Daugiau negu 67 % žmonių teigia, kad namuose atsiradus šuniui, katei ar net vėžliui jų gyvenimai visiškai pasikeitė. Pagerėjo nuotaika, padidėjo fizinis aktyvumas ir pan. Be to, visi naminių gyvūnų šeimininkai vienbalsiai tvirtina, kad nesijaučia vieniši. Apie itin glaudų ryšį tarp žmonių ir augintinių byloja neseniai atsiradusi naminių gyvūnų grožio industrija, kai šunų arba kačių poreikiai prilyginami žmonių. Ši nepaprasta draugystė tęsiasi jau kelis tūkstantmečius, tačiau viskas prasidėjo labai neromantiškai.

 

prijaukinimas

Gyvūnai lėmė evoliuciją

 

JAV antropologės Pat Shipman teigimu, ryšys tarp žmonių ir gyvūnų užsimezgė prieš 2,5 mln. metų, kai šiuolaikinių žmonių protėviai pradėjo gaminti pirmuosius įrankius. Tai nuskelti akmenų gabalėliai, vis dar aptinkami Rytų Afrikoje. Pasak mokslininkės, pirmieji žmonės, bendraudami su gyvūnais, išmoko tobulinti įrankius, taip pat išvystė komunikacijos įgūdžius. Prasidėjus medžioklei prireikė tobulinti kalbos įgūdžius, netgi kurti bendruomenes. Mokslininkai lūžio tašku laiko tą momentą, kai priešistorinis žmogus išmoko aštriu įrankiu atsirėžti skerdienos. Medžioklė buvo būtina žmonėms išgyventi, todėl jie pradėjo stebėti gyvūnus ir taip pažinti pasaulį. Per beveik 2 mln. evoliucijos metų žmonės gyvūnus išmoko panaudoti savo reikmėms: maistui, pagalbai medžiojant, dirbant ir t. t. Tik vėliau užsimezgė emocinis ryšys, galiausiai imta gyventi vienuose namuose.

 

Viskas prasidėjo nuo… lapės

 

Daugiau nei prieš 16–14 000 m. prijaukinti pirmieji šunys. Tačiau tuomet su jais dėl artimos draugystės su žmonėmis konkuravo rudosios lapės. Kembridžo (Didžioji Britanija) ir Toronto (Kanada) universitetų archeologai bei antropologai neseniai Jordanijoje aptiko unikalią ir labai seną kapavietę. Joje greta žmogaus palaidota rudoji lapė. Tai liudija artimą emocinį ryšį tarp žmogaus ir lapės. Archeologų teigimu, vėliau žmonės kapą atkasė ir lapę su jos šeimininku perlaidojo kitoje vietoje. Buvo pernešti ir žmogaus bei lapės kaulai. Tai rodo, kad gentainiams buvo suprantama žmogaus draugystė su lape. Tyrėjai spėja, kad žmogus lapę galėjo prisijaukinti ir ši gyveno jo namuose. Lapės ir žmogaus bendras kapas datuojamas 15 000 m. pr. Kr., t. y. net 4 000 m. seniau už žinomą seniausią bendrą žmogaus ir šuns kapavietę.

 

Migraciją sukėlė avys

 

Iki šiol nė vienas mokslininkas nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl žmonės prisijaukino laukinius gyvulius. Tačiau jie visi sutinka, kad tas momentas reiškė patogaus medžiotojo gyvenimo pakeitimą kasdieniu sunkiu žemdirbio darbu. Medžioklės Europoje atsisakyta dėl žemdirbystės bei gyvulininkystės maždaug VII–IV tūkstantmetyje pr. m. e. Vienos teorijos teigimu, toji permaina sutapo su didele migrantų banga iš pietų. Atvykėliai buvo priversti sekti paskui pusiau laukinių avių ir ožkų bandas, kurios priekalnėse iki grunto nugraužė žolę ir sukėlė eroziją. Su šių gyvulių migracija į Šiaurės Europą atkeliavo ir pirmieji gyvulių augintojai bei žemdirbiai. Šiuo metu pasaulyje auginama per 5 mlrd. galvijų, avių ir kiaulių. Tai vis dar viena svarbiausių ekonomikos sričių, be kurios savo gyvenimo neįsivaizduoja apie 68 % pasaulio ūkininkų.

