Nematoma finansinio neraštingumo pusė: nerimas dėl ateities perduodamas vaikams
2025-04-30 08:52Silpnas finansinis raštingumas – viena priežasčių, kodėl žmonės patiria stresą dėl pinigų ir negeba sukaupti santaupų. Nors minimalų bazinį finansinio raštingumo lygį, kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, pasiekia vos kiek daugiau nei penktadalis lietuvių, ekspertai pažymi, kad pradėti taupyti ir užsitikrinti ramesnę ateitį galima laikantis vos kelių taisyklių.
Paprasta išlaidų valdymo formulė
Norint suvaldyti savo finansus, pirmiausia reikia žinoti, kiek uždirbate ir kiek išleidžiate, sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius. „Pirmuosius mėnesius gali kilti noras situaciją pagražinti. Svarbu didesnių išlaidų neperkelti į kitą mėnesį, nes galutinis rezultatas bus iškreiptas“, – pataria R. Šukevičius. Ekspertas rekomenduoja planuoti biudžetą bent keliems mėnesiams į priekį – įskaitant nenumatytas išlaidas, tokias kaip automobilio remontas ar gydymas. Laiko išbandymus atlaikiusi išlaidų taisyklė – 50 / 30 / 20. 50 % pajamų reikėtų numatyti būtinosioms išlaidoms (būstas, transportas, sveikata), 30 % – laisvalaikiui, o 20 % – taupymui. Taupyti galima pradėti ir nuo 10 %, palaipsniui šią dalį didinant, tikina ekspertas. Vis dėlto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 35 % respondentų pastarųjų 12 mėn. pajamos nepadengė pragyvenimo išlaidų, taip apsunkinant net menkiausias taupymo galimybes.
Klaidos, trukdančios (su)taupyti
Atsakingas finansų valdymas reikalauja disciplinos, kuriai nepastebimai gali sutrukdyti impulsyvūs pirkimai, ypač kai perkamas daiktas, kurio būsima nauda nėra gerai įvertinta. Prieš priimant sprendimą įsigyti brangesnį daiktą R. Šukevičius rekomenduoja pagalvoti bent 2–3 dienas. „Jei per šią pertrauką išties paaiškės, kad to daikto reikia, viskas gerai. Tačiau pabudę kitą rytą galite suprasti, kad jis visai nereikalingas“, – priduria ekspertas. Nebūtinąsias išlaidas gali paskatinti atsiskaitymai kortele telefone ar kitomis lengvai prieinamomis priemonėmis. Siekiant to išvengti, R. Šukevičius ragina dalį gaunamų pajamų pervesti į atskirą sąskaitą, skirtą kasdienėms išlaidoms: „Tai psichologinis stabdis – jei sąskaitoje ima trūkti pinigų, susimąstoma, ar tikrai reikia dar vieno pirkinio.“
Skolintis tik tada, kai būtina
Apie pirkinių būtinumą reikėtų gerai pagalvoti ir prieš prisiimant finansinių įsipareigojimų. Nors Atsakingojo skolinimo nuostatai bei kiti teisės aktai užtikrina, kad kredito įstaigos atidžiai įvertins būsimas galimybes grąžinti paskolas ar kreditus, neretai finansinės pagalbos kreipiamasi dėl smulkių pirkinių. „Viena situacija, kai tai brangesnis daiktas, pavyzdžiui, automobilis, kurio vis tiek reikia, tačiau susitaupyti reikiamą sumą gali užtrukti. Kita situacija, kai lizingu perkamas 600 Eur kainuojantis televizorius, nes per kelis mėnesius ar net metus jam nepavyksta susitaupyti. Tokiu atveju pirkinio geriau vengti“, – teigia R. Šukevičius. Dažnai nepagalvojama, kad gauti papildomų pajamų galima prisidedant prie aplinkos apsaugos, pavyzdžiui, parduodant nenaudojamus daiktus arba išvengiant maisto švaistymo apsiperkant tik su reikalingų pirkinių sąrašu. Taip pat verta pasidomėti, kokių motyvuojančių taupymo sprendimų gali pasiūlyti finansų įstaigos. Tai gali būti specialios taupymo sąskaitos ar indėliai, skirti taupyti mažomis sumomis, ar programėlės, automatiškai pervedančios suapvalintą pirkinių sumos skirtumą į taupymo sąskaitą.
Finansinis nerimas – paveldimas?
Tyrimai rodo, kad šeimose, kuriose nuolat patirta finansinių sunkumų ar finansinio streso, pasekmės gali būti jaučiamos net per dvi kartas. Vaikai perima šį elgesį ir jauseną bei gali perduoti tai dar vienai kartai, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Asta Gaigalienė. Kaip nuo įprasto streso, taip ir nuo finansinio nerimo gresia patirti įvairių sutrikimų – nemigą, panikos atakas. Ekspertės teigimu, finansinio nerimo problemą galima spręsti ne tik padedant psichologams, bet ir pasitelkiant įvairias asmeninių finansų valdymo technikas. „Finansinis nerimas dažniau kyla tiems, kurie vengia gilintis į savo finansinę situaciją, vertinti finansinę sveikatą ar planuoti ateitį. Vengimas gilintis į realią situaciją ar prisiimti atsakomybę už finansinę ateitį gali lemti mažiau racionalius finansinius sprendimus, jų trumparegiškumą“, – teigia ji. Neramiais geopolitiniais ar ekonominiais laikais finansinę ramybę gali palaikyti sukauptas didesnis rezervas – tokiu atveju sukauptą pagalvę galima padidinti nuo rekomenduojamo 3 mėn. atlyginimų dydžio iki 6. Turint ilgalaikius taupymo ar investavimo tikslus, panikuoti dėl rinkos svyravimų, pasak ekspertės, nereikėtų.
Autorius Eglė Stratkauskaitė