Pasitraukimas iš II pensijų pakopos kainuos ir dabar, ir ateityje

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad kalbėdami apie pensijų kaupimą dažnai susitelkiame į dabartį – į tai, ką galime gauti ar prarasti šiandien. Tačiau pensijų sistema sukurta ne dabarčiai, o ateičiai – kai aktyvių pajamų nebėra, o gyvenimo kokybę lemia tai, ką sukaupėme anksčiau.

54 % kaupiančiųjų pensijai planuoja pasitraukti iš II pakopos

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys pokyčiai, suteiksiantys galimybę pasitraukti iš II pensijų pakopos ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Kaip rodo portalo lrt.lt užsakymu atlikta apklausa, atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos pensijų fondų ketina daugiau kaip pusė kaupiančiųjų. Remiantis jos rezultatais, šiuo metu 54 % apklaustųjų ketina stabdyti kaupimą II pakopoje ir atsiimti pinigus, 38 % planuoja ir toliau kaupti, o 8 % nurodė dar neapsisprendę. Apklausa parodė, kad 36 % ketinančių stabdyti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti sukauptas lėšas pinigus planuoja išleisti stambiems pirkiniams, 35 % – dalį arba visus atsiimtus pinigus ketina taupyti. 18 % atsiimtas sukauptas lėšas planuoja investuoti į nekilnojamąjį turtą. Į akcijas ar kitas investicines priemones pinigus ketina investuoti 13 % apklaustųjų, o išleisti smulkiems pirkiniams – 7 %.

Pinigai „iš oro“

Galimybę atsiimti sukauptus pinigus dauguma žmonių visai pagrįstai vertina kaip pinigus „iš oro“, bet tik nedaugelis įsigilina, ką tai reiškia iš tikrųjų. Pirmiausiai derėtų įsisąmoninti, kad visos II pakopoje sukauptos sumos, kuri skelbiama pensijų kaupimo bendrovės tinklalapyje, atsiimti nepavyks. Iš jos reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokas, kurias galima rasti prisijungus prie „Sodros“ sistemos. Suma, gauta jas atėmus, ir bus ta, kurią galėsite atsiimti. Taip pat ne visi atkreipia dėmesį, kad pinigų „iš oro“ gauna ir kaupdami II pakopoje: kiekvieną mėnesį valstybė prisideda po 1,5 % nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2024 m. ši suma siekė 364 Eur per metus, o kitais metais, prognozuojama, pakils iki 400 Eur. Tai gali atrodyti nedaug, bet II pakopa – vienintelis taupymo instrumentas Lietuvoje, kuriame galima gauti 400 Eur „iš oro“. Ilguoju laikotarpiu – kas ir yra kaupimo pensijai esmė – ši iš pažiūros nedidelė suma gali virsti dešimtimis tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, kaupiant 30 metų, net ir be investicinės grąžos, valstybės įmokų suma sudarys daugiau nei 10 tūkst. Eur. Pridėjus investicinį prieaugį, ši suma „iš oro“ dar labiau išauga.

„Pinigai daro pinigus“

Dar mažiau žmonių apmąsto ar juo labiau pritaiko sau frazę „pinigai daro pinigus“. Papildomo kaupimo pensijai atveju šis principas irgi veikia, nes kaupiant pensijai įmokų dydis – kur kas mažiau svarbus nei laikas. Būtent ilgalaikis nenutrūkstamas investavimas leidžia pasinaudoti vadinamuoju sudėtinių palūkanų efektu, kai pinigai ima uždirbinėti pinigus. Kaupimą nutraukus, nutrūksta ir šis akumuliatyvinio augimo mechanizmas. Kaupimas pensijai veikia panašiai kaip lavina: iš pradžių ji lėta, bet vėliau prieaugis ir efektas ima didėti eksponentiškai. Tarkime, žmogus sukaupė 10 tūkst. Eur, kurių metinė vidutinė grąža – 7 %. Jei šie pinigai fonde liktų dar 20 metų, su tokia pat grąža išaugtų iki daugiau nei 38 tūkst. Eur. Pasitraukus dabar, visa ši potenciali nauda dings.

Kokia bus senatvė, sprendžiame dabar

Dabartiniai sprendimai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau jie gali virsti konkrečiomis ir, kai kuriais atvejais, skaudžiomis pasekmėmis senatvėje. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, nutraukus kaupimą II pakopoje, pensijos pakeitimo norma gali sumažėti 15–20 %. Tai reiškia, kad žmogus, kuris šiandien uždirba 1200 Eur „į rankas“, senatvėje, skaičiuojant šiandienos pinigais, vietoj 700 Eur (jei dalyvautų II pakopoje) galės tikėtis tik 500–550 Eur. Nors per mėnesį tai 150–200 Eur mažesnė suma, bet, pavyzdžiui, per 20 pensijos metų sudaro 36–50 tūkst. Eur prarastų pajamų – gerokai daugiau, nei galima gauti vienkartiniu atsiėmimu. LB taip pat prognozuoja, kad lietuvio, kuris pensijai papildomai apskritai nekaupia, vidutinė pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. bus 40 %, o iki 2070 m. – vos 33 % Kitaip tariant, tikėtina, kad be papildomo kaupimo senatvėje teks išgyventi vos už 40 % (ar dar mažiau) dabar vidutiniškai gaunamo atlyginimo.

Greiti pinigai šiandien – skurdesnė senatvė ateityje

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsisakant papildomo kaupimo įgyvendinama asmens laisvė pasirinkti, taip pat atsiranda pinigų „iš oro“, su kuriais galime elgtis kaip tinkami. Tačiau realybėje šis sprendimas primena bandymą pasodinti medį, o po kelerių metų jį išrauti dar nesulaukus vaisių. Todėl, prieš pasitraukiant iš II pensijų pakopos, verta sau užduoti paprastą klausimą: ar šiandien gauti keli tūkstančiai eurų verti to, kad senatvėje kas mėnesį skaičiuotume centus? Nes tuomet pinigų „iš oro“ tikėtis jau nebegalėsime.

Autorė Eglė Stratkauskaitė