 

Civilizacijos gyvūnas – katė

 

Manoma, kad žmogus murklę prisijaukino maždaug prieš 12 000 m. Būtent tuo laikotarpiu Mesopotamijoje suklestėjo pirmosios žemdirbių visuomenės. Tačiau kapas, kuriame ilsisi žmogaus ir katės palaikai, rastas Kipre. Tai rodo, kad žemdirbių visuomenės gana greitai iš Artimųjų Rytų atkeliavo į Europą. Anot mokslininkų, visos naminės katės kilo iš Viduriniųjų Rytų. Antropologai murklių prijaukinimą vadina vienu sėkmingiausių visų laikų biologiniu eksperimentu. Iš pradžių žmonėms medžioti padėdavo šunys. Tačiau pradėjus gyventi sėsliai ir kaupti derliaus perteklių gyvybiškai svarbius aruodus užpuolė pelės. Būtent tada į žmonių namus atkeliavo katės. Jos buvo patenkintos, galėdamos medžioti grūdų saugyklose, o žmonės džiaugėsi sėkmingai naikinamais kenkėjais. Mokslininkų teigimu, posakis, kad katė neturi šeimininko, visiškai teisingas, nes iš tikrųjų jos pačios prisijaukino žmones. Ilgainiui dėl ramaus būdo, sėslumo ir gebėjimo gaudyti peles katės tapo vienu populiariausių naminių gyvūnų. Šiuo metu vien JAV gyvena apie 90 mln. murklių, o pasaulyje apytiksliai 34 % namų ūkių yra bent vienas šis švelniakailis padarėlis.

 

Kodėl neįmanoma prisijaukinti visų gyvūnų?

 

Per kelis tūkstantmečius žmonės bandė prisijaukinti daugybę gyvūnų, tačiau šį išbandymą išlaikė tik nedidelė dalis jų: karvės, ožkos, avys, kiaulės, arkliai, katės ir, žinoma, šunys. Anot evoliucinės fiziologijos ir geografijos eksperto Jaredo Diamondo, kad pavyktų prisijaukinti gyvūną jis turi atitikti 6 pagrindinius kriterijus: būti neišrankus pašarui, greitai priaugti svorio, gebėti daugintis nelaisvėje, būti ramaus būdo, lengvai kontroliuojamas, paklusti hierarchinei sistemai. Dauguma laukinių gyvūnų atitinka dalį kriterijų, tačiau visus tik keletas. Būtent dėl to žmonės neaugina zebrų, raganosių ir daug kitų gyvūnų. Tačiau dabar laukiniai ir egzotiniai gyvūnai randa savo vietą greta žmonių. Afrikoje ir Indijoje darbui naudojami drambliai, o europiečių bei amerikiečių namus užkariauja egzotiniai augintiniai: šinšilos, meškėnai, šeškai, vorai, tarakonai ir gyvatės. Gaila, bet nė vienas šių gyvūnų negeba palaikyti tokio glaudaus ir gyvybiškai svarbaus ryšio su žmonėmis kaip šunys ar katės. Būtent dėl to kas devintas pasaulio gyventojas augina vieną iš šių gyvūnų.

 

Nauda kūnui ir sielai

 

