Ruduo kasmet primena apie save ne tik spalvingais lapais, bet ir… nosinaičių šūsnimis. Kai dienos trumpėja, o oras atvėsta, organizmas tampa jautresnis – užtenka menkiausio vėjelio, miego trūkumo ar streso, ir štai: sloga, perštinti gerklė, čiaudulys. Tačiau peršalimas nebūtinai turi virsti kančia ar vaistų maratonu. Dažnai tai tik kūno kvietimas sulėtinti tempą ir skirti daugiau dėmesio sau. Leiskime organizmui sveikti natūraliai ir neskubėkime kuo greičiau grįžti į nesibaigiančius darbus.

 

Kas vyksta, kai peršąlame?Young,Woman,Feeling,Sick,Drinking,Herbal,Tea

 

Nors dar vis pasitaiko frazių „perpūtė“, „peršalau nuo skersvėjo“, iš tiesų pats šaltis nėra ligos priežastis. Dažniausiai už viską atsakingi virusai – mažytės dalelės, kurios patenka į kvėpavimo takus ir pradeda daugintis, kai imunitetas nusilpsta. Šaltis tik sudaro tam palankias sąlygas: organizmui atvėsus gleivinės tampa sausesnės, apsauga silpnesnė – virusui lengviau prisikabinti.

 

Vos tik virusas įsitaiso, kūnas reaguoja gynybiškai. Gali pakilti temperatūra, nes taip organizmas naikina nepageidaujamus svečius. Nosies tekėjimas padeda išplauti mikrobus, gerklės skausmas ir raumenų maudimas – tai uždegimo požymiai, rodantys, kad imuninė sistema dirba visu pajėgumu. Kitaip tariant, visi tie nemalonūs simptomai yra ne klaida, o kūno darbas!

 

Todėl peršalus nereikia skubėti mušti temperatūros ar slopinti visų požymių stipriais vaistais. Tai tarsi bandymas išjungti signalinę lemputę, bet nepašalinti pačios priežasties. Kur kas geriau padėti organizmui kovoti pačiam: pailsėti, gerti daug šiltų skysčių, palaikyti šilumą, o prireikus – pasitelkti natūralias gydančias priemones. Kai kūnui suteikiate laiko ir ramybės, jis stebėtinai greitai atsigauna. Juk mūsų imunitetas – išmintinga, gamtos sukurta apsaugos sistema, reikia tik jai netrukdyti veikti.

 

Natūralūs pagalbininkai

 

Gamta nuo seno yra patikimiausia vaistinė, ypač kai kalbama apie lengvus peršalimus. Augalai padeda švelniai, bet veiksmingai – jie ne slopina simptomus, o palaiko natūralius organizmo gijimo procesus.

 

Medetkos – vienas švelniausių, bet ištikimiausių augalinių gydytojų. Pasižymi uždegimus slopinančiomis ir raminamosiomis savybėmis, todėl padeda tiek esant gerklės dirginimui, tiek nusilpus organizmui. Medetkų arbata arba nuoviras gali palengvinti kvėpavimo takų uždegimus ir švelniai skatinti sveikimo procesą.

 

Ramunėlės ramina sudirgusią gleivinę, malšina gerklės skausmą, mažina karščiavimą.

 

Liepžiedžiai skatina prakaitavimą ir padeda iš organizmo šalinti toksinus, todėl ypač tinka karščiuojant.

 

Šalavijai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, todėl jų nuoviru naudinga skalauti gerklę, o čiobreliai palengvina kosulį, padeda atsikosėti.

 

Šių augalų derinys – tarsi švelnus imuniteto pastiprinimas iš gamtos. Svarbiausia – klausytis kūno: jei jis prašo poilsio, ramybės ir šilto puodelio arbatos, būtent tai jam ir duokite.

