Naminis šeškas – tarpinis variantas tarp katės ir nedidelio šuns. Tai mielas, linksmas ir žaismingas augintinis, galintis tapti nuostabiu kompanionu. Tik svarbu iš anksto susipažinti su specifiniais poreikiais, pasverti privalumus ir trūkumus, suvokti įsipareigojimų mastą.

 

Populiarūs ir madingiThe,Cute,Ferret,Is,Sleeping

 

Argumentas „už“. Pavergia išvaizda. Išdykusios akys, mažos ausytės, simpatiškas snukutis – naminis šeškas apdovanotas visomis savybėmis, kad taptų namų numylėtiniu ir fotomodeliu. Kailis – įvairių spalvų: nuo tamsiai rusvo iki visiškai balto (albinosas – genetinės variacijos pasekmė). Tai lankstus, judrus gyvūnas, turintis trumpas kojas bei ilgą kūną. Patelės užauga iki 35 cm ilgio ir sveria apie 1,2 kg. Patinai didesni, siekia apie 40 cm ir 1,6 kg. Dauguma naminių šeškų gyvena 6–8 m., tačiau gerai prižiūrimi sulaukia 12 metų.

 

Argumentas „prieš“. Reikia specialios priežiūros. Šeškas nėra augintinis, kurį galima laikyti narve visą parą arba palikti laisvai lakstyti be priežiūros. Egzistuoja specifiniai mitybos poreikiai, kurių reikia paisyti norint, kad gyvūnas būtų sveikas. Būtina daug bendrauti, leisti patirti įvairias situacijas, pasiūlyti žaislų, kad lavėtų ne tik motorika, bet ir smegenys. Įprastai šeškai laikomi dideliame ir sandariame narve, kuriame jaučiasi saugūs ir ramūs, tačiau periodiškai išleidžiami palakstyti.

 

Komunikabilūs

 

Argumentas „už“. Suteikia gerų emocijų. Savo elgesiu primena amžinus jauniklius. Naminiai šeškai – smalsūs, žaismingi, socialūs. Šeimininkų laukia daug išdaigų. Mėgsta bendrauti su žmonėmis, draugiškais šunimis, katėmis bei tarpusavyje. Žaidžia vieni, jei aprūpinami inventoriumi, pavyzdžiui, žaislais gyvūnams, įrengiama tunelių, slėptuvių. Tikras malonumas stebėti, kaip dūksta šeškas.

 

Argumentas „prieš“. Skleidžia kvapą. Pajutę pavojų ar nepasitenkinimą gali skleisti muskuso kvapą, kuris išsiskiria iš išangės liaukų. Sterilizavus augintinį kvapas susilpnėja, tačiau neišnyksta visiškai. Norint švaros ir tvarkos, būtina imtis papildomų veiksmų: reguliariai vėdinti patalpas, valyti narvą ir kraiko dėžutę. Vis dėlto gyvūno kvapas gali būti nepriimtinas svečiams.

 

Geba prisirišti

 

Argumentas „už“. Atpažįsta šeimininkus. Šeimą suvokia kaip gaują, todėl skiria savus ir svetimus. Gali įkyriai reikalauti dėmesio, ėdalo, paglostymų. Kenčia, jei izoliuojamas ilgam laikui. Gali susirgti dėl vienatvės. Rekomenduojama (nors nebūtina) laikyti daugiau nei vieną naminį šešką. Gyvūnai patenkina poreikį žaisti tarpusavyje būdais, kurie netinka su žmonėmis. Mitas, jog keli šeškai domisi tik vienas kitu ir atitolsta nuo šeimininkų. Atvirkščiai, meilės ir džiaugsmo tik padvigubėja.

 

Argumentai „prieš“. Linkę į specifines ligas. Deja, gyvena trumpiau nei šunys ir katės. Puola rūšiai būdingi parazitai, serga antinksčių, dantų, širdies ligomis, dažnos virškinimo problemos, aplastinė anemija. Su amžiumi didėja vėžio rizika. Ne visi veterinarijos gydytojai turi žinių ir patirties, todėl reikėtų iš anksto užmegzti pažintį su specialistu, besidominčiu egzotiniais gyvūnais. Rekomenduojama lankytis klinikoje dukart per metus profilaktikos tikslais, nelaukiant negalavimų.

 

Greitai mokosi

 

Argumentas „už“. Labai protingi. Naminiai šeškai intelektu prilygsta katėms. Kaip žinia, jas sunku, bet įmanoma dresuoti. Labiau patinka mokytis savarankiškai, o ne aklai vykdyti komandas. Atidžiai stebi aplinką, greitai perpranta šeimos rutiną, įsimena, kur laikomas ėdalas, įgunda atidaryti stalčius, įpranta lakti iš čiaupo ir pan. Atbėga pašauktas vardu. Kai kurie šeimininkai stebisi, kaip augintinis sprendžia protines užduotis. Jeigu susidomi, pavyzdžiui, dėžutėje paslėptu skanėstu, krapšto, kol atidaro. Verta pasiūlyti šunims skirtų žaislų ir žaidimų, susijusių su uostymu ir ieškojimu.

 

Argumentas „prieš“. Reikia socializacijos. Naminiai šeškai prijaukinti palyginti neseniai, todėl norint artimo ryšio reikia socializuoti nuo jaunų dienų. Pratinamas nebijoti rankų ir prisilietimo, auklėjamas, kad nesikandžiotų. Norint, kad augintinis šalia žmonių jaustųsi ramiai, prireiks laiko, pastangų ir kantrybės. Jeigu šeškui neskiriama daug dėmesio, praranda norą bendrauti, gali tapti agresyvus.

 

Netrukdo kaimynams

 

Argumentas „už“. Nekelia triukšmo. Nors gyvūnai skleidžia garsus, dažniausiai yra tylūs. Miega didžiąją paros dalį (18 val.), t. y. daugiau nei katės. Aktyviausi prieš saulėlydį ir aušrą, tačiau prisitaiko prie šeimininko režimo. Daugiau triukšmo sukelia, kai žaidžia – varto, mėto, tampo daiktus. Rėkia arba cypia tik išsigandę ar susižeidę, patirdami skausmą. Naminis šeškas – puiki alternatyva dekoratyviniam šuniukui, nes neloja ir nereikia vesti į lauką kelis kartus per dieną.

 

Argumentas „prieš“. Išvemia plaukų kamuoliukus. Kaip ir katės, šeškai prižiūri savo kailį, laižo ir prisiryja plaukų. Kai skrandis persipildo, gyvūnas išvemia nesirinkdamas vietos. Sunkiais atvejais plaukų sankaupa gali užkimšti virškinimo traktą ir lemti nepraeinamumą. Pagrindiniai simptomai: apatija, vangumas, dingęs apetitas, vėmimas, negalėjimas tuštintis. Reikalinga skubi veterinarinė pagalba. Augintinį šukuojant, skrandyje susidaro mažiau plaukų sankaupų.

 

Tinka mažam būstui

 

Argumentas „už“. Neužima daug vietos. Naminis šeškas– puikus augintinis bute, net studentų bendrabučio kambaryje. Nors reikia erdvaus narvo, jį galima statyti vertikaliai, įrengiant kelis lygius. Taip užimamas mažesnis grindų plotas, o gyvūnas gauna progą laipioti. Paleistas į laisvę šeškas mažai laiko praleidžia ant žemės. Dažniausiai kabarojasi ant baldų, palangių, slepiasi tarp pagalvių ir pan. O pavargęs susirango ant šeimininko kelių.

 

Argumentas „prieš“. Būtinas fizinis krūvis. Reikia daug veiklos ir sąveikos, laisvo laiko už narvo ribų, kad galėtų išeikvoti energiją. Negalima palikti be dėmesio. Jei gyvūnas laksto po namus, reikia stebėti ir nepaleisti iš akių. Tai ne šuo ar katė, kuriais galima pasitikėti. Svarbu rasti būdų, kuo užimti šešką. Tinka įvairūs judantys žaislai, pavyzdžiui, kamuoliukai, kurie skatina vytis, gaudyti, kramtyti, slėpti. Imituojant natūralias gamtos sąlygas, sukurti dirbtinių urvų, tunelių.

 

Neišrankūs ėdalui

 

Argumentas „už“. Paprasta šerti. Šeškai – išskirtiniai mėsėdžiai, kurių racione neturi būti grūdų ir daržovių. Nėra problemų apsirūpinti pašaru, nes fizinėse ir internetinėse gyvūnų prekių parduotuvėse parduodami šaldyti mėsos rinkiniai bei sausos granulės, skirti būtent šiai rūšiai. Tinka šviežia vištiena, triušiena, žuvis. Galima palepinti žaliais putpelių kiaušiniais. Negalima duoti konservų, skirtų šunims ir katėms. Artimiausias sudėtimi yra vaikingų ir laktuojančių kačių bei mažų kačiukų sausasis pašaras. Neduoti žmonių maisto.

