Onkologinės ligos gydymas yra didžiulis išbandymas organizmui, todėl itin reikšmingas vaidmuo tenka mitybai – reikia užtikrinti pakankamą kalorijų ir naudingųjų maistinių medžiagų įsisavinimą. Pasak medikų, svarbu valgyti ne tik sveikus ir vertingus produktus, bet ir atkreipti dėmesį į jų tekstūrą bei kitas savybes. Sužinokime daugiau.

 

Gydymas veikia ne tik ligąNatural,Weapon,Fighting,Cancer,Health,Food,And,Food,As,Medicine

 

Onkologinėms ligoms gydyti pasitelkiama chemoterapija veikia ne tik vėžines, bet ir sveikąsias ląsteles, todėl taikant chemoterapiją pasireiškia įvairių šalutinių poveikių. Kaip dažniausi išskiriami apetito praradimas, uoslės ir skonio pasikeitimas, pykinimas, vėmimas, tuštinimosi sutrikimai, burnos ir gerklės gleivinės pažeidimas, svorio sumažėjimas ar net mitybos nepakankamumas (išsekimas). Tiek kovoti su liga, tiek susidoroti su gydymo iššūkiais reikalingas stiprus organizmas, todėl itin svarbu, ką ir kaip valgysime.

 

Jei besigydančiojo savijauta gera, nepasireiškia varginančių ligos ar gydymo sukeltų šalutinių poveikių bei nemažėja svoris, jis gali kliautis bendrais sveikatai palankios, subalansuotos mitybos principais: valgyti kuo šviežesnius produktus, daugiau daržovių, liesos mėsos, riebios žuvies, riešutų, sėklų, saikingai visų grūdo dalių gaminių, vaisių ir pieno produktų; kuo mažiau perdirbto maisto, greitųjų angliavandenių, pusgaminių. Prieš gydymą svarbu atsikratyti žalingų įpročių.

 

Geriau nesveikas maistas negu jokio

   

Medikai pažymi, kad sveikatai palankios mitybos principus pavyksta pritaikyti ne visiems pacientams. Jei dėl gydymo, ligos (ar šios situacijos sukelto streso) dingsta apetitas, vargina pykinimas, ima mažėti svoris, prioritetas tampa ne sveikai maitintis, bet suvaldyti svorio mažėjimą ir nepakankamos mitybos keliamas rizikas – organizmo išsekimą, imuniteto praradimą. Jei pacientui pavyksta valgyti ir suvirškinti įprastai nesveiku maistu laikomas bandeles, pusgaminius ar kt., toks maisto pasirinkimas laikomas tinkamu, kol sugrįš apetitas, stabilizuosis svoris ir negrės mitybos nepakankamumas. Paskui vėl bus galima grįžti prie sveikatai palankių pasirinkimų. Žinoma, reikia stebėti bendrą organizmo būklę, tirti, ar netrūksta tam tikrų maistinių medžiagų. Prireikus, medikai gali skirti tam tiktų maisto papildų, pvz., baltymų ar kt. Verta įsidėmėti, kad gydant vėžį (ir kitas ligas) dėl bet kokių papildų, vitaminų ir juolab vaistų vartojimo būtina pasikonsultuoti su gydančiu specialistu.

 

Neegzistuoja speciali „priešvėžinė dieta“

 

Prirašyta daugybė knygų, straipsnių, paruošta paskaitų apie tai, kaip maitintis sergant vėžiu. Daugelis šios informacijos nėra moksliškai pagrįsta. Siekiant parduoti knygas, maisto papildus ar kitus produktus, manipuliuojama sergančiojo arba artimųjų sveikata ir siūlomi stebuklingi receptai. Galima aptikti šarminių, sulčių, bado, baltyminių ir kitų dietų, kurios esą padeda įveikti onkologinę ligą. Pažymėtina, kad medikai rekomenduoja subalansuotą, sveikatai palankią mitybą tiek sveikiems, tiek sergantiesiems. Šiuos bendruosius principus žino daugelis, o jei kyla klausimų, visada galima konsultuotis.

 

Maitinantis subalansuotai bus užtikrintas energijos, visų reikalingų maistinių medžiagų, ypač baltymų, skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių ir įvairių bioaktyvių medžiagų poreikis. Svarbiausia – kuo natūralesnis, šviežesnis, sveikesniu būdu pagamintas maistas (garuose, grilyje, oro gruzdintuvėje ir pan.).

 

Svarbiausi patarimai

 

Valgyti 5–6 kartus per dieną mažomis porcijomis: 3 pagrindinius valgymus ir 2–3 užkandžius. Pirmenybę teikti šviežiai paruoštam, šiltam maistui. Du trečdalius patiekalo turi sudaryti daržovės, o trečdalį sveiki baltymai.

