Šiaurinių kraštų gyventojai vikingai pasižymėjo karingumu. 800 – 1066 metais prieš Kristų jie nuplaukdavo ilgas distancijas jūromis. Nuožmūs skandinavai neretai plėšikaudavo, tačiau taip pat ir prekiaudavo su kitais kraštais. Istorikai mano, kad vikingai pirmieji išsilaipino Amerikos žemėje, dar iki K. Kolumbo.

 

vikingai

2014 metų rugsėjį Danijos archeologai rado 1000 metų amžiaus žiedinę tvirtovę Zelandijos saloje. Istorinė vieta aptikta maždaug 50 km nuo Kopenhagos. Priešistoriniai statiniai užima 145 metrų skersmens teritoriją. Kažkada tvirtovę juosė tanki, medinių pagalių tvora. Iki šiol yra atkasta tik nedidelė tvirtovės dalis, bet iš to, kas padaryta, galima suprasti, kad ji pastatyta, laikantis griežto geometrinio modelio. Pasak istorikų, vikingai pradėjo statyti geometrinės formos tvirtoves, pastebėję panašias senovines romėnų armijos karines stovyklas, atvykę į Angliją. „Tai pirmasis kartas per daugiau nei 60 metų, kai buvo atrasta vikingų žiedinė tvirtovė“, – pasakojo viena iš ekspedicijos archeologių Nanna Holm. Šis radinys labai svarbus tuo, kad padės istorikams daugiau išsiaiškinti apie vikingų kariavimo ir konfliktų sprendimų ypatumus.

 

Naujai rasta tvirtovė buvo pastatyta kariniams tikslams, skirta kovojimui. Archeologai rado apdegusius vartus, o prie šiaurinių vartų – stipriai apanglėjusius, masyvius, ąžuolinius punktus. Žiedinių tvirtovių skandinavų šalyse yra keletas, tačiau Danijoje – tai kol kas unikalus radinys. Manoma, kad daugelis iš jų neatlaikė negailestingo laiko tėkmės.

 

Įdomūs faktai

 

  • Mitas, kad vikingai dėvėjo raguotus šalmus, su kuriais vaizduojami literatūroje ir kine. Autentiški jų šalmai buvo be ragų. Vikingai pradėti vaizduoti su raguotais šalmais tik XIX amžiuje. Dailininkus esą įkvėpė senovės graikų ir romėnų chroniškose esantys šiauriečių jūrininkų aprašymai.
  • Vikingai, ypač vyrai, labai vertino šviesius plaukus. Jie naudodavo labai stiprų, daug šarmo turintį muilą plaukams ir net barzdai trinkti. Šis ritualas taip pat padėdavo atsikratyti galvos utėlių.
  • Vikingai labai rūpinosi kūno higiena. Archeologai yra radę primityvių pincetų, skustuvų, šukų, ausų valiklių iš gyvūnų kaulų ir ragų. Jie net maudydavosi kur kas dažniau nei to meto europiečiai – vieną kartą per savaitę vonioje. Be to, jie mėgdavo maudytis karštosiose žemės gelmių vandenų versmėse.
  • Vikingai niekada nebuvo susivieniję. Patys jie savęs vikingais nevadino. Šis terminas pradėtas naudoti visiems skandinavams, kurie plaukdavo į jūrą, apibūdinti. Skandinavų gentys dažnai kovodavo vienos su kitomis.
  • Skandinavai primityvias slides gamindavo jau prieš daugiau nei 6000 metų, nors senovės rusai jas gamindavo dar seniau. Šiauriečiams slidės padėdavo greičiau nusigauti į norimą vietą, taip pat jos naudotos ir pramogoms.
  • Daugelis vikingų užsiimdavo žemdirbyste (augindavo miežius, rugius, avižas) ir gyvulininkyste (ožkas, kiaules, avis).
  • Vikingų moterys turėjo teisių nei kitų kraštų, to paties laikotarpio moterys. Kai vyrai išvykdavo į keliones, moterys jau nuo 12 metų likdavo vienos ir valdydavo visą ūkį. Jos turėjo paveldėjimo teisę, galėjo reikalauti skyrybų ir atgauti kraitį, jei santuoka būdavo nesėkminga.
  • Vikingai grobdavo žmones į vergovę. Įsiveržę jie imdavo į nelaisvę anglosaksų, keltų ir slavų genties vyrus ir moteris. Vergus jie vėliau parduodavo didžiuliuose turguose visoje Europoje ir Viduriniuosiuose Rytuose.
  • Vikingai būdavo laidojami savo laivuose, kurie kartu su kūnu išvykdavo į paskutinę savo kelionę.
  • Vikingai įžiebdavo ugnį su unikaliu skysčiu. Medžių kerpes jie užpildavo žmonių šlapimu ir virdavo kelias dienas. Paskui sugrūsdavo virtas kerpes, kad jos būtų veltinio struktūros. Didelės liepsnos nebūdavo, tačiau toks mišinys padėdavo įžiebti bent jau rusenančią ugnį.