Kasmet sudaromas laimingiausių pasaulio šalių sąrašas. Jo viršūnėje jau daug metų įsitvirtinusios tos pačios kelios Skandinavijos valstybės. Ką daro šių šalių piliečiai, kad gyvenimas jiems toks mielas ir malonus? Menas gyventi laimingiau – geros savijautos pagrindas.

 

laime

Trumpai apie tyrimą

 

2019 m. kovo 20-ąją, minint Tarptautinę laimės dieną, Jungtinės Tautos paskelbė jau 7-ąjį pranešimą apie pasaulio laimės indeksą. (Ne)laimingiausių valstybių sąrašas sudaromas nuo 2012-ųjų balandžio. Šiemet vertintos 156 valstybės. Vertinant laimės indeksą šalyje vykdomos gyventojų apklausos, analizuojami statistiniai duomenys, atsižvelgiant į įvairius veiksnius: vienam gyventojui tenkančią BVP dalį, duomenis apie piliečių sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialines pašalpas, pilietines laisves ir korupcijos paplitimą. Pastebima, kad bendras pasaulinis laimės lygis šiek tiek mažėjo, o tarp laimingiausių pasaulio šalių ir toliau išlieka tos pačios lyderės. Laimingiausiųjų dešimtukas atrodo taip: Suomija, Norvegija, Danija, Islandija, Šveicarija, Nyderlandai, Kanada, Naujoji Zelandija, Švedija ir Australija.

 

Lietuvių laimė

 

Lietuvai 2019 m. pasaulio laimės indekse atsidūrė 42 vietoje – 8 pozicijomis aukščiau nei ankstesniais metais. Pralenkėme latvius (53 vieta), estus (55 vieta), rusus (68 vieta) ir baltarusius (81 vieta), bet nusileidome lenkams (40 vieta). Pavasarį atliktas nacionalinis tyrimas atskleidė, jog laimingi jaučiasi apie 90 % tautiečių. Svarbiausia šio jausmo sudedamoji dalis – bendravimas. Moterys ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys jaučiasi laimingesni už vyrus bei mažiau išsilavinusius žmones. Paklausus, kas leistų jaustis dar laimingesniems, lietuviai dažniausiai įvardijo didesnę algą (51 %), daugiau laisvo laiko bei atostogų (42 %). Vyresnio amžiaus atstovams padėtų geresnė sveikata (56 %), moterims – gražesnė išvaizda (34 %), daug dirbantiems – daugiau laiko pomėgiams (41 %).

 

Laimės receptai

 

Kiekvienas laimę suvokia savaip. Tačiau akivaizdu, kad tų šalių, kurios metai iš metų skelbiamos laimingiausiomis pasaulyje, gyventojai kažką daro ypač tinkamai. Kodėl nepasisėmus patirties iš jų gyvenimo būdo?

 

Skandinavijos šalys – hyyge filosofija

 