 

Išeikvoti užtektinai energijos. Stebėti svorį ir stengtis gydymo metu jį išlaikyti tokį pat, kaip prieš ligą.

 

Valgyti daugiau baltymų, nes onkologinės ligos ir jos gydymo metu padidėja energijos bei baltymų poreikis. Ne mažiau kaip 3 kartus per dieną valgyti maisto, kuriame gausu baltymų: mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, ankštinių daržovių, riešutų.

 

Turėti maisto su savimi važiuojant į polikliniką ar kitą vietą, kur nebus galimybės pavalgyti ilgiau nei 4 valandas. Ligoninėje taip pat reikėtų turėti mėgstamo maisto, kad juo būtų galima pakeisti ne(pa)tinkantį.

 

Paskaninti ligoninės patiekalus su savimi turint prieskonių, medaus, uogienės, riešutų ir riešutų sviesto, sviesto, aliejaus ir kitokių mėgstmų priedų. Taip net prėskam maistui suteiksite malonų skonį ir neliksite nepavalgę.

 

Saldumynai galimi, jei nenustatyta, kad dėl gydymo sutriko gliukozės apykaita. Geriau rinktis naminius ir suvartoti pirmoje dienos pusėje.

 

Gerti 1,5–2 l skysčių, jei dėl būklės gydytojas nerekomendavo kitaip.

 

Vengti citrusinių vaisių, nes jie gali sutrikdyti vaistų apykaitą organizme.

 

Būti fiziškai aktyviems ir užtektinai miegoti. Tai gerina savijautą ir nuotaiką, padeda išsaugoti raumenų masę, didina gydymo sėkmę.

 

Jei atsirado šalutinių reakcijų

 

Esant pykinimui, vėmimui rekomenduojami vėsūs arba šalti patiekalai ir gėrimai. Galimi ledai ar šerbetas, gazuoti gėrimai, sūrūs ar rūgštūs užkandžiai, imbieras ir iš jo (su juo) pagaminti gėrimai.

 

Jei išopėjo burna, rinktis lengvai nuryjamus patiekalus, kaloringus skysčius, kuriuos galima traukti ir per šiaudelį (sultis, sriubas, pieną, pieno kokteilius, kisielių). Valgyti švelnius, minkštus patiekalus (omletą, daržovių košes, trintas sriubas, želes ir kt.). Geriausiai tinka garuose ruoštas šiltas maistas. Vengti aštrių, rūgščių, sūrių, kietų ir kampuotų produktų. Po valgio praskalauti burną, sučiulpti jautrumą mažinančią pastilę.

 

Varginant burnos sausumui tinka seilių išsiskyrimą skatinantys saldūs arba rūgštūs produktai, kramtomoji guma, ledinukai. Rinkitės švelnų, drėgnesnį maistą, kad burnos gleivinė neišopėtų. Lūpas tepkite balzamu.

 

Pasireiškus viduriavimui riboti vaisius ir daržoves arba valgyti jas termiškai apdorotas. Visų grūdo dalių kruopas keisti kuo labiau rafinuotais jų dribsniais, baltais ryžiais, sausais nesaldžiais pusryčiais. Riboti riešutus, sėklas, ankštines daržoves. Vengti sulčių ir pieno produktų (arba keisti laktozės neturinčiais).

 

Vidurių užkietėjimo atveju reikėtų vartoti daugiau šiltų skysčių, šviežių ar termiškai apdorotų daržovių, vaisių, uogų, taip pat išmirkytų džiovintų vaisių ir uogų. Gerti šviežias vaisių, uogų, daržovių sultis. Į maistą galima berti mirkytų sėmenų, sėlenų, ispaninių šalavijų sėklų.

 

Esant blogam apetitui ir svorio mažėjimui valgyti dažnai po truputį, maždaug kas 2 valandas. Visada su savimi turėti užkandžių, gerti kaloringesnius gėrimus. Pradėti valgyti nuo kaloringesnio patiekalo (pirmiau mėsos maltinukas ar kepsnys, tik paskui sriuba). Daugiau kalorijų gauti padeda trintas maistas (tinta sriuba, vaisių, uogų, daržovių kokteiliai). Galimi ir nesveiki patiekalai, jei daugiau nieko nesinori.

 

Tinkama mityba gydymo metu padės:

 
  • Išlaikyti stabilų svorį ir organizmo maistinių medžiagų atsargas.
  • Geriau toleruoti gydymą ir su gydymu susijusius šalutinius reiškinius.
  • Sumažinti infekcinių komplikacijų riziką.
  • Išsaugoti jėgas ir energiją.
  • Greičiau sveikti.
  • Jaustis geriau.
 

Autorė Laima Samulė