Vyrauja stereotipas, kad laisvalaikį reikia leisti turiningai ir privalu turėti pomėgių. Vieni sportuoja, dalyvauja su augintiniais parodose, tapo ar groja muzikos instrumentu, kiti užsiima sodininkyste, kulinarija ar kolekcionuoja pašto ženklus. Kaip teigia psichologai, nieko tokio, jei žmogus neturi hobio.

 

Hobbies,And,Entertainment,Concept.,Large,Inscription,With,People,Playing,Volleyball,

Tapatybės dalis

 

„Kokie tavo pomėgiai? Ką veiki laisvalaikiu? Kas tave domina?“ – klausimai, dažniausiai užduodami susipažinus su nauju žmogumi. Tai, kaip asmuo leidžia laisvą nuo darbo ir šeimos laiką, atspindi jo identitetą, talentus, saviraiškos būdus. Daugelis su pasimėgavimu pasakoja apie savo hobį, tačiau kiti sutrinka ir pasimeta.

 

Klijuojamos etiketės, kad visi turi turėti įdomų užsiėmimą, kelia nerimą. „Galime panikuoti ar sustingti, jei esame priversti mažai pažįstamam žmogui pasakyti, kuo esame įdomūs ir kas mums patinka. Daugelis pradeda dvejoti, ar savo pomėgį gali vadinti pomėgiu. Išsigąsta, kad su jais „kažkas“ negerai, jeigu laisvalaikis niekuo neypatingas“, – sako amerikiečių psichologė Bari Schwarz.

 

Nenormalu jaustis nesmagiai dėl savo pomėgio. Jeigu patinka veikla, kuri teikia didžiulį pasitenkinimą, atpalaiduoja nuo streso, emociškai ir dvasiškai praturtina gyvenimą, nėra nieko gėdingo. Žinoma, jei pomėgis nepažeidžia kitų asmenų teisių ir įstatymų. Nėra tragedijos, jei žmogus neturi konkretaus hobio. Šiais laikais, kai gyvenimo tempas yra intensyvus kaip niekada anksčiau, būtina rasti laiko nieko neveikimui. Perkrauta dienotvarkė ir dirbtinai didinamas užimtumas išduoda nepakankamumo jausmą. Nesame mažiau vertingi, jei neturime pomėgio, o laisvu laiku tiesiog ilsimės.

 

Sunku apibrėžti

 

Pasak sociologo prof. Roberto Stebbinso iš Kalgario universiteto (Kanada), rimtu pomėgiu laikoma sisteminga veikla, kuriai reikia ypatingų įgūdžių. Kitaip tariant, kaip stengiamės dėl karjeros, taip turėtume progresuoti pomėgių srityje, kad gautume konkrečią naudą. Pasyvi veikla ar bendravimas laikomas atsitiktiniu laisvalaikiu, bet ne hobiu. Moderniosios psichologijos šalininkai nesutinka ir teigia, kad toks skirstymas – kapitalizmo išdava ir perša mintį, jog dykinėti blogai.

 

Hobiu galima vadinti bet kokią veiklą, kuria užsiimame laisvalaikiu. Pomėgiai neturi būti produktyvūs. Jie nebūtinai turi būti susiję su asmeniniu tobulėjimu. Išmokti kažką naujo arba pagerinti įgūdžius – puikūs hobio aspektai, bet neprivalomi. Į finansinę naudą orientuota visuomenė gali iškreipti pomėgio sąvoką, pavyzdžiui, laisvalaikio užsiėmimu laikomas ne mezgimas, lipdymas ar papuošalų kūrimas (procesas), o pagamintų daiktų pardavimas (rezultatas).

 

„Kartą per interviu pasakiau, kad mano pomėgis yra kelionės, ir žurnalistas pakomentavo, jog tai joks hobis. Tačiau man patinka mokytis, tyrinėti, mėgautis. Pasinėriau į keliones, dedu daug pastangų jas organizuodama. Tai mano mėgstama veikla“, – pasakoja psichologė prof. Sue Varma iš Niujorko universiteto. Ji tiki, kad būtina išplėsti pomėgio apibrėžimą iki to, kas suteikia prasmės ir džiaugsmo.

 

Pasak amerikiečių psichologės Meg Gitlin, kiekvienam svarbu rasti veiklą, kuri teikia malonumą ir atgaivą. Tai nebūtinai tradiciškais laikomi pomėgiai. Svarbiausias požymis – veikla turi teikti teigiamą psichologinį poveikį. Vieni žmonės leidžia vakarus žiūrėdami serialus, kiti – vaikščiodami lauke. „Manau, kad tradicinė pomėgio samprata, pavyzdžiui, gėlininkystė, tapymas, kolekcionavimas, yra puiki, tačiau tai prabanga daugeliui žmonių. Dėl nuolat ilgėjančių darbo valandų ir kasdienių gyvenimo poreikių neužtenka laiko tam, kas tradiciškai vadinama hobiu. Kitus varžo piniginės išlaidos. Šiuo atveju turėti hobį yra privilegija“, – teigia specialistė.

 

Dirbtinis spaudimas

 

Mes lyginame save su kitais, o paskui galvojame, kad esame nepakankami. Skubame užversti save darbais ir reikalais, kad jaustumės svarbūs, naudingi, prasmingi. Nors reikėtų galvoti pragmatiškai, laisvalaikį skirti poilsiui, o ne turiningam pomėgiui. Socialiniuose tinkluose žmonės dalyvauja varžybose, kieno drabužiai geresni, kūnas gražesnis, vaikai protingesni, namas didesnis, automobilis brangesnis. Šis komandinis žaidimas neaplenkia ir pomėgių. Nuo įspūdingų rankdarbių iki gurmaniškų virtuvės šedevrų, nuo laipiojimo uolomis iki fotografijų albumų – žmonės viešina savo pomėgius, kad sulauktų patvirtinimo, jog yra šaunūs.