Skandinavus vienija gyvenimo filosofija, vadinama hygge. Tai galima apibūdinti kaip meną gyventi paprastai, džiaugtis mažais dalykais bei būti čia ir dabar. Juokaujama, kad viskas, ko reikia skandinavui, – raudona medinė sodyba ir lysvė bulvių. Ši gyvenimo filosofija skatina rūpinimąsi savimi padaryti pagrindiniu prioritetu. Hygge siejama su būsena, kai jaučiame, kad mus kažkas saugo ir rūpinasi, kai aplanko jaukumo pojūtis. Ši gyvenimo filosofija skatina gyventi lėčiau ir dažniau mėgautis dabarties momentu. Įrodyta, jog net apie 47 % budraus paros laiko mintimis klaidžiojame po praeitį arba ateitį, o dabartyje veikiame autopiloto režimu. Tai stipriai smukdo pasitenkinimo gyvenimu jausmą. Psichologiniai eksperimentai atskleidžia, kad užstrigę praeityje dažnai jaučiame liūdesį, o nuolat galvodami apie ateitį patiriame nerimą. Skandinavai taip pat garsėja kaip žmonės, gebantys priimti realybę tokią, kokia yra, ir iš neigiamų dalykų padaryti teigiamus. Patys to nesuprasdami dažnai priešinamės nuo mūsų nepriklausančiai realybei (blogam orui, kitokiai draugo nuomonei, nemaloniems jausmams ir kt.). Kuo stipriau priešinamės, tuo labiau kenčiame. Ką daro skandinavai, kai už lango lyja, sninga ir žvarbu (tai šiuose kraštuose gerokai dažnesni reiškiniai nei maloniai šildanti saulė)? Užuot skundęsi blogu oru, jie tai vertina kaip galimybę likti jaukiuose namuose, pabendrauti su artimaisiais, skaityti knygą, rūpintis savimi. Taip pat svarbu prisiminti, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Skandinavai keliauja į gamtą nors trumpam mėgautis tyru oru bei natūralia šviesa. Mokslu pagrįsta, jog natūrali dienos šviesa ir reguliarus buvimas gamtoje teigiamai veikia psichinę sveikatą, ypač tamsiuoju metų laiku. Hygge moko visuomet skirti laiko sau, susikurti kasdienį mielą ritualą, o tam būtinas tinkamai subalansuotas darbo ir poilsio režimas. Kad ir kiek lauktų užduočių, būtina reguliariai skirti laiko poilsiui. Švedai tam net turi terminą fika, reiškiantį pauzę. Jų teigimu, net jei turite krūvas darbo ir plušate it pamišę, darykite tai 20 min., paskui mėgaukitės 5 min. pertrauka ir taip kartokite toliau. Ilsintis palanku susikurti bet kokį mielą ritualą: vaikščioti gamtoje, skaityti knygą, pasvajoti su kakavos puodeliu rankoje, pabendrauti su artimaisiais. Bendrystė skandinavams ypač svarbi, ne mažiau tai reikšminga ir laimės pojūčiui. Įrodyta, kad per dieną bent 5 val. praleidžiant brangių žmonių draugijoje, tikimybė jaustis laimingiems išauga 10 kartų! Kitas bendras skandinavų bruožas – mėgavimasis sauna. Įrodyta, jog reguliarus lankymasis pirtyje naudingas ne tik fiziškai, bet ir gerina psichologinę būklę, padeda atsipalaiduoti, slopina nerimą, net mažina depresijos riziką.

 

Šveicarija – gabalėlis kokybiško šokolado ir šis tas daugiau

 