 

Poilsis – svarbiausias vaistas

 

Peršalimas dažnai užklumpa tuomet, kai kūnas jau seniai prašo pertraukos, bet nebūna išgirstas. Tačiau daugelis net apsirgę linkę lėkti toliau, tarsi liga būtų tik nedidelis nepatogumas. Iš tiesų taip elgdamiesi atimate iš organizmo galimybę natūraliai pasveikti: energija, kuri turėtų būti skirta kovai su virusu, išeikvojama darbams, rūpesčiams ar net sportui.

 

Poilsis – tai ne silpnumas, o išmintis. Miegas, šiluma ir ramybė leidžia imuninei sistemai dirbti visu pajėgumu. Miegant organizmas gamina daugiau apsauginių baltymų – antikūnų, todėl virusams tampa sunkiau plisti. Net trumpa popiečio miego valanda ar ramus vakaras be ekranų gali gerokai paspartinti sveikimą.

 

Šiltas gėrimas – dar vienas paprastas, bet veiksmingas pagalbininkas. Žolelių arbatos su medumi, imbieru ar citrina ne tik šildo, bet ir drėkina gleivines, palengvina kvėpavimą. Šiluma apskritai – tiek iš vidaus, tiek iš išorės – padeda palaikyti kraujotaką ir suaktyvina natūralius gynybos procesus.

 

Gijimas vyksta ne tada, kai stengiatės „veikti“, o tada, kai leidžiate kūnui sustoti ir atkurti jėgas. Kartais geriausias gydymas – tylus kambarys, minkšta antklodė ir ramybė, kurią sau retai dovanojate.

 

Maistas, kuris gydo

 

Kai peršalimas paguldo į lovą, apetitas dažnai dingsta – ir visai be reikalo. Būtent maistas padeda kūnui atgauti jėgas, todėl svarbu rinktis lengvą, šiltą ir maistingą patiekalą. Karštos daržovių sriubos, sultiniai, troškiniai – tai ne tik komforto maistas, bet ir tikras energijos šaltinis, kurį organizmas lengvai įsisavina.

 

Vitaminų ir mikroelementų gausus maistas veikia tarsi degalai imuninei sistemai. Vitaminas C padeda kovoti su infekcijomis, vitaminas D palaiko imuniteto atsaką, ypač kai trūksta saulės, o cinkas greitina gijimą ir mažina uždegimus. Nepamirškite ir antioksidantų, kurie padeda ląstelėms atsigauti po kovos su virusais.

 

Ne mažiau svarbūs skysčiai. Vanduo, žolelių arbatos, sultiniai padeda iš organizmo pašalinti virusų ir toksinų liekanas, palaiko tinkamą drėgmės balansą, todėl lengviau kvėpuoti, mažėja temperatūra.

 

Svarbiausia – maitintis taip, kad kūnas jaustųsi gerai. Jokio spaudimo valgyti pagal planą – tik švelnus rūpestis savimi ir pasirinkimai, kurie šildo iš vidaus.

 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Nors peršalimas dažniausiai praeina savaime, svarbu atpažinti, kada organizmui reikia rimtesnės pagalbos. Jei temperatūra išlieka aukšta kelias dienas, kosulys ar gerklės skausmas stiprėja, o simptomai nepraeina ilgiau nei savaitę, vertėtų pasitarti su gydytoju. Tai gali būti ženklas, kad prie paprasto viruso prisidėjo bakterinė infekcija ar vystosi komplikacijos.

 

Ypač dėmesingi turėtų būti tie, kurie dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, turi nusilpusį imunitetą, lėtinių ligų ar prižiūri mažus vaikus. Tokiu atveju geriau nelaukti, kol liga „įsivažiuos“ – ankstyva konsultacija padeda išvengti bronchito, plaučių ar ausų uždegimo. Trumpai tariant, į gydytoją verta kreiptis tada, kai peršalimas nebeatrodo paprastas. Svarbiausia – išgirsti savo kūną: jis visada praneša, kada jam reikia ne tik arbatos, bet ir profesionalios pagalbos.

 

Autorė Jūratė Survilė