Paauglių valgymo sutrikimai  

Paauglystėje stiprėja savo išvaizdos sureikšminimas, todėl padidėja maisto kontrolės tikimybė. Elgesio, ypač valgymo įpročių, pasikeitimas gali būti rimtų problemų signalas, nes ankstyvame amžiuje prasidėjusi anoreksija ar bulimija išlieka visą gyvenimą.

Konsultuoja specialistė

Santaros klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova

Jei mažiems vaikams dažniau diagnozuojami maitinimosi sutrikimai, pavyzdžiui, vadinamasis nevalgumas, paaugliams pasireiškia valgymo sutrikimai. Būdingas neadekvatus savo kūno vertinimas, noras sverti mažiau, maisto vartojimo ribojimas.

„Mokslas iki šiol negali atsakyti į klausimą, kodėl vieniems paaugliams pasireiškia valgymo sutrikimai, o kitiems – ne. Nėra vienos priežasties. Riziką susirgti lemia genetinis polinkis, patirtys tarp bendraamžių ir šeimos narių, santykiai su tėvais, streso lygis, įvairūs socialiniai ir kultūriniai veiksniai, psichologinės traumos“, – sako Santaros klinikų gydytoja dietologė Ž. Antonova.

Visuomenėje, kurioje klesti grožio kultas, o nuomonę formuoja socialiniai tinklai, paaugliams lengva pasiduoti aplinkos įtakai. „Dažniausiai serga paaugliai iki 16 m., bet pasitaiko atvejų, kai valgymo sutrikimai diagnozuojami ir 9 m. vaikams. Dažniau serga mergaitės, tačiau būna ir berniukų“, – teigia specialistė.

Paauglių anoreksijos ir bulimijos problema egzistuoja visame pasaulyje, tačiau paūmėjo praėjus COVID-19 infekcijai. Nuo 2020 m. valgymo sutrikimų skaičius tarp paauglių išaugo beveik dvigubai dėl socialinės izoliacijos per karantiną.

Griežtai riboja maistą

Pirmieji, kurie gali pastebėti valgymo sutrikimų pradžią ir elgesio pokyčius, yra tėvai bei kiti paauglio artimieji. „Svarbu atkreipti dėmesį, jei atžala pradėjo kontroliuoti ir riboti maistą, kas skatina svorio kritimą. Sergantys paaugliai akcentuoja savo svorį, bijo priaugti kilogramų ir būti „stori“. Atitinkamai keičiasi ir elgesys. Pasireiškia iškreiptas savęs matymas. Net esant per mažam svoriui, paauglys gali skųstis, jog sveria per daug“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Ji atkreipia dėmesį, kad paauglys gali staiga pradėti maitintis sveikai, bet atsisakys kai kurių produktų. Maisto ribojimas akivaizdus, taikomos griežtos valgymo taisyklės. Paauglys gali laikytis dietų, kai valgomi tik konkretūs produktai ir tam tikru laiku. Pakinta valgymo tempas, pavyzdžiui, būdingas lėtas valgymas mažais kąsniais, ilgai pjaustant gabalėlius. Vaikas gali atsisakyti maisto meluodamas, jog jau pavalgė ar nealkanas.

„Valgymo sutrikimų turintys asmenys pavalgę greitai pasišalina nuo stalo, dažniausiai skuba į tualetą, o tokių epizodų gali būti ir valgant. Išėjus iš tualeto aplinkiniai gali užuosti skrandžio turinio kvapą, tačiau jis maskuojamas oro gaivikliu“, – priduria Ž. Antonova.

Pasikeičia elgesys

Siekiama ne tik sumažinti suvartojamų, bet ir padidinti išeikvojamų kalorijų kiekį. „Sergant valgymo sutrikimu neretai didinamas fizinis krūvis. Paauglys pradeda sportuoti, tačiau vedamas ne noro sveikai gyventi, o sumažinti svorį. Būdingas polinkis į kraštutinumus“, – teigia Ž. Antonova.

Keičiasi paauglio asmenybė. „Atsiranda didesnis susierzinimas, pyktis, nepasitenkinimas, prastesnė nuotaika, sunkiau valdyti emocijas. Sutrinka miegas, – pabrėžia pašnekovė. – Paauglys mažiau bendrauja su draugais, daugiau laiko leidžia namuose, pavyzdžiui, užsidaręs kambaryje. Suprastėja motyvacija mokytis ir akademiniai įvertinimai.“

Tėvai gali pastebėti, kad atžala seka savo kūno matmenis: kasdien sveriasi, apžiūrinėja save veidrodyje ar matuojasi apimtis. Kita vertus, svorio mažėjimas maskuojamas madingais per didelio dydžio rūbais, todėl ne visada lengva laiku pastebėti drastiškus kūno pokyčius. „Gali pasireikšti priešingas elgesys, kai paauglys perdėtai susidomi maisto gaminimu, tačiau ruošia ne sau, o kitiems šeimos nariams“, – simptomų įvairovę atskleidžia gydytoja.

Žala sveikatai

Ilgai trunkantys valgymo sutrikimai, susiję su maisto ribojimu ir svorio mažėjimu, neigiamai veikia visą organizmą. Kūnas bando gintis nuo bado, todėl sulėtėja medžiagų apykaita. Žalą jaučia kiekviena sistema – širdies, virškinimo, endokrininė, lytinė, nervų ir kitos.

„Jeigu liga užsitęsia ir labai nukrinta svoris, pasireiškia širdies veiklos sutrikimai, jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, permušimai, dusulys fizinio krūvio metu. Pakitus smegenų funkcijoms, suprastėja dėmesio koncentracija, atmintis, – vardija specialistė. – Atsiranda odos pokyčių – tampa sausa, pleiskanoja, greitai susidaro mėlynės. Slenka plaukai, susilpnėja nagų būklė.“

Ž. Antonova atkreipia dėmesį, kad sutrikus organizmo termoreguliacijos funkcijai asmuo nuolat jaučiasi sušalęs. Sergantis dažnai rengiasi šilčiau nei įprastai. Suvartojant per mažai maisto medžiagų ir stokojant energijos, sulėtėja virškinimo trakto veikla. Asmuo rečiau tuštinasi, padidėja vidurių užkietėjimo tikimybė. Mergaitėms dažniausiai išnyksta menstruacijos. „Ligai labai užsitęsus pakinta kaulų struktūra. Jie susilpnėja, vystosi osteoporozė ir gali įvykti spontaninių lūžių“, – perspėja medikė.

Gydymas – ilgas ir sudėtingas

Pasak Santaros klinikų gydytojos dietologės, pradėjus valgymo sutrikimų gydymą sveikimas trunka vidutiniškai nuo 6 iki 12 metų. Kuo anksčiau pastebima ir diagnozuojama liga, greičiau sutvarkoma mityba, tuo geresni rezultatai. Atkryčio, t. y. ligos recidyvo, rizika išlieka visą gyvenimą, todėl žmonės, susirgę paauglystėje, niekada nepamiršta savo problemos.

Jei tėvai įtaria, jog kažkas negerai, pastebi neraminančių požymių, pirmiausia reikėtų pasikalbėti su atžala akis į akį. Atsižvelgiant į paauglio asmenybės tipą ir santykius su tėvais, vieni linkę atvirauti labiau, kiti atsiriboja ir užsidaro savyje. Dažnai paaugliai slepia dalykus, tokius kaip nevalgymas, nes supranta, jog tėvai nepritars tokiam elgesiui.

„Suaugusiesiems siūlyčiau išsakyti savo jausmus, pastebėjimus ir pasiteirauti vaiko, kas vyksta. Įtarus valgymo sutrikimą, pravartu pasirodyti pas specialistą – šeimos gydytoją, psichologą ar dietologą“, – pataria Ž. Antonova.

Sveikas santykis su maistu

Norint užbėgti valgymo sutrikimams už akių, šeimoje svarbu taikyti prevencines priemones. „Pirmiausia svarbu kurti šiltus santykius su vaiku, vengti kalbėti apie kūno formas, dietas, nekomentuoti paauglio pasirinkimų. Nereikėtų skirstyti maistą į „gerą“ ir „blogą“, „sveiką“ ir „nesveiką“. Patariama vengti kritikuoti, jei vaikas valgo „nesveiką“ maistą, – perspėja specialistė. – Net jei nekalbama apie vaiko svorį, kūno formą, maisto pasirinkimą, svarbu vengti apkalbėti kitus žmones. Tai, ką kalba tėvai, vaikai projektuoja į save. Jei suaugęs asmuo šeimoje laikosi dietos, pravartu to neparodyti. Labiausiai sveikintinas auklėjimo principas – akcentuoti vaiko gebėjimus, o ne išvaizdą.“

Didelę prevencinę reikšmę turi bendri šeimos valgymo įpročiai. Jei mityba chaotiška, nevisavertė, nėra tradicijos valgyti kartu, aplinkybės gali paskatinti valgymo sutrikimus. „Reikėtų laikytis sveikatai palankios mitybos principų ir vengti gradacijos. Reguliarus maitinimasis, įvairi, subalansuota mityba, aprūpinanti reikalingomis medžiagomis, tradicija valgyti visai šeimai prie vieno stalo padeda sukurti sveiką santykį su maistu ir lemia vaiko pasirinkimus ateityje“, – įsitikinusi gydytoja dietologė.

Autorius Jurgita Ramanauskienė