Pagal vienam gyventojui tenkantį šokolado kiekį (beveik 9 kg per metus), Šveicarija – daugiausia šio saldėsio suvartojanti šalis pasaulyje. Seniai pagrįsta, kad saikingas mėgavimasis juoduoju šokoladu naudingas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Tam pakanka per dieną suvartoti iki 25–30 g kokybiško juodojo šokolado (jame turi būti mažiausiai 70 % kakavos). Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, reguliariai skanaujantys šio gardėsio, rečiau susiduria su nerimo sutrikimais bei depresija. Tokia saldi laimės paslaptis nėra vienintelė. Kitas ryškus šveicarų bruožas yra bendruomeniškumas. Ši tauta skiria labai daug dėmesio šeimai ir socialiniams poreikiams. 94 % šveicarų sako turintys bent vieną žmogų, kuriuo gali pasikliauti, kad ir kas nutiktų. Tai itin svarbu, mat vienatvė ne tik ardo gyvenimo džiaugsmą, bet ir trumpina patį gyvenimą – vienišiai miršta apie 20 % anksčiau už bendraamžius. Bendrystės poreikį šveicarai tenkina ne tik šeimoje, bet ir plačiojoje visuomenėje. Šalyje kuriama sistema, kur kiekvienas visuomenės narys įtraukiamas į bendrą gerovę ir jaučia didelę pagarbą visai tautai bei kiekvienam jos nariui. Jie dažnai balsuoja už sprendimus, kurie asmeniškai patiems neapsimoka, bet neša naudą visuomenei. Tarkime, šalyje sujungta viešojo transporto ir pašto sistema – vien tam, kad niekam netektų iki viešojo transporto stotelės kulniuoti ilgiau nei 10 min. Taip pat kiekvienas vyriškosios lyties 18–34 m. šveicaras privalo 18–21 savaitę tarnauti kariuomenėje arba gali rinktis kitą alternatyvų darbą dėl visuomenės gerovės: padėti tvarkytis su kokia nors gamtine katastrofa, dalyvauti gamtos saugojimo akcijoje, teikti humanitarinę pagalbą. Niekas dėl to nesiskundžia, anaiptol – džiaugiasi galėdami pajusti dar tvirtesnę bendrystę. Tai leidžia jaustis didesnės grupės dalimi ir teikia pripažinimo, saugumo jausmą. Dar viena šveicarų laimės paslaptis – fizinis aktyvumas. Šveicarės turi žemiausią KMI iš visų europiečių. Ne tik dėl sveikos mitybos, bet ir aktyvaus gyvenimo būdo. Juokaujama, kad vos išmokę vaikščioti šveicarų vaikai statomi ant slidžių. Vasarą čia niekas nenustebs, jei per pietų pertrauką, užuot kiūtoję prie biuro stalo, įšoksite į šalia esantį ežerą (daugybė miestų įsikūrę prie jų) paplaukioti su gulbėmis. Sportas padeda palaikyti fizinę sveikatą, suteikia energijos, nugali nervinę įtampą ir skatina išsiskirti laimės hormonus.

 

Nyderlandai – atsipalaidavimas ir autonomija

 

Nyderlandų gyventojai – vieni labiausiai atsipalaidavusių Europoje, ir tai neabejotinai yra jų laimės priežastis. Jie garsėja kaip liberalūs, atvirų pažiūrų, pakvailioti nevengiantys žmonės. Tam turi marias laiko, nes vidutiniškai dirba vos 29 val. per savaitę ir atostogauja 3–4 kartus per metus. Savo poilsį jie labai brangina ir jokiu būdu jo neiškeistų į didesnius pinigus. Europoje atliktas tyrimas atskleidė, jog tie žmonės, kurie pirmenybę teikia laisvam laikui, o ne pinigams, ne tik jaučiasi laimingesni, bet ir sveikiau maitinasi, dažniau sportuoja, rečiau išgyvena skyrybas. Nyderlandai ypač išsiskiria laime vaikų ir paauglių bendruomenėje – jie yra vieni laimingiausių visame pasaulyje. Specialistai mano, kad taip yra todėl, jog čia paaugliams suteikiama daug autonomijos, jie jaučia didelę paramą tiek šeimoje, tiek mokykloje bei tarp bendraamžių. Nyderlandų piliečiai nuo mažens turi daug pasirinkimo teisių, pvz., savo noru gali nuspręsti mokykloje grįžti metais atgal ir rinktis kitą mokymosi profilį, jei esamas atrodė netinkamas. Niekas čia dėl to nesmerkia, nelaiko to pralaimėjimu, atvirkščiai – džiaugiasi, kad jaunas žmogus ieško savęs ir jaučiasi laimingas. Laisvė rinktis nuo mažens įauga į kraują, todėl ir suaugę Nyderlandų gyventojai jaučiasi nevaržomi, atsipalaidavę ir gerbiami. Viskas dėl egalitarinio, o ne autoritarinio režimo – tiek valstybėje, tiek šeimoje. Galima manyti, jog tai skatina destruktyvų elgesį, bet iš tiesų Nyderlandų jaunuoliai bene rečiausiai Europoje susiduria su pašaipomis, besaikiu svaigalų vartojimu, nepilnamečių nėštumu. Autonomija skatina socialumą, aiškesnį suvokimą, ko norima gyvenime, kartu ir didesnį atsakomybės jausmą. Pasitikėjimas savimi – vienas svarbiausių veiksnių laimės formulėje. Mat aukštą savivertę turintys žmonės net kelis kartus dažniau save įvardija kaip laimingus.

 

Kanada – nuoširdumas ir šeimos vertybės

 

95 % kanadiečių sako besijaučiantys daugiau ar mažiau patenkinti gyvenimu. Manoma, jų laimės paslaptys – gerumas ir nuoširdumas. Kanadiečiai vieni kitiems taria žodį „atsiprašau“ dažniau nei bet kur kitur pasaulyje. Kitataučiams toks jų mandagumas kartais atrodo perdėtas, net juokingas, bet kanadiečiai taip stengiasi gerbti socialines normas, kurti harmoningą visuomenę ir darnų tarpusavio ryšį. Čia atskiras individas jaučiasi atsakingas už visos visuomenės laimę. Įrodyta, jog elgdamiesi su kitais taip, kaip norėtume, kad jie elgtųsi su mumis, patys jaučiamės laimingesni. Psichologiniai tyrimai atskleidžia, jog vien prisiminus kokį nors gerą savo poelgį organizme daugėja laimės hormonų, taip pat išauga pasitikėjimas savimi. Be to, malonus elgesys priverčia kitą žmogų nusišypsoti, o šypsena yra užkrečiama. Neuromokslininkų teigimu, matant šypseną smegenyse sužadinamos tam tikros sritys, priverčiančios patiems nusišypsoti, pasijusti geriau. Taigi laimingi ir geranoriški piliečiai kuria tokią pat visuomenę. Kanadiečiai moka ne tik sukelti šypseną, bet ir priversti kvatotis. Tauta garsėja puikiu humoro jausmu (neatsitiktinai iš čia kilo tokie komikai kaip Jimas Carrey, Howie Mandelis, Johnas Candy ir kt.). Šie žmonės supranta, kad juokas – geriausias vaistas, ir juo naudojasi kasdien. Juokiantis organizmas gauna signalą išskirti daugiau laimės hormonų endorfinų, todėl jaučiamasi dar smagiau, atsipalaiduojama, netgi nuslopsta nestiprus skausmas. Nenuostabu, jog geresnį humoro jausmą turintys žmonės dažniau save įvardija kaip laimingus nei tie, kurie nemoka pasijuokti iš aplinkinių situacijų ar net savęs.

 

Kitas kanadiečių laimės recepto komponentas – šeimos vertybės. Šeima ir vaikai čia itin vertinami, valstybė tiek motinoms, tiek tėvams suteikia galimybę pasiimti 35 nedarbo savaites, kurias galima skirstyti kaip patogiau. 62 % kanadiečių įsitikinę, kad gyvenimo pilnatvę galima justi tik tuomet, kai leidžiama užtektinai laiko su brangiais žmonėmis. 72 % šios šalies gyventojų ypač sureikšmina santykius su atžalomis ir sako, jog su vaikais palaikant glaudų ryšį laiminga visa šeima. Pagal statistiką, kanadiečiai darbo dieną su šeima kartu praleidžia vidutiniškai 5 val., o savaitgalį – net 12 val.! Iš kur jie randa tiek laiko? Čia įprasta turiningiau išnaudoti kiekvieną akimirką, pvz., kodėl nuoširdžiai nepasikalbėjus visiems bendru automobiliu keliaujant į darbą / mokyklą? O gal vakare drauge pasižiūrėti mėgstamą TV laidą ar filmą? Kur dar bendra vakarienė padėjus telefonus į šoną, pasaka prieš miegą ir kiti maži jaukūs bendri ritualai. Kanadiečiai bendro šeimos laiko nelaiko ypač dideliu įvykiu, bet paverčia malonia kasdiene rutina.

