Motinystė atneša visą virtinę pokyčių – tiek fizinių, tiek psichinių. O mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kaip nėštumas negrįžtamai pakeičia moters kūną. Nauji tyrimai atskleidė, kad nėštumo metu keičiasi moterų smegenys, atmintis, net kai kurie charakterio bruožai.

 

Pregnant,Woman,Indoor.,Woman,Preparing,For,Childbirth.,Female,Expecting.,LadySmegenys kinta, kad moteris pasiruoštų motinystei

 

Madrido Gregorio Marañón universitetinės ligoninės Biomedicinos tyrimų instituto neurologė dr. Susana Carmona tikina, kad pastojusios, o vėliau pagimdžiusios moters kūne įvyksta tikra hormonų revoliucija. Šis pokytis toks reikšmingas, kad net pasikeičia smegenų tinklų struktūra. S. Carmona su kolegomis nuskenavo pirmą kartą besilaukiančių 110 moterų smegenis III nėštumo trimestrą ir dar kartą praėjus mėnesiui po gimdymo. Tyrėjai taip pat skenavo 34 moterų, kurios niekada neturėjo vaikų, smegenis. Nustatyta, kad nėštumo metu ir pagimdžius smegenyse įvyko reikšmingų pokyčių smegenų žievėje (išorinėje smegenų dalyje). Nėščių moterų smegenų žievė buvo vidutiniškai 2,5 % plonesnė ir 4,6 % mažesnės apimties, nei bevaikių. Dauguma šių skirtumų sumažėjo po gimdymo, išskyrus du smegenų tinklus, vadinamus numatytojo režimo tinklu ir frontoparietaliniu tinklu. Šie tinklai buvo bent 2 % plonesni, o jų tūris – beveik 3,6 % mažesnis, palyginti su vaikų neturinčiomis moterimis. Numatytojo režimo tinklas itin svarbus savęs suvokimui ir socialinei sąveikai, o frontoparietalinis tinklas – vykdomosioms funkcijoms, tokioms kaip planavimas ir užduočių atlikimas. Norint išsiaiškinti, kodėl nėštumas keičia šiuos tinklus, reikia daugiau duomenų. Tačiau viena iš plačiai paplitusių hipotezių – šie pokyčiai padeda pasirengti motinystei, sako kita moterų smegenis tyrinėjanti mokslininkė Catherine Monk iš Kolumbijos universiteto Niujorke. Bręstant smegenų žievė irgi retėja, nes nes smegenyse tobulėja neuronų keliai: šis procesas vadinamas sinapsių atpjovimu.

 

Tai galima įsivaizduoti kaip užmiesčio kelių sistemos pertvarkymą į greitkelių tinklą – vieni keliai uždaromi, o kiti paverčiami veiksmingais greitkeliais. Tai gali būti priežastis, kodėl smegenų žievė retėja ir nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu, sako C. Monk. Būtų logiška, jei smegenys tobulintų kelius šiose srityse, kad būtų lengviau įsijausti į vaiką ir juo rūpintis, sako S. Carmona. „Jei paklaustumėte bet kurios motinos, dauguma jų pasakytų: po gimdymo jaučiuosi visiškai kitaip. Gali būti, kad už šio jausmo slypi šie pokyčiai, bet mes vis dar nežinome“, – teigia tyrėja. Tačiau tai, kad dauguma žievės pokyčių po gimdymo pasikeičia, rodo, kad veikia ir kitas, dinamiškesnis mechanizmas. S. Carmona mano, kad tai gali būti plačiai paplitęs mikroglijų – smegenų imuninių ląstelių – sumažėjimas. „Visa imuninė sistema turi prisitaikyti, kad galėtumėte pagimdyti genetiškai kitokį žmogų, o mes žinome, kad mikroglijos gana greitai keičia formą ir skaičių“, – sako ji. Šios išvados galėtų padėti geriau suprasti su nėštumu susijusias neurologines ir psichikos sveikatos būkles, pavyzdžiui, pogimdyminę depresiją, sako S. Carmona. „Svarbu suvokti, kad tėvystė prasideda dar prieš gimdymą, – teigia C. Monk. – Tuomet vyksta tiek daug smegenų pokyčių, kad galėtume į juos įsitraukti ir skatinti optimalią savijautą. Tai padėtų šeimoms geriau pradėti naują gyvenimą.“

 

Kodėl neverta nerimauti dėl motinystės amnezijos

 

Tad bent teoriškai pati gamta moters protą paruošia naujam gyvenimo etapui. Visgi ne visi smegenų pokyčiai, atsirandantys laukiantis, yra tokie patogūs. Maždaug 50–80 % nėštukių nurodo patiriančios atminties spragų arba dėmesio sutelkimo problemų. Šis fenomenas, galintis užsitęsti ir po gimdymo, vadinamas „mamnezija“ arba „nėščiosios smegenimis“. Atliekant vieną neuropsichologinį tyrimą, 412 nėščių moterų, 272 motinų ir 386 kūdikio nesilaukiančių moterų paprašyta atlikti atminties testus. Nėščioms moterims buvo sunkiausia atlikti atminties užduotis, tam reikėjo skirti daugiau pastangų. Dr. Shallu Kakkar iš Džaipūro moterų centro „Fortis La Femme“ Indijoje nurodo, kad itin ryškūs koncentracijos ir atminties sutrikimai pasireiškia prasidėjus III nėštumo trimestrui. Šis tyrimas dar kartą pagrindė jau anksčiau skelbtą informaciją apie tai, kad laukiantis prarandama dalis pilkosios medžiagos, ypač tose smegenų dalyse, kurios atsakingos už socialinį mąstymą ir gebėjimą matyti kitų žmonių perspektyvas. Mokslininkai spėlioja, kad šitokiu būdu smegenys apleidžia neuronų tinklus, kurių motinai nereikia, ir taip paruošia ją glaudesniam ryšiui su kūdikiu. Paprasčiau tariant, sąmonė paruošiama pirmiausia pasirūpinti kūdikio poreikiais ir ignoruoti didžiąją dalį to, kas nereikalinga mažyliui išgyventi. Tad jeigu besilaukianti draugė staiga pradėjo ignoruoti kvietimą susitikti, neverta įsižeisti. Veikiausiai jos smegenys ragina atsitraukti nuo socialinio gyvenimo.

