Daugelis suaugusiųjų medituoja, lanko jogos užsiėmimus, į kasdienį gyvenimą įtraukia įvairias ritmingo kvėpavimo ar kitas sąmoningumo (mindfulness) praktikas. Dauguma jų šias praktikas atrado ir pamėgo jau suaugę. Kuo įvairios sąmoningumo praktikos naudingos vaikams? Nuo ko vertėtų pradėti pažintį? Kaip atsirinkti tai, kas tinkama vaikui? Kalbamės su aktore, edukatore, sąmoningumo praktikų vaikams vedle Eva Smoriginaite.

 

Kodėl sąmoningumo praktikų reikia ir vaikams?Healthy,Young,Adult,Parent,Mother,And,Little,Child,Daughter,Doing

 

Šiuolaikinių vaikų karta gyvena supama absoliutaus pertekliaus. Šis perteklius nėra vien tik neaprėpiama tėvų meilė, rūpestis ar finansinė gerovė, kartu tai ir triukšmo, įrenginių, dėmesio išskaidymo perteklius. Visko tiek daug, kad vaiko vidinis pasaulis tampa lyg įvairių skirtingų siūlų kamuoliu. Sąmoningumo praktikos reikalingos tam, kad kiekvienas siūlas atsidurtų savame ritinyje.

 

Kokios sąmoningumo praktikos tinkamos vaikams? Nuo ko verta pradėti jų pažintį su sąmoningumu?

 

Nuo lengvumo ir žaismingumo. Vaikams iki 6 metų itin svarbus vizualinis turinys. Tad naudinga, kai jogos asanos yra sugyvūninamos. Sąmoningo kvėpavimo pratimai taip pat turėtų turėti žaidybinę potekstę, vizualią istoriją. Iš esmės tinka beveik visos suaugusiųjų praktikos, tik su žaisme ir paprastumu (šypsosi).

 

Nuo kelerių metų vaikus galima supažindinti su sąmoningu kvėpavimu, joga? 

 

Vaikas kopijuoja kiekvieną artimųjų žodį, judesį, veiksmą. Net jei kažko konkrečiai, regis, neatkartoja, tai įsitvirtina pasąmonėje. Idealu, kai vaikas stebi artimųjų atliekamą jogą ar sąmoningą kvėpavimą. O stebėti gali net nevaikštantys mažyliai!

Mokytis sąmoningai susitelkti ir pradėti atlikti praktikas rekomenduoju nuo 2 metų. Tokio amžiaus vaikams vedami ne ilgesni nei 15 minučių užsiėmimai. Su kiekvienu nauju gimtadieniu praktikos laiką galima ilginti 5 minutėmis. Žinoma, tai labai individualu. Tad svarbiausia, kad vaikas mėgautųsi procesu sąmoningumo praktikas derėtų įvilkti į žaidimo apsiaustą!

 

Kodėl sąmoningumo praktikos naudingos mažiesiems? Ką jos duoda?

 

Šios praktikos vaikui suteikia ramybės, lengvumo būti su pačiu savimi. Gerėja ne tik fiziologinė, bet ir emocinė raida. Vaikas išmoksta geriau suvokti, ką jaučia, ilgainiui geba įvardinti ir atskirti jausmus nuo emocijų. Išmokęs pasitelkti ritminį ar gilų kvėpavimą, vaikas geba emocijas ir jausmus visų pirma priimti, o tuomet nuskraidinti kaip debesėlius.

 

Ar vaikai imlūs tokioms praktikoms? Ar supranta, ko iš jų norima?

 

Vaikai stebina mane savo imlumu! Esu vedusi jogą 2 metų mažyliams ir puikiai pavyko. Atrodė, kad jiems tai visiškai natūralu! Vaikų kūnai juda lengvai ir be pastangų. Mes, suaugėliai, esame patyrę daug išgyvenimų, todėl ir mūsų kūnai juda ne taip paslankiai. O vaikų gyvenimo knyga dar gana švari, kūnai juda su lengvumo debesimi. Tikiu psichosomatika – tą patyriau tiek pati, tiek stebėdama kitų patirtis. Vaikams joga – lyg žaidimas, turintis savas taisykles ir struktūrą, o jie su malonumu jį žaidžia.

 

Minėjote „gyvūnų“ jogą. Kaip sąmoningumo praktikos įvelkamos į žaidimą? 

 

Vaikams iki 7 metų žaidimas – būtinas. Nuo septynerių jogos pamokos jau gali būti ilgesnės, skatinančios vis labiau reflektuoti save. Mažesniems vaikams jogos užsiėmimas įvelkamas į istoriją, pavyzdžiui, „Nuotykis zoologijos sode“ arba „Pasivaikščiojimas stebuklingame parke“ ir pan. Užsiėmimų metu jogos asanos daugiau ar mažiau kartojasi, bet istorija nutinka vis kita (šypsosi).

 

Kaip ir kodėl nusprendėte šioje srityje dirbti būtent su vaikais?

 

Sąmoningumą praktikuoju jau daugiau nei 5 metus, o vaikus ugdau, dirbu edukatore jau ilgiau nei 7 metus. Pradėjusi eiti sąmoningumo keliu pagalvojau, kaip būtų puiku, jei šias praktikas būčiau atradusi anksčiau. Praktikuojant atmintyje iškildavo įvairūs vaikystėje patirti įvykiai. Kaip būtų nuostabu, jei vaikystėje tėvai ir ugdytojai būtų mokę, parodę, ką turėčiau daryti su nepatogiomis emocijomis! Kad būtų išmokę nuraminti savo kūną, kai jam sunku.

 

Ar dirbdama su vaikais jaučiate, kurių tėvams nesvetimos sąmoningumo praktikos, o kurie su dėmesingumu susipažįsta jūsų dėka? 

 

Labai! Skirtumas išryškėja vos pakvietus vaiką atsisėsti turkiškai ir užmerkti akis. Kai vaikas tokia poza sėdi nesimuistydamas, ramiai, nesižvalgo į kitus, galima teigti, kad jam tai natūralu ir įprasta! Labai malonu, kai tėveliai prieina ir pasakoja, kad vaikai namuose jiems vedė jogą (juokiasi) – pasakydavo, kokia asana ir kaip ją daryti! Be galo miela tai girdėti.

 

Kaip atrodo sąmoningumo praktika su darželinukų grupe? Ar pavyksta išlaikyti rimtį?

 

Nesitikiu ir nenorėčiau visuomet išlaikyti rimtį. Praktikoje įterpiu momentų, kai vaikai gali laisvai improvizuoti. Taip pat yra kitų struktūrinių dalių, pavyzdžiui, meditacija, per kurią vaikai žino, kodėl ir kokiais būdais išlaikyti rimtį. Pagrindinėje – asanų – dalyje jos dažnai sugyvūninamos, nes tai suteikia minėto žaismingumo. Kai žinai vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus, paprasta susidraugauti su bet kokio amžiaus vaiku.

 

Ar teatriniai žaidimai padeda atstoti sąmoningumo praktiką santykyje su kitu?

 

Teatro žaidimai irgi gali būti sąmoningi. Viena iš praktikos rūšių yra dramos terapija, kurioje mokomasi sąmoningai pažvelgti į įvairias situacijas. Su vaikais mokomės spręsti konfliktus ir pažiūrėti į problemą kitomis akimis. Tad taip, teatras – viena iš sąmoningumo priemonių!

 
Autorius Laura Auksutytė