 

„Jeigu socialiniuose tinkluose vartotojai aktyviai giriasi pasiekimais, žmonės, negalintys įvardinti vieno pomėgio, pajaučia, jog skiriasi nuo daugumos, – sako šeimos terapeutė Rachel Thomasian. – Gerai, jei pomėgis yra praktiškas ir sukuria produktą. Kiekvieną vakarą galite kepti pyragus ir įrodyti, kad esate puikus kulinaras.“ Kartais nutinka taip, jog žmogus, aplinkinių akimis, turintis nuostabų užsiėmimą, vis tiek jaučiasi nelaimingas. Jis persisotina viena veikla, tačiau bijo išbandyti kažką naujo, esą nebus toks sėkmės lydimas. Visiems, kurie išgyvena depresijos ar liūdesio periodą, rekomenduojama kardinaliai pakeisti laisvalaikį – iš pasyvaus į aktyvų arba atvirkščiai.

 

Ne visus veikia aplinkinių nuomonė, koks pomėgis yra šaunus ir ką veikti laisvalaikiu. Tačiau visuomenės spaudimas ir lūkesčiai didžiuliai. Pasak amerikiečių terapeutės Alfiee Breland-Noble, stengiamės tilpti į primetamus rėmus, nes norime pritapti ir jaustis vertinami. Kartais tai reiškia, kad siekiame perimti kitų žmonių pomėgius. Nors jie yra populiarūs, nesame tikri, ar patinka. „Žmogus neturėtų jaustis įpareigotas atitikti kieno nors lūkesčius ar standartus. Svarbu, kas esame ir kuo džiaugiamės, o ne kam patinkame. Nėra vieno gyvenimo recepto, kurio turi laikytis visi. Normalu neturėti vieno konkretaus pomėgio, bet užsiimti keliomis skirtingomis veiklomis“, – sako specialistė.

 

Laisvė veikti

 

Hobio sąvoka itin plati. Pomėgiu galima vadinti veiklą, kuri padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, nesvarbu, ar žaidžiame su draugais stalo žaidimus, ar žiūrime sporto varžybas. „Elkitės su savimi švelniai, nustokite lyginti su kitais, mėgaukitės dalykais, kurie patinka. Nė vieno žmogaus hobis nėra pranašesnis už kito. Viskas priklauso nuo to, kas padeda atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu. Užuot vertinus konkretaus pomėgio vertę ar bandžius priskirti jį kategorijai, kliaukitės savo pojūčiais“, – aiškina psichologė B. Schwarz.

 

Jei laikote save žmogumi, kuris neturi pomėgio, atlikite eksperimentą. Ant lapo stulpeliu surašykite veiklas, kurias atliekate per savaitę ir kurios nesusijusios su darbu. Antrame stulpelyje surikiuokite užsiėmimus nuo labai malonių iki mažiausiai malonių. Tuomet pagalvokite, kokias veiklas norėtumėte įterpti papildomai, išbandyti naujai. Strategija padeda išgryninti prioritetus.

 

Pomėgiai, kurie užima daugiau laiko, yra reguliarūs ir intensyvūs, pavyzdžiui, sporto užsiėmimai, efektyviai malšina stresą, tačiau norint rasti tinkamą fizinės veiklos rūšį nereikia bijoti bandyti ir klysti. Neplakime savęs, jei trūksta motyvacijos, išblėso noras. Nieko nereikia daryti per prievartą. Prisiminkime vaikus, kurie mokykloje išbando daug būrelių, kol randa vienintelį. Baimė atrodyti nesubrendusiam, nekonkrečiam, neproduktyviam speičia į kampą ir kuria nereikalingą įtampą.

 

Neieškokite hobio vien tam, kad jį turėtumėte. Pasak prof. S. Varmos, daug svarbiau tai, ar žmogus moka sveikai prasiblaškyti, reguliariai atitraukia dėmesį nuo dalykų, kurie kelia stresą, geba susidoroti su nervine įtampa, nenaudoja nesveikų savęs raminimo metodų (neturi priklausomybių, obsesinio kompulsinio sindromo ir kt.).

 

Orientuokimės į vidinius poreikius, kurie yra teisingas kompasas, o ne aplinkinių nuomonę. Išnaudokime laisvą laiką veiklai, kuri reikšminga mums. Šie pasirinkimai atspindi individualias vertybes ir norus. O kas mus pažįsta geriau, nei mes patys? Tai, ką kiti galvoja apie mūsų pomėgius, yra antraeilis dalykas, palyginti su nauda, kurią gauname.

 

Įdomu

 
  •  Kanzaso universiteto (JAV) moksliniai tyrimai patvirtino, kad pomėgiai susiję su geresne fizine ir psichine sveikata.
  •  Rudžerso universiteto (JAV) mokslininkai skelbia, kad manantys, jog hobis – laiko švaistymas, mažiau mėgaujasi laisvalaikiu.
  •  59 % amerikiečių per pandemiją išbandė nors po vieną naują pomėgį.
  •  Bostono universiteto verslo konsultantas prof. Anatas Keinanas pastebėjo, kad žmonės, kurių savivertė susijusi su produktyvumu, nuolat keičia pomėgius, kolekcionuoja potyrius, bandydami įrodyti, kad yra įdomūs.
  •  Pasak komunikacijos ekspertės prof. Dawnos Ballard iš Teksaso universiteto, socialiniai tinklai didina išorinę ir mažina vidinę motyvaciją. Kuo labiau norime pasigirti pomėgiais, tuo mažiau mėgaujamės veikla.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė