Lietuviška kava – ir skani, ir sveika

Viktorija Gorbatenko, nuotrauka E. Blaževič (LRT).

Istorikė, manufaktūros „Dvaro kavos“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko šeimos įsigytame ir restauruojamame Sližių dvare skrudina lietuviško paveldo kavas be kofeino. Viktorija pasakoja, kad jau tarpukario Lietuvoje, daugiausia Mažojoje Lietuvoje, gyvavo kafijos tradicija, o šiandien daugelis neįsivaizduoja dienos be kvapios kavos puodelio.

„Kafijos gėrimo kultūra ypač populiari buvo XIX a. Mažosios Lietuvos regione. Miestuose ir miesteliuose plito vadinamoji kafijos „palaunagė“ (valgis tarp pietų ir vakarienės), kuri sujungė senovinį pavakarių valgymą ir iš Vokietijos atkeliavusį popietinės kavos ritualą. Įprastai kafiją ruošdavo iš spragintų ąžuolų gilių, morkų, cikorijos, miežių, rugių. Populiariausia buvo cikorijų kava, nors ne visiems prieinama – kukliau gyvenančiose šeimose ją keitė balinta miežinė kava. Turtingesniuose namuose ar švenčių progomis mėgavosi iš Vokietijos giminaičių atsiųsta kavos pupelių kafija.

Kafija buvo saldinama, balinama pienu, prie gėrimo patiekdavo keksų, biskvitų, vaflių, spurgų, naminio pyrago. Kiekviena lietuvninkė turėjo savų paslapčių ruošiant šį gėrimą! Kafiją gerdavo ir su duona ir taukais, spirgais, sklindžiais, šiupiniu. To meto lietuvninkai kavos valandą vadindavo „palaunagės studa“ – tai buvo nerašyta atokvėpio taisyklė popietę susėsti prie stalo ir pasimėgauti šiuo gėrimu,– atskleidžia pašnekovė. – Mes išties turėjome panašią tradiciją, kaip britai turi „tea time“ ar švedai „fika“. Verta atgaivinti ir šiais laikais, ypač popietinį kavos puodelį keičiant alternatyva be kofeino.“

Mėgavosi ir istorinės asmenybės

„Kavos be kofeino nesukelia energijos svyravimų. Jomis galima mėgautis netgi vakare. Skrudintos ąžuolų gilių, šaknelių, grūdų kavos kiek panašios, bet ir skiriasi. Jos gausios bioaktyviųjų medžiagų – antioksidantų, įvairių mikroelementų, kai kurios – inulino, vertingo žarnynui, cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti ir kt. Kiaulpienės, varnalėšos, trūkažolės (iš kurių gaminama cikorijos kava) nuo seno vartotos kaip detoksikuojantys augalai.

Tarpukariu kava gaminta iš pirktinių kavos pupelių ar vietinių žaliavų – skrudintų cikorijų, miežių, rugių, kiaulpienių, morkų, gilių. Nors šios kavos alternatyvos neretai buvo pasirenkamos dėl kainos, visgi yra žinių, kad tokios iškilios asmenybės kaip V. Vileišis arba dr. J. Basanavičius vietines kavas rinkosi vietoj įprastinės pupelių kavos.

V. Vileišis, manoma, nors ir buvo pasiturintis, gėrė cikorijų, gilių kavas, o J. Basanavičius gilių ir miežių kavas rinkosi dėl aukšto spaudimo ir kitų sveikatos negalavimų. Tai ne tik Lietuvos fenomenas – tokias kavas gėrė ir kitur Europoje. Tikėtina, kad ir pats Napoleonas gėrė cikorijų kavą, o italų pedagogė M. Montessori miežinę kavą rekomenduodavo vaikams“, – pasakoja istorikė.

Atgaivino tradicijas

V. Gorbatenko kavos skrudinimu susidomėjo dėl kelių priežasčių. „Kurį laiką gyvenau Danijoje, kur vietinės šviežio, kokybiško maisto alternatyvos labai vertinamos. Didelis įkvėpimas matyti tvarią maisto grandinę. O antra, netgi dar svarbesnė priežastis – vaikystės vasaros močiutės vienkiemyje, Mažojoje Lietuvoje. Ten gyvendavome gamtos ritmu ir valgydavome, ką močiutė pati užaugindavo arba surinkdavo pievose, miškuose. Mažojoje Lietuvoje buvo gyva kafijos gėrimo tradicija – gertos kavos alternatyvos iš skrudintų trūkažolių (cikorija), miežių, gilių, kiaulpienių. O tradicine pupelių kava vaišindavo tik svečius. Tai įsirėžė kaip stiprūs ir gilūs prisiminimai, – dalinasi pašnekovė. – Be to, mano mama – mokslininkė, dalyvaudavo augalininkystės, sodininkystės, miškininkystės tyrimuose. Turėjau galimybę prie to prisiliesti. Kertinė buvo kelionė kartu su mama mokslininke į Japoniją – funkcinio maisto konferenciją. Ten paragavau mugicha gėrimo (tai skrudintas miežių gėrimas, patiekiamas ant stalo vietoj vandens, gardinamas mėtomis, rozmarinais, žaliosiomis citrinomis). Grįžusi pamėginau pagaminti panašų gėrimą Lietuvoje, vaišinau draugus, artimuosius – visiems patiko. Tai buvo pirmasis mano pagamintas gėrimas, kurio pagrindas išliko ir dabar gaminamoje „Chai miežių“ kavoje.

Taip užsikūrė visas fabrikėlis, nes supratau, kad šios kavos alternatyvos ne tik skanios, sveikatinančios, bet ir mūsų istorinis paveldas!“

Organizmui naudingos kavos

„Dvaro kavų“ manufaktūroje gaminamos gilių, kiaulpienių, cikorijos, miežių, lubinų, varnalėšų, morkų kavos, net gilių kava su grybais. Kiekviena pasižymi ypatingomis skonio ir maistinėmis savybėmis.

Gilių kava. Graikinių riešutų, karamelės, ruginės duonos skonio. Gausi antioksidantų (pvz., taninų), mikroelementų, aminorūgščių ir kitų bioaktyviųjų medžiagų. Šiuo metu ąžuolų gilės priskiriamos funkciniam maistui. Gilių kavą geriausia gerti užkandžiaujant baltymingu maistu. Gaminkite ją su pienu, mums skaniausia – su avižų!

Cikorijos kava. Švelniai karstelėjusi, karamelinio skonio su graikinių riešutų poskoniu – nemažai kam panašiausia į tradicinę kavą. Gausi antioksidantų, vienas pagrindinių natūralių skaidulų – inulino – šaltinių. Jis palankiai veikia žarnyno mikrobiotą, nesukelia staigių gliukozės šuolių, netgi gali mažinti cukraus kiekį kraujyje. Prancūzijoje labai populiari tarp nėščiųjų!

Lubinų kava.Gaminama ne iš invazinių, o maistinių baltųjų lubinų. Skrudinant atsiskleidžia jų riešutinis, kakavos ir žemės aromatas, išryškėja karamelizuota nata. Kava gausi antioksidantų, virškinimui palankaus baltymo kongliutino, skaidulų, taip pat vandenyje tirpių mineralinių medžiagų. Visgi jei reaguojate į žemės riešutus, sojų pupeles ar kitus ankštinius, lubinai gali netikti. Tad pirmąsyk rekomenduojame pradėti nuo nedidelio kiekio.

Morkų kava. Sodraus karamelinio, natūraliai saldaus skonio su ruginės duonos natomis. Gausu skaidulų, tad vertinga virškinimui. Turtingas „užslėptų daržovių“ šaltinis – ypač gausu beta karoteno, virstančio į vitaminą A. Itin mėgstama vaikų!

Gilių kava su grybais. Grybai vertinami ne tik dėl skoninių savybių, bet ir kaip funkcinis maistas, vartotas nuo akmens amžiaus laikų. Taigi šalia gilių kavos puodelyje įkurdinome lietuviškas voveraites – visai kaip girioje po ąžuolu. Reikšminga įdomybė: grybai yra natūralus vitamino D šaltinis, tad gerdami kavą su voveraitėmis galite papildyti vitamino D atsargas! Papildomai šią kavą praturtinome dar vienu grybu – liūto karčiais: palankus virškinimo, imuninei, nervų sistemoms.