Kartais naujos plaukų spalvos norisi čia ir dabar: kai kirpėja atostogauja arba eksperimentams kirpykloje nėra nei laiko, nei pinigų. Tad nenuostabu, kad daugelis moterų bent kartą gyvenime ėmė į rankas dažus ir bandė pačios atsinaujinti plaukų spalvą. Ar tai visada gera idėja? Aptarkime, ką svarbu žinoti prieš dažant plaukus namuose: nuo technikos ir priemonių bei to, ką dažniausiai pamirštame.

 

Kodėl pačios? Beautiful,Woman,Dyeing,Her,Hair,At,Home

 

Plaukų dažymas namuose dažnai tampa praktišku sprendimu: kai nėra laiko ar galimybės laukti kirpėjos vizito, kai reikia skubiai maskuoti pražilusias šaknis arba kai biudžetas šiuo metu neleidžia išlaidauti grožio salonui. Dažymas namuose leidžia išlaikyti kontrolę: savarankiškai rinktis spalvą, laiką ir dažymo techniką.

 

Remiantis įvairiomis Europoje atliktomis apklausomis, 60–70 % moterų bent kartą gyvenime dažė plaukus namuose, o maždaug 30–40 % tai daro reguliariai. Kosmetikos parduotuvių duomenimis, Lietuvoje namuose skirti naudoti plaukų dažai – vienas populiariausių pirkinių, ypač tarp 35–55 m. moterų.

 

Savarankiškas plaukų dažymas buvo gana įprastas visais laikais, bet ypač išpopuliarėjo pandemijos metais, kai tiesiog neliko kitos išeities, mat grožio salonai buvo uždaryti. Taip padaugėjo plaukų dažymo vaizdo pamokų ir namų salono rinkinių, leidžiantys atgaivinti plaukų spalvą buitinėmis sąlygomis. Kai kurios moterys išmoktą techniką naudoja iki šiol. Ypač tos, kurios gyvena atokesnėse vietovėse ir ne visuomet gali lengvai nuvykti pas profesionalią kirpėją.

 
Prieš pradedant

 
Prieš dažant plaukus namuose, svarbu įsivertinti jų būklę. Jei plaukai sausi, lūžinėja, stipriai pažeisti dėl tiesinimo ar ankstesnio šviesinimo, net švelniausi dažai gali pabloginti situaciją. Tokiems plaukams pirmiausia reikėtų taikyti atkuriamąsias priemones ir tik tuomet galvoti apie spalvos keitimą. Be to, garbanoti plaukai greičiau sugeria spalvą, o glotnūs gali nepriimti pigmento taip intensyviai – tai svarbu planuojant galutinį rezultatą.

 

Dažų pakuotėse dažnai matomos spalvų lentelės su pažadais, kokia spalva išeis pagal natūralų atspalvį. Tačiau realybėje tai tėra orientacinis vadovas – rezultatas labai priklauso nuo jūsų natūralios spalvos, senų dažų likučių, net plaukų porėtumo. Dažant šviesesnį atspalvį ant tamsesnių plaukų, spalvos gali visai nesimatyti. O jei plaukai itin porėti, spalva gali įsigerti intensyviau, nei tikėtasi. Todėl geriausia pasirinkti atspalvį, kuris artimą natūraliam arba tik vienu tonu šviesesnį / tamsesnį.

 

Dažų pasaulyje viskas remiasi į tonų skalę: nuo 1 (juoda) iki 10 (šviesi blondinė). Jei natūralūs plaukai yra, tarkime, 6 tono (šviesiai rudi), o dažai – 7 tono, tai reiškia, kad spalva bus šiek tiek šviesesnė nei natūrali. Namuose galima šviesinti vos 1–2 tonais, daugiau – tik su specialiais šviesinimo produktais, o tam jau reikia daugiau žinių. Supratimas apie bazinio atspalvio ir tonų santykį padeda išvengti nusivylimo, kai išsvajota šokoladinė spalva pavirsta nenatūraliai keistu ar net purvinu atspalviu.