Daugelio psichologų teigimu, naminis gyvūnas – viena iš žmogaus laimės sąlygų, nes geba kompensuoti bendravimo trūkumą, ramina, netgi suteikia saugumo. Tyrimai rodo, kad reguliariai bendraujant su draugiškai nusiteikusiais keturkojais sumažėja nuovargis ir išvengiama streso. Glostant šunį vos per 10 min. sumažėja kraujospūdis. JAV specialistų apklausa atskleidė, kad 78 % šeimininkų jaučiasi labai laimingi ir patiria malonumą leisdami laiką su augintiniais. Pastarieji teigiamai veikia imuninę sistemą. Anot mokslininkų, su katėmis ar šunimis augantys vaikai net 50 % rečiau serga astma, egzema ir alergija. Pasak Provanso universiteto (Prancūzija) mokslininkų, murklės padeda numalšinti galvos, nugaros, artrito ir radikulito skausmus. Šių gyvūnų temperatūra aukštesnė negu žmonių, todėl jie mažina kraujospūdį ir malšina įvairius skausmus. Nors gyvūnų ir žmonių ryšys kaimo vietovėse nyksta dėl ūkių stambinimo ir automatizavimo, tačiau naminiai gyvūnai žmonėms tampa vis svarbesni. Apie 91 % augintinių šeimininkų juos laiko šeimos nariais, apie 48 % su gyvūnais kalbasi ir tiki, kad šie juos supranta. Naminių gyvūnų priežiūros priemonių rinka kasmet padidėja 3–8 % .

 

Įdomu

 

  • Naujausių tyrimų duomenimis, bendraujant šeimininkui ir jo augintiniui abiejų organizme išsiskiria oksitocino – meilės hormono. Paaiškėjo, kad jo šunų organizme išsiskiria apie 57,2 % daugiau negu kačių.
  • Kalifornijos (JAV) universiteto mokslininkai, ištyrę 36 skirtingų veislių šunis, išsiaiškino, kad keturkojai pavydi, kai jų šeimininkai rodo dėmesį svetimiems šunims.
  • Seniai žinoma, kad šunys ir katės geba aptikti vėžines ląsteles. Mokslininkai įrodė, kad šunys užuodžia plaučių ir prostatos vėžį.
  • Vyresni nei 65-erių gyvūnėlių šeimininkai keturis kartus rečiau lankosi pas gydytojus nei tie, kurie augintinių neturi. Anot mokslininkų, teigiamą įtaką sveikatai daro visi augintiniai, ypač katės, šunys ir akvariumo žuvytės.
  • Mokslininkai ištyrė, kad žiurkės yra itin emociškai jautrios. Jos mėgsta gyventi šeimose ir bendruomenėse, o su artimais individais palaiko stiprius ryšius. Vienas iš artimumų santykių ritualų – kutenimas.
  • Japonijoje šunims skiriama labai daug dėmesio: jiems perkami kimono, dirbtiniai kailiniai, 1 000 Eur kainuojantys „Hermes“ krepšiai, garsių prekės ženklų džinsai ir net mokyklinės uniformos.

 

Meilė Gustaitytė

Specialistės komentaras

LSMU studentė, „K-9 GROUP“ instruktorė Meilė Gustaitytė

 

Kodėl būtent šuo tapo geriausiu žmogaus draugu? 

 

Naujausiais tyrimo duomenimis, pirmasis šuo buvo prijaukintas prieš 33 000 m. Sibire, Altajaus kalnuose. Jis buvo panašus į šių laikų samojedų veislės šunį ir turėjo vilkams būdingų savybių. Akmens amžiuje smalsūs vilkai ryždavosi ateiti prie žmonių gyvenviečių, kur rasdavo medžioklės laimikių likučių. Pasinaudoję proga žmonės pradėjo prisijaukinti gyvūnus, kol šie apsigyveno kartu. Pastebėję, kad šie tapo geriausiais ir ištikimiausiais draugais, žmonės pradėjo išnaudoti juos buityje. Eidavo kartu medžioti, ganydavo avis ir kitus gyvulius. Pastebėję stiprų augintinių prisirišimą, šeimininkai jiems pavesdavo saugoti namus, mokydavo bendrauti su vaikais ir svečiais, kitaip tariant, užsiimdavo visapuse socializacija. Šunys ne tik pasitarnaudavo buityje, bet ir teikdavo džiaugsmą šeimynykščiams. Bėgant laikui sąlygos keitėsi, praūžė pasauliniai karai, bet esmė išliko ta pati. Šuns ištikimybė – stipriausiai mus veikianti jo savybė.