Ruduo lepina įvairiomis sodo ir daržo gėrybėmis, kurias ne visada įmanoma suvartoti iš karto. Dalis jų keliauja į rūsį, sandėliuką ar šaldiklį. Tačiau netinkama temperatūra, drėgmė, šviesa gali gerokai sutrumpinti saugojimo laiką.

 

Atsargoms – tik sveikos gėrybėsFarmer,Hands,In,Gloves,Harvesting,Different,Fresh,Autumnal,Vegetables,On

 

Ilgam laikymui reikėtų rinktis subrendusias, sveikas, nepažeistas daržoves ir vaisius. Įpjovimai, sumušimai, šalčio pažeistos vietos ar pradėjęs minkštėti paviršius sudaro palankias sąlygas puviniui ir pelėsiui plisti. Pažeistas gėrybes geriau kuo greičiau suvartoti, išvirti, užšaldyti ar kitaip apdoroti.

 

Bulves, svogūnus, česnakus, moliūgus ir kitas ilgiau laikyti skirtas daržoves būtina saugoti nuo lietaus ir perteklinės drėgmės. Bulvių prieš sandėliavimą jokiu būdu neplauti – išdžiūvusią žemę atsargiai nubraukti rankomis arba nuvalyti minkštu šepetėliu. Drėgnas paviršius gali paskatinti puvimą. Prieš konservuojant, džiovinant ar šaldant reikia nuplauti švariu tekančiu vandeniu.

 

Skirtingoms daržovėms – skirtingos sąlygos

 

Rudens derliui nepakanka tik vėsios aplinkos, labai svarbi santykinė oro drėgmė. Vienoms gėrybėms reikia vėsios ir drėgnos aplinkos, kitoms – sausesnės. Štai moliūgai jautriai reaguoja į pernelyg žemą temperatūrą. Šakniavaisiams (morkoms, burokėliams, pastarnokams, ropėms) tinkamiausia šalta ir drėgnoka aplinka. Sausoje patalpoje jie greitai vysta ir raukšlėjasi. Jeigu nėra rūsio, nedidelį kiekį galima laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje perforuotuose maišeliuose. Sandariai užrišus gali susidaryti kondensatas, o per didelė drėgmė skatina pelėsių ir bakterijų dauginimąsi. Svogūnams, česnakams, moliūgams reikia sausesnių sąlygų ir oro cirkuliacijos. Jiems laikyti tiks tinkliniai krepšiai, pintinės, dėžės su angomis ar popieriniai maišai su skylėmis.

 

Bulvėms – tamsa, svogūnams – oras

 

Nukastas bulves pirmiausia naudinga maždaug dvi savaites palaikyti vėsioje, nuo tiesioginės šviesos apsaugotoje ir gerai vėdinamoje vietoje. Per šį laiką sutvirtėja jų odelė, užsitraukia smulkūs mechaniniai pažeidimai. Vėliau bulves laikyti tamsoje, nes šviesoje jos pažaliuoja ir gali kaupti daugiau glikoalkaloidų, ypač solanino. Bulvių nedera laikyti visiškai sandariose plastikinėse dėžėse. Tinka medinės ar tvirtos kartoninės dėžės su angomis, pintinės ir orui laidūs maišai. Derlių berti nestoru sluoksniu, kad būtų lengviau pastebėti pradėjusius gesti gumbus. Svogūnai prieš sandėliavimą turėtų būti gerai išdžiovinti. Tam paprastai skiriamos 2–4 savaitės – svogūnų kakleliai turi išdžiūti, o išoriniai lukštai tapti sausi. Tinkamomis sąlygomis svogūnai gali išsilaikyti kelis mėnesius, tačiau būtina reguliariai perrinkti.

 

Vaisius ir daržoves geriau atskirti

 

Obuoliai, kriaušės, pomidorai išskiria etileną – natūralų augalinį hormoną, skatinantį nokimą. Dėl šios priežasties obuolių nelaikyti kartu su bulvėmis, morkomis, kopūstais ir kitomis etilenui jautriomis daržovėmis. Etilenas gali paspartinti bulvių dygimą, daržovių minkštėjimą, geltonavimą ar skonio pokyčius.

 

Net jeigu rūsyje nedaug vietos, vaisius ir daržoves verta sudėti į skirtingas dėžes ir laikyti kuo toliau vienus nuo kitų. Patalpa turi būti vėdinama, tačiau nešalta. Balkonai ir nešildomi garažai tinka tik tuomet, kai galima stebėti temperatūrą ir apsaugoti produktus nuo šalčio. Daržovių nevalia dėti tiesiai ant betoninių grindų ar glausti prie drėgnos sienos. Dėžes geriau pakelti ant lentynos ar padėklo, kad aplink jas galėtų judėti oras. Toks išdėstymas taip pat lengvina valymą, padeda greičiau pastebėti pelėsį ar kenkėjus.

