Nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus, svaigstanti galva, silpnumas, dusulys lipant laiptais – simptomai, kuriuos daugelis priskiria įtemptam gyvenimo tempui. Visgi neretai jie slepia kur kas rimtesnę priežastį – mažakraujystę. Tai viena dažniausių, bet kartu dažnai nepastebimų organizmo būklių, galinčių tyliai alinti mėnesiais ar net metais.

 

Kas yra mažakraujystė?Iron,Deficiency,Anemia,Symptoms.,Characters,Experience,Symptoms,Of,Iron,Deficiency:

 

Mažakraujystė – tai būklė, kai kraujyje sumažėja hemoglobino arba raudonųjų kraujo kūnelių kiekis. Hemoglobinas – itin svarbus baltymas, atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į visus audinius. Kai jo trūksta, organizmas pradeda jausti deguonies stygių, tarsi badauti. Būtent todėl atsiranda tokie simptomai kaip nuovargis, silpnumas ar galvos svaigimas: ląstelės paprasčiausiai stokoja energijai būtino deguonies. Nors tai gali skambėti kaip specifinė medicininė problema, iš tiesų itin paplitusi – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mažakraujystė paveikia 25–30 % žmonijos.

 

Dažniausios priežastys

 

Nors tai ne vienintelė galima priežastis, mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl nepakankamo geležies kiekio organizme. Tai gali nutikti dėl nevisavertės mitybos, kai su maistu gaunama per mažai geležies, tačiau ne mažiau svarbus ir padidėjęs jos poreikis, pavyzdžiui, nėštumo metu ar intensyviai augant. Taip pat reikšmingą vaidmenį turi kraujo netekimas, ypač dėl gausių menstruacijų. Kita svarbi, bet rečiau įvertinama priežastis – sutrikęs geležies įsisavinimas. Net jei mityba subalansuota, organizmas gali tiesiog negauti reikalingų medžiagų. Tam įtakos gali turėti įvairios virškinimo trakto problemos, taip pat Helicobacter pylori infekcija, kuri siejama su prastesniu geležies įsisavinimu. Ši bakterija gali paveikti skrandžio gleivinę ir sumažinti rūgštingumą, kuris būtinas tinkamai geležies absorbcijai. Tad netgi užtektinai geležies gaunantis žmogus gali susidurti su jos trūkumu – organizmas tiesiog nepajėgia jos efektyviai įsisavinti. Būtent todėl kai kuriais atvejais vien geležies papildų nepakanka. Nepašalinus pagrindinės priežasties, rodikliai gali negerėti arba gerėti tik laikinai.

 

Mažakraujystę gali lemti kitų svarbių medžiagų trūkumas, pavyzdžiui, vitamino B12 ar folio rūgšties. Be to, ji neretai pasireiškia sergant lėtinėmis ligomis, kai organizme vykstantys procesai trikdo normalią kraujo gamybą.

 

Simptomai: nuo subtilių iki akivaizdžių

 

Mažakraujystė retai pasireiškia staiga – dažniausiai vystosi pamažu, todėl pirmieji signalai gali būti lengvai ignoruojami. Vienas dažniausių simptomų – nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus. Ilgainiui gali atsirasti ir kiti požymiai: blyškesnė oda, galvos svaigimas, greitesnis širdies plakimas ar dusulys netgi dėl nedidelio fizinio krūvio. Kai organizmui ilgiau trūksta deguonies ir svarbių medžiagų, tai ima atsispindėti ir išoriškai: gali pradėti slinkti plaukai, silpnėti nagai, jie tampa trapūs, lūžinėja. Svarbiausia tai, kad šie simptomai dažnai progresuoja nepastebimai. Žmogus prie jų pripranta, prisitaiko, o tikroji priežastis taip ir lieka neįvardyta – kartais net ilgą laiką.

 

Kaip nustatoma?

 

Mažakraujystė nustatoma atlikus kraujo tyrimus – tai pagrindinis ir patikimiausias diagnostikos būdas. Dažniausiai vertinamas hemoglobino kiekis, tačiau vien jo ne visada pakanka. Norint tiksliau įvertinti situaciją, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus rodiklius, ypač feritiną, kuris parodo geležies atsargas ir bendrą jos kiekį kraujyje. Svarbus niuansas – hemoglobinas kurį laiką dar gali atitikti normos ribas, net jei organizme jau senka geležies atsargos. Tokiu atveju sumažėjęs feritinas išduoda vadinamąjį paslėptą trūkumą – būklę, kai simptomai jau gali būti juntami, tačiau standartiniai rodikliai dar neatrodo pakitę. Būtent todėl vis dažniau pabrėžiama ne pavienių rodiklių, o kompleksinio ištyrimo svarba. Išsamesni kraujo tyrimų rinkiniai leidžia ne tik patvirtinti mažakraujystę, bet ir geriau suprasti jos priežastis.

 

Gydymas ir prevencija

 

Mažakraujystės gydymas visada priklauso nuo jos priežasties, todėl universalaus sprendimo nėra. Vis dėlto daugeliu atvejų svarbiausią vaidmenį atlieka trys kryptys: mityba, maisto papildai ir tikrosios problemos šalinimas.

 

Pirmasis žingsnis – peržiūrėti mitybą. Geležies gausu tokiuose produktuose kaip raudona mėsa, kepenys ar ankštiniai augalai, tačiau svarbu ne tik kiekis, bet ir įsisavinimas. Šį procesą padeda gerinti vitaminas C, todėl geležies turinčius produktus derinant su daržovėmis ar vaisiais nauda organizmui gali būti didesnė.

 

Kai vien mitybos nepakanka, skiriami geležies papildai. Vis dėlto jų nereikėtų vartoti „iš akies“ – per didelis geležies kiekis gali būti žalingas, o netinkamai parinkta forma ar dozė gali neduoti laukiamo rezultato. Maisto papildų vartojimas turėtų būti pagrįstas tyrimais ir suderintas su specialistu.

 

Ne mažiau svarbu spręsti pačią priežastį. Jei mažakraujystę lemia kraujo netekimas, būtina jį stabdyti, o jei problema slypi virškinimo sistemoje – pasirūpinti jos sveikata. Tik pašalinus pagrindinį veiksnį galima tikėtis ilgalaikio pagerėjimo.

 

Autorė Jūratė Survilė