 

(Ne)patikimos technikos

 

Siekis visus plaukus nudažyti vienoda spalva – bene saugiausia dažymo namuose technika. Ypač jei nesiekiate šviesinimo ar kardinalaus spalvos pokyčio. Toks dažymas leidžia lengvai paslėpti žilus plaukus ar atgaivinti natūralią spalvą. Svarbiausia – tolygiai padengti dažus, laikytis instrukcijos ir kruopščiai nuskalauti. Ši technika ypač tinkama tamsesniems tonams – ruda, kaštoninė, vario, tamsi blondinė.

 

Šaknų dažymas reikalauja daugiau tikslumo. Pagrindinė klaida – nelygiai padengti dažai arba per ilgas laikymas, dėl ko šaknys būna tamsesnės nei likę plaukai. Svarbu naudoti atskirą šepetėlį, tepti tik ten, kur matoma ataugusi spalva, susilaikyti nuo dažų pertepimo ant visų plaukų – tai sukelia spalvos persisluoksniavimą. Šaknų dažymas namuose gali būti efektyvus, jei atliekamas reguliariai ir naudojama ta pati spalva.

 

Ombre, balayage ir kitas sudėtingesnes technikos geriau patikėti profesionalams. Joms reikia ne tik dažų, bet ir stilistinio pojūčio, supratimo apie šviesos kritimą, spalvų derėjimą, net galvos formą. Balayage – tai laisva ranka atliekamas dažymas, kuris turi atrodyti natūraliai, tarsi išsiliejęs. Ombre reikia preciziško spalvų perėjimo – jei nepavyksta, vietoj švelnaus efekto galima gauti aštrų dviejų spalvų susidūrimą. Namuose šių technikų dažniausiai nepavyksta atlikti be dryžių, perdegusių galiukų ar netikėto tono, todėl geriau neeksperimentuoti.

 

Socialiniai tinklai ir jutubas pilni vadinamųjų DIY (angl. do it yourself) pamokų, kurios dažnai atrodo paprastos ir efektingos. Tačiau dažnai pamirštama, kad tokie vaizdo įrašai montuojami, filmuojami su geru apšvietimu, filtrais ar net padedant specialistui už kadro. Tai, kas atrodo lengva ekrane, gali virsti klaida realybėje – nelygi spalva, netinkama reakcija su sena spalva, netikėtas rezultatas. Todėl vaizdo įrašus geriausia vertinti kaip įkvėpimą, bet ne kaip garantuotą instrukciją.

 

Produktų pasirinkimas

 

Parduotuvėse galima rasti dažų su amoniaku ir be jo. Pirmieji yra stipresni, jų veiklioji medžiaga atveria plauko žvynelius, kad pigmentas prasiskverbtų giliau. Tokie dažnai naudojami ilgaamžiam spalvos pokyčiui, gerai padengia žilus plaukus ir leidžia šviesinti 1–2 tonais. Tačiau gali išsausinti plaukus, erzinti jautrią galvos odą.

 

Dažai be amoniako yra švelnesni – vietoj amoniako naudojamos alternatyvios medžiagos, kurios ne taip stipriai pažeidžia plauko struktūrą. Jie tinka norint atnaujinti spalvą, suteikti blizgesio, bet gali nepadengti žilų plaukų taip efektyviai. Šie dažai dažnai blunka greičiau, bet geresnis pasirinkimas pažeistiems ar jautriems plaukams.

 

Jei norisi tik paryškinti natūralią spalvą, suteikti atspalvio ar laikinai paslėpti žilus plaukus, puikus pasirinkimas – tonikai ir dažomosios kaukės. Jie nesukelia cheminės reakcijos, spalva laikosi iki kelių plovimų, produktas neturi stipraus kvapo ir nedirgina odos.

 

Kita alternatyva – natūralūs dažai, naudojami ištisus šimtmečius. Žinomiausi yra chna (suteikia šiltą vario ar raudoną atspalvį) ir indigo – suteikia šaltai rudą ar net juodą atspalvį. Jie stiprina plauką, tačiau svarbu žinoti, kad rezultatas sunkiai nuspėjamas, o vėliau naudoti cheminius dažus tampa sudėtinga – gali kilti sunkiai nuspėjama reakcija. Todėl natūralūs dažai puikiai tinka, jei norisi švelnaus, ilgalaikio rezultato be šviesinimo.

 

Kai kuriose kosmetikos parduotuvėse galima įsigyti profesionalams skirtų plaukų dažų. Jie pasižymi aukštesne kokybe, didesne pigmentų koncentracija, platesne spalvų palete. Tačiau juos naudojant reikia daugiau žinių: parinkti tinkamą oksidantą, žinoti, kaip jis veikia su skirtingomis bazėmis, apskaičiuoti laiką. Netinkamai naudojami profesionalūs dažai gali suteikti netikėtą rezultatą ar pažeisti plaukus.

 

Jei nesate tikra, geriau rinktis paprastesnes, jau paruoštas naudoti namų dažymo priemones – jų formulės pritaikytos mažiau patyrusioms vartotojoms ir dažniausiai apima viską, ko reikia vienkartiniam dažymui.

 

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

 

Viena dažniausių klaidų – pasirinkti per tamsią ar šviesią spalvą vadovaujantis tik nuotrauka ant pakuotės. Dažnai moterys pamiršta atsižvelgti į savo natūralų toną (vadinamąją bazę), senų dažų likučius ar plaukų būklę. Tamsūs dažai lengvai paryškina spalvą, ypač jei laikomi ilgiau, nei nurodyta. Šviesesni dažai ant tamsių ar dažytų plaukų tiesiog neveikia – reikėtų šviesinti specialiais šviesikliais. Patartina visada rinktis viena pakopa šviesesnį toną, nei atrodo norimas, ypač jei dvejojate.

 

Kitas dažnas nusivylimo šaltinis – netolygus dažų pasiskirstymas. Tai dažniausiai nutinka, kai dažai tepami paskubomis, netolygiai, ant sausų, susivėlusių ar su produktų likučiais plaukų. Labai svarbu prieš dažant kruopščiai iššukuoti plaukus, atskirti juos į sekcijas (pvz., keturias dalis), naudoti specialų šepetėlį ir veidrodį pakaušio zonai. Jei plaukai ilgi, pasirūpinti, kad dažų užtektų visam ilgiui.

 

Dar viena įprasta bėda – pamirštamas testavimas ar kondicionavimas. Prieš naudojant bet kokius dažus, būtina atlikti alerginį testą (užtepti dažų ant odos už ausies ar ant dilbio). Tai dažnai ignoruojama, tačiau padeda išvengti rimtų reakcijų – niežėjimo, paraudimo ar net nudegimų. Taip pat rekomenduojama prieš dažant kelias dienas naudoti drėkinamąsias ar atkuriamąsias kaukes, kad plaukai būtų sveikesni. Po dažymo labai svarbu naudoti spalvą saugančias ir maitinamąsias priemones.

 

Būtina pakalbėti ir apie dažų perlaikymą. Kai kurios galvoja: kuo ilgiau laikysiu dažus, tuo geriau nusidažys. Tai klaida. Dažus laikant ilgiau, nei nurodyta, gresia sudirginti galvos odą, pažeisti plaukų struktūrą, padaryti spalvą per intensyvią ar net nelygią. Mat dažai chemiškai sukalibruoti veikti tik tam tikrą laiką – įprastai 30–40 min. Jei laikysite ilgiau, rizikuojate gauti perdegusį atspalvį, ypač šviesesnėse zonose ar galiukuose.

 

Bendras patarimas: mažiau eksperimentų – daugiau planavimo ir pasiruošimo. Tuomet net ir dažymas namuose gali būti ne klaida, o sėkmingas grožio sprendimas.

   

Autorė Jūratė Survilė