 

Argumentas „prieš“. Kandžiojasi ir gadina daiktus. Agresyvumas – dažniausiai išmoktas elgesys ir socializacijos trūkumo pasekmė. Vyresnius gyvūnus sunku perauklėti. Paleisti į laisvę gali apkramtyti namų elementus, tokius kaip laidai, užuolaidos, knygos, tekstilės dirbiniai, tapetai. Dėl medžiojimo instinkto derėtų atriboti nuo smulkių naminių gyvūnėlių, tokių kaip graužikai, ropliai, paukščiai. Vertingus daiktus, pavyzdžiui, papuošalus, raktus, dokumentus, laikyti nepasiekiamoje vietoje (spintelėse), nes šeškai mėgsta vogti ir slėpti.

 

Neteršia aplinkos

 

Argumentas „už“. Naudojasi kraiko dėžute. Naminius šeškus reikia mokyti atlikti gamtinius reikalus tam skirtoje vietoje. Dėžutė su kraiku pastatoma narve, kad gyvūnas turėtų tiesioginį priėjimą. Išauklėtas augintinis, paleistas lakstyti po namus, neteršia, o prispyrus bėdai bėga į narvelį. Tai didelis pliusas atsižvelgiant į tai, kad gyvūnas būna laisvėje porą valandų per dieną. Žinoma, kol jauniklis mokosi, gali pasitaikyti nelaimingų atvejų, bet skatinant teigiamą elgesį situacija gerėja.

 

Argumentas „prieš“. Mėgėjai pasprukti. Šeškai žinomi kaip pabėgimo virtuozai. Palikus narve yra rizika rasti susirangiusį ant pagalvės. Svarbu rinktis tvirtą metalinį tinklą, atsparų aštriems dantims. Paleidus į laisvę stebėti, kad nepaspruktų pro pravirą langą ar duris, neįstrigtų siauruose plyšiuose. Gyvūnai prastai mato (orientuojasi pagal klausą ir uoslę), sunkiai vertina atstumą, todėl saugoti, kad nešoktų / nenukristų nuo aukštų baldų.

 

Galima vestis iš namų

 

Argumentas „už“. Pripranta prie pavadėlio. Gali pasirodyti, jog šeškui saugiausia tarp keturių sienų, tačiau gyvūnai puikiai jaučiasi lauke. Tik jokiu būdu nepaleisti į laisvę. Rekomenduojama treniruoti palaipsniui. Pripratinti dėvėti petnešas, pavedžioti už pavadėlio namuose. Išnešti į lauką ant rankų ir stebėti, kaip reaguoja. Jeigu gyvūnas domisi aplinka, paleisti ant žolės, tačiau rankose laikyti pavadėlį. Maža tikimybė, kad šeškas risnos šalia kojos lyg šuo, tačiau naujos pažintys ir pokalbiai su praeiviais – garantuoti.

 

Argumentas „prieš“. Reikalingi dokumentai. Šeškams, priešingai nei dekoratyviniams triušiams, jūrų kiaulytėms, taikomi tokie patys registracijos reikalavimai kaip šunims ir katėms. Būtina pažymėti poodine mikroschema, turėti ES augintinio pasą, duoti vaistų nuo kirmelių, paskiepyti nuo pasiutligės ir šunų maro, reguliariai naudoti vaistus nuo erkių ir kitų išorinių parazitų. Planuojant išvežti gyvūną į kitą šalį, rekomenduojama apsilankyti pas veterinarijos gydytoją, kuris paaiškins, ar reikia atlikti papildomus tyrimus.

 

Individualios asmenybės

 

Argumentas „už“. Skiriasi charakteris. Kiekvienas šeškas yra unikalus ir nepakartojamas. Vieni – nepriklausomi individualistai, todėl laikosi atokiau. Kiti – mieli ekstrovertai, kurie glaustosi ir sekioja iš paskos. Planuojant įsigyti naują augintinį, dėl charakterio reikėtų pasitarti su veisėju. Pasirinkimas neturėtų priminti loterijos. Kuo labiau šeškas atitiks šeimininko lūkesčius, tuo didesnė tikimybė, kad apsigyvens ne keliems mėnesiams.

 

Argumentas „prieš“. Ne visada tinka vaikams. Šeškas – geras augintinis vyresniems vaikams, gebantiems elgtis švelniai ir atsargiai. Mažyliai, kurie mato gyvūną kaip žaisliuką, gali sužeisti imdami ant rankų ar tempdami už uodegos. Nuskriaustas šeškas gali įkąsti. Vaikų, kurie atėjo į svečius ir nežino, kaip elgtis su svetimu augintiniu, negalima palikti be priežiūros.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė