsiminti sapną, užrašyti jį esamuoju laiku, sugalvoti jam pavadinimą ir užrašyti datą. Pagal visa tai galima nustatyti, ar sapne regėti vaizdai įsikūnijo tikrovėje. Beje, sapno pavadinimas dažnai nusako jo pobūdį, suteikia raktą nuo sapno kodo, nes kartais pasąmonė dėl vienokių ar kitokių priežasčių tuos sapnus užkoduoja. Pasąmonė nėra gudri, dažnai sapnuose išmeta tuos pačius simbolius, o gyvenimas duoda atsakymus. Todėl rašant sapnų dienoraštį, kai simboliai kartojasi, sužinoma jų reikšmė, kurią padiktuoja pats gyvenimas. Labai svarbu aiškinantis sapną atsižvelgti į jo nuotaiką, atmosferą, įvykius sapne sugretinti su įvykiais ar asmenimis, kurie jus supa gyvenime. Aiškinantis sapną pirmiausia būtina atsižvelgti į nuotaiką. Sapne atmosfera visada pirminė, todėl jei jame nuotaika gera, vadinasi, viskas yra gerai.

 

Verta nusipirkti simbolių žodyną. Jis kainuoja brangiau, tačiau jame galima atrasti daug įdomių ir netikėtų dalykų. Ezoterikai teigia, kad visata sapnuoja per mus, o žmonijos simboliai – tai kolektyvinės pasąmonės lobiai, būdingi visiems. Simbolis visada turi daug prasmių, o ženklas – tik vieną.

 

Papasakokite, kaip aktyviai sapnuojama. Ar tai gali būti naudinga sveikatai?

 

Aktyvaus sapnavimo techniką sukūrė sapnų tyrinėtojas, žurnalistas ir istorijos profesorius Robertas Mossas. Aktyvus sapnavimas panašus į šamanišką, nes vadinamieji sapnuotojai patogiai sėdi arba guli įsitaisę miegmaišiuose, o sapnų vadovas (dream counselor) muša širdies ritmu būgną, ir sapnuotojai keliauja, pasitelkdami savo vaizduotę, į pasąmonės gelmes, pamirštus įvykius, juos atgaivindami. Arba nusikelia į paralelines tikroves, arba grįžta į savo sapną, tarkime, košmarą ir jį pakeičia. Viskas visatoje vyksta vienu metu, todėl galima nukeliauti į praeitį ir nukloti sėkmingus kelius ateičiai arba ją pamatyti.

 

Aktyvus sapnavimas, kaip ir aktyvi vaizduotė, atitinkamas žodynas, aiškinantis pamatytus sapnus čia ir dabar, negali kenkti. Viena didžiulė galia, kuri vadinama Dievu, Absoliutu, Buda ir pan., pasireiškia skirtingomis formomis. Kai vedamas ritmingo būgno mušimo garsų nukeliauji į savo vidų ar skirtingas vietoves, patiri tai, ko trokšti: ramybę ir harmoniją. Šamanai ir sapnų vadovas gali padėti susirinkti išbarstytą energiją arba susigrąžinti per įvairias dvasines traumas prarastas sielos dalis. Aktyviai sapnuojant norint pagyti naudojamos indėnų ir sibiriečių šamanų praktikos. Gyvūnai globėjai, protėvių dvasios, nušvitusios būtybės ir pan. padeda per šamaniškas keliones pasiekti trokštamus rezultatus.

 

Lietuvoje labai populiaru mušti būgną. Prieš tai patariama įgyti patirties iš įgudusio šamano arba baigti kursus pas patyrusį sapnuotoją. Kaip sakė šamanizmo tyrinėtojas Mircea Eliade, šamanu dažniausiai tampama dviem būdais: paveldint arba apsėdus dvasioms. Deja, Lietuvoje jau šamanų nėra.