 

Mokslininkai taip pat sako, kad nėštukės smegenų pokyčiams įtakos gali turėti ir pakitęs gyvenimo būdas. Stresas, nerimas ir bemiegės naktys gali pakenkti smegenų funkcijoms bei lemti pilkosios smegenų medžiagos praradimą. Tačiau Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje Psichologijos ir smegenų mokslų docentė dr. Emily G. Jacobs patikina, kad per daug dėl to neverta nerimauti. „Kartais žmonės susiraukia išgirdę, kad nėštumo metu sumažėja pilkosios medžiagos tūris, tačiau tai tikriausiai nėra blogai. Šis pokytis atspindi nervinių grandinių „šlifavimą“, panašų į bręstant vykstantį žievės plonėjimą. Abiem atvejais toks adaptacinis procesas leidžia smegenims labiau specializuotis“, – pabrėžė E. Jacobs. Be to, mokslininkai nustatė, kad laukiantis pastebimai padidėjo giliau smegenyse esančios baltosios medžiagos kiekis ir, jų duomenimis, pasiekė aukščiausią lygį II nėštumo trimestrą, o prieš pat gimdymą grįžo į normalų lygį, buvusį iki nėštumo. Apie 60 % smegenų sudaro baltoji medžiaga, jungianti skirtingas smegenų sritis ir padedanti joms sąveikauti, kad būtų galima sutelkti dėmesį, mokytis ir išlaikyti pusiausvyrą judant. Tad galbūt besilaukianti moteris gali pamiršti šokio žingsnelius, tačiau jos kūnas bus pasirengęs apsaugoti pilvą judant ar net krintant, o gimus kūdikiui rankos automatiškai gebės prilaikyti jo galvelę. Beje, dar tik vystomi tyrimai nagrinėja, kaip iš tiesų veikia vadinamasis motinystės instinktas ir kodėl būdingas ne visoms. Atsakymas į šį klausimą taip pat gali būti susijęs su smegenų ir atminties pokyčiais. Jau dabar žinoma, kad toms moterims, kurių smegenys nėštumo metu pakinta menkiau, prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusio gyvenimo būdo, kai tenka visą parą rūpintis naujagimiu, būna gerokai sunkiau.

 

Dar šis tas apie reikšmingus pokyčius

 
  • Stebint, kas vyksta moters smegenyse žindant, nustatyta, kad gerokai stipriau sužadinamos limbinės sistemos sritys. Gamta pasistengė, kad žindymas fiziologiškai formuoja stipresnį ryšį su vaiku. Klinikiniai psichologai aiškina, kad susiformuoja diada: tai reiškia, jog negalima žindančios motinos ir naujagimio vertinti kaip atskirų individų – socialiniu požiūriu jie yra kaip vienetas.
  • Biologai atskleidė, kad hormonas CCN3 apsaugo kaulų tankį ir juose esantį kalcį žindant. Pasak Kalifornijos universiteto mokslininkų, naujasis tyrimas, kurio metu tirtos pelės, išsprendė ilgai trukusį galvosūkį, kaip žindančių moterų kaulai išlieka stiprūs, net jei maitinant kūdikį praranda nemažai kalcio. Pasak profesorės Holly Ingram, minėtas hormonas blokuoja tam tikrus estrogenų receptorius smegenyse ir lemia didžiulį kaulų masės padidėjimą. Tai leidžia manyti, kad šis hormonas galėtų padėti sergant tokiomis ligomis kaip osteoporozė, kuri gresia po menopauzės. „Vienas iš nuostabių rezultatų yra tai, kad jei nebūtume tyrę pelių patelių, būtume visiškai nepastebėję šio atradimo“, – pridūrė profesorė H. Ingram.
  • Kūdikiai smarkiai pakeičia ne tik motinų smegenis, bet ir kraujo sudėtį. Pasak genetikės dr. Dianos Bianchi, kuri pirmą kartą šį reiškinį pastebėjo 1996 m., iki 6 nėštumo savaitės motinos venomis teka vaiko kraujo ląstelių turintis kraujas. Tuomet ji nustatė, kad moterų, kurios prieš 27 metus pagimdė berniukus, kraujyje vis dar cirkuliuoja jų sūnų kraujo ląstelės. Mokslininkai šių ląstelių aptinka visame kūne, o neseniai atliktas Chaeno universiteto (Ispanija) tyrimas patvirtino, kad jų randama net motinų širdyse. Ląstelės taip pat pastebėtos tose vietose, kurioms reikia gijimo, pavyzdžiui, sergančiame organe ar randiniame audinyje, o tai leidžia manyti, kad jos gali padėti motinų gijimo procesui dar ilgai po gimdymo. Net jei moteris patiria persileidimą, ji daug metų su savimi nešiojasi netekto vaiko kraujo ląstelių.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė