Infarktas ir insultas. Kaip atpažinti ir padėti?

Širdies ir kraujotakos sistemos ligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Pernai jos nusinešė per 22,5 tūkst. gyvybių. Tai sudaro apie 53 % visų mirčių. Pavojingiausios dvi būklės – infarktas ir insultas. Ar žinote, kaip jas laiku atpažinti ir suteikti pirmąją pagalbą? Šios žinios gali išgelbėti gyvybę ir kokybišką gyvenimą!

Negailestingai klastingos ligos

Miokardo infarktas yra dalies širdies raumens pakenkimas ir žuvimas. Tai negrįžtamas procesas, įvykstantis dėl širdies kraujotakos sutrikimų, kai labai sumažėja ar visai užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdį. Kraujotaka įprastai sutrinka užsikimšus kraujagyslėms, o tai lemia perteklinis riebalų vartojimas, padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje ir kiti kraujagysles žalojantys veiksniai. Svarbu pabrėžti, kad infarktas gali ištikti ir iki tol iš pažiūros visiškai sveiką žmogų, nesvarbu, koks jo amžius. Būtent tuo pasireiškia ligos klastingumas, ilgą laiką ji gali slypėti it tiksinti bomba, kuri sprogsta visiškai netikėtai ir pridaro neatitaisomos žalos.

Insultas ne mažiau klastingas. 85 % atvejų tai būna galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis dėl kraujotakos sutrikimų. Likusiais atvejais pasireiškia nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai. Kraujotaka sutrinka dėl tų pačių priežasčių, kaip ir infarkto atveju, todėl kraujagyslės gali užsikišti arba dėl susidariusio krešulio plyšti. Skiriami du insultų tipai: išeminis ir hemoraginis. Pirmuoju atveju smegenų kraujotaka sutrinka užsikimšus kraujagyslei, o antruoju smegenis maitinanti kraujagyslė plyšta, kraujas išsilieja į smegenis. 80–90 % visų insultų būna išeminiai. Kai smegenys dėl užsikimšusios kraujagyslės ilgesnį laiką neaprūpinamos krauju, sykiu ir deguonimi, atitinkamos srities jų ląstelės žūsta. Pasitaiko, kad kraujotaka per kelias minutes savaime atsinaujina, tuomet sakoma, kad įvyko praeinantysis smegenų išemijos priepuolis.

Kaip atpažinti?

Kuo greičiau atpažįstamas infarktas ar insultas ir suteikiama profesionali medicininė pagalba, tuo didesnė tikimybė išgyventi bei išsaugoti gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbu kiekvienam įsiminti šioms ligoms būdingus simptomus.

Infarkto požymiai:

Stiprus skausmas krūtinėje, už krūtinkaulio. Jis gali priminti plėšimą, spaudimą, stiprų veržimą. Gali plisti į rankas, žandikaulį, kaklą, nugarą, pečius. Trunka ilgiau nei 10 min., nedingsta pailsėjus, pagulėjus, pavartojus nitroglicerino. Kartais skausmą lydi pykinimas, vėmimas.

Silpnumas. Kartu gali pilti šaltas prakaitas, visiškai dingsta jėgos, sunku net atsikelti, išlipti iš lovos. Beje, svarbu žinoti, kad didelis silpnumas, lydimas trumpalaikio skausmo krūtinėje, gali būti priešinfarktinės būklės požymis, pasireiškiantis dar kelios savaitės prieš ištinkant infarktui. Todėl tokių simptomų niekada nevalia ignoruoti.

Oro trūkumas, dusulys. Įprastai pasireiškia kartu su skausmu krūtinėje. Žmogui darosi sunku įkvėpti, kyla baimė, stipriai plaka širdis, retsykiais netgi prarandama sąmonė.

Insulto požymiai:

Skiriasi atsižvelgiant į tai, kuri smegenų dalis pažeidžiama, bet pagrindiniai simptomai yra šie:

Vienos pusės nusilpimas. Sunku ar visai nepavyksta pakelti vienos rankos, kojos, sutrinka kažkurios kūno pusės jutimai, atsiranda veido asimetrija. Paprašius nusišypsoti, viena lūpų pusė lieka nusvirusi.

Kalbos ir orientacijos sutrikimai. Staiga žmogus negeba rišliai kalbėti, žodžiai tampa neaiškūs, sunkiai tariami. Kitu atveju ligonis nesupranta, ką jam sako kiti.

Regos sutrikimai. Įprastai viena akimi – ta, kurioje kūno pusėje atsiranda silpnumas.

Pusiausvyros sutrikimas, galvos svaigimas. Žmogus gali atrodyti tarsi apsvaigęs nuo alkoholio, sunku sklandžiai judėti, net atsistoti.