 

Naujoji Zelandija – būti gamtos dalimi

 

Greičiausiai galvojate, kas galėtų būti nepatenkintas gyvendamas tokiame rojaus kampelyje kaip Naujoji Zelandija? Šalis pasižymi neįtikėtinai gražia gamta ir vietiniai puikiai geba naudotis jos teikiamais džiaugsmais. Čia gyvenantys žmonės turi ypatingą ryšį su natūralia juos supančia aplinka ir dievina laiką leisti po atviru dangumi. Jie vertina ir saugo gamtą, nes puikiai supranta visa ko trapumą – šiame krašte siaučia žemės drebėjimai (apie 15 000 per metus, laimei, dauguma jų nejaučiami ir nepavojingi), stūkso aktyvių ugnikalnių. Naujosios Zelandijos gyventojai kur kas mieliau leidžiasi į žygį į kalnus, mina dviratį ar šoka į vandenyno bangas, užuot kiurksoję prieš TV ekraną. Moksliniai tyrimai rodo, jog aktyvi gyvensena, ypač reguliarus buvimas gamtos apsuptyje, – labai svarbi sudedamoji laimės dalis. Įrodyta, kad pakanka 20 min. vaikščioti parke, jog pagerėtų nuotaika. Taigi reguliariai būnant gamtoje didėja bendras pasitenkinimas gyvenimu. Tie žmonės, kurie bent kelis kartus per savaitę ištrūksta į gamtą, jaučiasi labiau atsipalaidavę, jų organizme aptinkama kone dvigubai mažiau streso hormonų. Tad net susidūrus su nemalonia situacija jų galvoje verda mažiau neigiamų minčių. Naujosios Zelandijos gyventojai mėgaujasi gyvenimu po atviru dangumi, todėl jaučiasi atsipalaidavę. Išsaugoti šią būseną padeda ir tai, jog šioje valstybėje neįprasta varžytis dėl aukštesnio statuso, geresnės algos, tam tikro vardo visuomenėje. Moksliškai pagrįsta, kad laimingesni ir mažiau jaučiamės būdami bendruomenėje, kurios nariai vienas kitam padeda ir vienas kitą palaiko, ne konkuruoja. Net pati valstybė stengiasi, kad jos piliečiai būtų ne turtingesni, o laimingesni. Dėl to žmonės čia mažiau varžosi tarpusavyje, jaučiasi laisviau, skiria daugiau laiko vienas kitam bei pomėgiams. Didžiausia laime čia laikomas kuklus ir atpalaiduojantis gyvenimo būdas. Vietiniai nieko nepriima pernelyg rimtai, nesureikšmina mažų nesėkmių, moka džiaugtis smulkmenomis.

 

Įdomu

 
  • Pagal pasaulio laimės indeksą, nelaimingiausių šalių dešimtuke dominuoja Afrikos valstybės.
  • Nelaimingiausia 2019 m. šalimi pripažintas Pietų Sudanas. Nenuostabu žinant, kad šalis nuniokota pilietinio karo, taip pat viena skurdžiausių pasaulyje.
  • Paradoksalu: nors lietuviai suvokia, kad daugiausia laimės teikia bendravimas, trečdalis vietoje bičiulių rinktųsi daugiau pinigų.
  • Mokslininkai nustatė, jog Šiaurės Europos gyventojų organizme genetiškai yra daugiau laimės hormono serotonino. Kuo jo daugiau, tuo geresnė nuotaika ir aukštesnis bendras pasitenkinimo gyvenimu lygis.
  • Suomija – vienintelė išsivysčiusi pasaulio šalis, kurioje tėvai su vaikais praleidžia daugiau laiko negu motinos.
  • Tyrimai rodo, kad 50 % laimės priklauso nuo įgimtų savybių, 40 % – nuo minčių, veiksmų ir elgsenos, 10 % – nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių.
  • Laimingi žmonės yra sveikesni. Jie turi stipresnę imuninę sistemą, greičiau sveiksta po sužeidimų, būdinga mažesnė širdies ligų rizika ir ilgiau gyvena.