 

Džiovintų žolelių priešės – drėgmė ir šviesa

 

Džiovinimui geriausia rinkti sveikus prieskoninių augalų lapus. Žolelės turi būti visiškai išdžiūvusios – tinkamai paruošti lapai lengvai trupa tarp pirštų, o stiebeliai ne linksta, bet lūžta. Jeigu stiklainyje liks drėgmės, gali atsirasti pelėsis. Džiovintas mėtas, čiobrelius, raudonėlius, mairūnus ir kitas žoleles geriausia laikyti sandariuose stikliniuose induose. Žolelių nedera laikyti virš viryklės, prie radiatoriaus ar saulėtoje lentynoje – šiluma, garai ir šviesa spartina aromatinių medžiagų irimą. Tinkamiausia vieta – vėsi, sausa ir tamsi spintelė. Lapelius galima palikti sveikus ir sutrinti tik prieš dedant į maistą. Taip jie ilgiau išlaiko aromatą. Tinkamai išdžiovinti produktai, atsižvelgiant į jų rūšį ir laikymo sąlygas, saugotini nuo kelių mėnesių iki metų. Kuo ilgiau laikoma, tuo labiau nukenčia skonis, kvapas ir spalva.

 

Šaldyti tik mažomis porcijomis

 

Šaldymui tinka tik šviežios, geros kokybės gėrybės. Šaldiklis nesuteikia šviežumo jau pradėjusioms gesti daržovėms ir nesunaikina visų mikroorganizmų – žema temperatūra tik lėtina jų dauginimąsi. Daugumą daržovių prieš šaldymą siūloma nuplikyti: trumpam panardinti į verdantį vandenį arba apdoroti garais, o paskui greitai atvėsinti lediniame vandenyje. Plikymas slopina fermentus, dėl kurių laikui bėgant prastėja spalva, skonis ir tekstūra. Svogūnų, porų ir paprikų plikyti nebūtina.

 

Atvėsintas daržoves būtina gerai nusausinti, kad likęs ir sušalęs vanduo neturėtų įtakos traškumui. Patogu iš pradžių paskleisti vienu sluoksniu ant padėklo, užšaldyti ir tik tuomet suberti į maišelius. Taip gabalėliai nesulips į vieną luitą ir bus galima pasiimti reikalingą kiekį. Pakuotėse reikėtų palikti kuo mažiau oro. Netinkamai supakuotų produktų paviršiuje gali atsirasti sausų, balkšvų ar rusvų dėmių. Tiesa, toks maistas vis dar saugus vartoti, tačiau prastėja jo tekstūra ir skonis.

 

Šaldiklyje palaikyti maždaug –18 °C arba žemesnę temperatūrą. Tokiomis sąlygomis nuolat laikomi produktai saugūs gali išlikti labai ilgai, tačiau geriausia vaisių ir daržovių kokybė išlieka suvartojant per 8–12 mėnesių.

 

Konservavimas tik pagal receptą

 

Konservuojant svarbu naudotis ne internete rastais atsitiktiniais receptais, bet patikrintomis, maisto saugos specialistų parengtomis instrukcijomis. Nerekomenduojama savo nuožiūra keisti acto, citrinų rūgšties, daržovių ar vandens kiekio, stiklainio dydžio ir kaitinimo trukmės. Rūgštiems produktams, kurių pH neviršija 4,6, gali būti taikomas konservavimas verdančio vandens vonelėje. Tačiau nerūgščios daržovės, pupelės, mėsa ir žuvis turi būti apdorojami specialiame konservavimo puode, nes vien verdančio vandens nepakanka apsisaugoti nuo botulizmo sukėlėjo sporų. Stiklainiai turi būti be įskilimų ir nuskilusių kraštų. Atvėsus konservams būtina patikrinti, ar dangteliai įdubę ir tvirtai prisispaudę. Netinkamai uždarytą stiklainį laikyti šaldytuve ir greitai suvartoti arba produktą pakartotinai apdoroti.

 

Etiketėje – daugiau nei produkto pavadinimas

 

Po kelių mėnesių vien iš spalvos atskirti obuolienę nuo kriaušienės ar vieną pomidorų padažą nuo kito gali būti sudėtinga. Todėl kiekvieną stiklainį, dėžutę ir šaldymo maišelį reikėtų pažymėti iš karto.

 

Etiketėje užrašyti produkto pavadinimą, paruošimo arba užšaldymo datą, pagrindinius ingredientus ir rekomenduojamą suvartojimo laiką. Jeigu šeimoje yra alergiškų žmonių, naudinga aiškiai pažymėti produktus, kuriuose yra galimų alergenų.

 

Seniausias atsargas naudokite pirmiausia

 

Tvarkant sandėliuką ar šaldiklį patartina vadovautis paprasta taisykle: pirmiausia suvartoti tai, kas paruošta anksčiausiai. Kartą per kelias savaites verta peržiūrėti daržoves, ypač bulves, svogūnus ir šakniavaisius. Vienas pūvantis produktas gali užteršti visą dėžę. Taip pat patikrinti, ar patalpoje nesikaupia kondensatas, neatsirado graužikų ar vabzdžių. Prieš atidarant konservus būtina apžiūrėti dangtelį ir stiklainio turinį. Išsipūtęs dangtelis, pratekėjimo žymės, kylantys burbuliukai, neįprastai drumstas skystis, pakitusi spalva, pelėsis – svarbūs ženklai, kad tokio produkto geriau nevartoti.

 

Autorė Monika Budnikienė