Stiprus galvos skausmas. Įprastai atsiranda staiga ir būna ypač intensyvus, sunkiai pakeliamas.

Pirmoji pagalba

Pastebėjus bent vieną iš infarkto ar insulto simptomų, būtina nedelsiant skambinti 112! Pirmosios valandos yra auksinės, nes dar įmanoma specifinė pagalba. Pacientas jokiu būdu neturėtų pats vykti į ligoninę, ypač vairuoti.

Iškvietus medikus infarkto atveju reikėtų:

Išgerti, o dar geriau sukramtyti 300 mg aspirino tabletę. Aspirinas veikia kraujo krešumą, jį skystina, todėl neleidžia susidaryti krešuliui arba tirpdo jau susidariusį. Idealu, jeigu tabletė nepadengta apvalkalu, tuomet greičiau įsisavinama. Tik svarbu nekeisti eigos – pirmiau kviečiama greitoji medicinos pagalba, tik tuomet griebiamasi aspirino.
Atsigulti ir ramiai laukti. Jokiu būdu iki tol, kol atvyks medikai, neiti į dušą, nepersirenginėti, nesikrauti daiktų ar kitaip nesiruošti į ligoninę. Širdis turėtų gauti kuo mažesnį krūvį, todėl ligonis privalo gulėti ir ramiai laukti. Jeigu namuose yra vienas, prieš tai atrakinti duris, kad medikai galėtų lengvai įeiti.

Insulto atveju reikėtų:

Paskambinus 112, sąmoningą ligonį paguldyti, šiek tiek pakelti galvą ir pečius, po jais pakišant pagalvę ar kitą minkštą daiktą.

Pasistengti nuraminti, atlaisvinti drabužius, kad netrikdytų kvėpavimo. Būkite šalia ir stebėkite būklę.

Jei ligonis prarado sąmonę, įvertinkite jo kvėpavimą. Šiam sutrikus pradėkite gaivinti – 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai pro burną. Tęskite, kol atvyks medikai.

Auksinės valandos

Ištikus tiek infarktui, tiek insultui, svarbu kuo greičiau suteikti profesionalią medicininę pagalbą, nes specifinis gydymas įmanomas tik per pirmąsias kelias valandas. Infarkto atveju auksinėmis valandomis vadinamos pirmosios dvi, o insulto – pirmosios keturios (nors kai kur jau teigiama, kad auksinė valanda yra tik pirmoji) pasireiškus simptomams.

Infarktą patyrusiam pacientui atliekamos širdies vainikinių arterijų angioplastikos procedūros. Laiku pašalintas krešulys ir atkurta kraujotaka leidžia išsaugoti sveiką širdį, išvengti sunkių komplikacijų ar net mirties. Pasitelkus šiuolaikinę mediciną neblogų rezultatų medikams pavyksta pasiekti ir per 6 val. nuo infarkto simptomų pradžios, visgi komplikacijų rizika jau gerokai didesnė. Apskritai pirmą savaitę po infarkto, net kai pagalba suteikta laiku, tolesnė ligonio būklė neprognozuojama. Galimi pakartotiniai širdies ritmo sutrikimai, širdies raumens plyšimas, pakartotina kraujagyslių trombozė. Kadangi tai pavojinga gyvybei, pacientai stebimi ligoninėje. Miokardo infarkto rizika galutinai sumažėja tik po mėnesio.

Insulto atveju profesionalią pagalbą suteikus per pirmąsias 4,5 val. (taikoma intraveninė trombolizė (krešulio suskaidymas vaistais), trombektomija (krešulio mechaninis pašalinimas) ir kt.) pacientas gali būti išgelbėtas be jokių liekamųjų reiškinių. Kuo ilgiau negaunama pagalba, tuo daugiau smegenų ląstelių žūsta ir tam tikri pakitimai, priklausantys nuo to, kurie smegenų centrai pažeidžiami, lieka visam gyvenimui. Nustatyta, kad per kiekvieną ūminio išeminio insulto minutę, išliekant sutrikusiai kraujotakai, žūva 1,9 mln. nervinių ląstelių. Deja, tik maždaug ketvirtadalis insulto atvejų praeina be pasekmių. 75 % atvejų pacientai lieka gyventi su didesne ar mažesne negalia. Patyrus insultą didėja jo pasikartojimo tikimybė. Tad svarbu rūpintis sveikata: reguliariai tikrinti cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, kontroliuoti širdies ritmo sutrikimus vaistais.

Įdomu

Patyrus insultą, vien vaistai krešuliui tirpdyti kainuoja apie 700 Eur, o mechaninis jo ištraukimas – 9–11 tūkst. Eur. Vaistai ir procedūros kompensuojami.